Iš pirmų lūpų. Lietuvių kelias NBA: paskutinis A.Sabonio šansas persikelti už Atlanto ir Š.Jasikevičiui akis atvėrusi patirtis (15)

Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) – bene kiekvieno jaunojo krepšininko svajonė. Vis dėlto kelias į stipriausią pasaulio lygą atsiveria tik nedaugeliui, o likę, kartais su nedidele pavydo gyslele, NBA rungtynes stebėti gali tik televizoriaus ekrane.

Krepšinio šalimi Lietuva vadinama ne veltui: tarp daugiausiai žaidėjų į aukščiausią pasaulio lygą išsiuntusių Europos valstybių Lietuva užima šeštąją vietą, mat ant NBA parketo išbėgo dešimt mūsų šalies krepšininkų.

Iš ko daugiau, nei iš pačių žaidėjų, galima sužinoti, koks iš tiesų gyvenimas verda svajonių lygoje ir kokie prisiminimai juos aplanko, prisiminus karjeros etapą už Atlanto.

Pateikiame jums pirmąją dalį pokalbių su NBA rungtyniavusiais lietuviais.

Devyneri metai šlovės viršūnės laukimo

Pirmasis lietuvis, pašauktas NBA naujokų biržoje, buvo Arvydas Sabonis: jį 1986 metais 24-uoju šaukimu pasirinko Portlendo „Trail Blazers“ klubas. Tiesa, už vidurio puolėją anksčiau debiutuoti pavyko Šarūnui Marčiulioniui, mat A.Saboniui durys į NBA atsivėrė tik po devynerių metų.

„Mintys, jog galiu taip ir neišvykti į NBA aplankydavo tik paskutiniais metais, 1995-aisiais. Iki tol už Atlanto buvau kviečiamas visada, tačiau tam trukdydavo tiek sutartys, tiek traumos, tiek dar kažkas, – portalui Krepsinis.net kalbėjo A.Sabonis. – Vis dėlto 1995 metais, pasibaigus kontraktui su Madrido „Real“, pats supratau, jog tai – mano paskutinis šansas, kurį turiu išnaudoti. Pagalvojau: arba viską patirsiu savo kailiu ir pamatysiu, ko esu vertas NBA, arba daugiau ten niekam reikalingas nebebūsiu.“

Į stipriausią pasaulio lygą vidurio puolėjas įžengė būdamas jau subrendęs krepšininkas – 30-ties metų amžiaus. Nepaisant nemažo patirties bagažo, pirmieji metai už Atlanto A.Saboniui NBA paliko ryškius atsiminimus.

„Pirmas įspūdis, atvykus į NBA, buvo toks, kaip ir kiekvieno naujoko. Nors reikia dėti į tą patį krepšį, viskas buvo nauja ir įdomu: aukščiausio lygio organizacija, didelis kiekis rungtynių, dažnos kelionės, įtampa, kitoks žaidimo stilius ir tempas. Kaip kitaip, vis dėlto tai – stipriausia pasaulio lyga, – teigė A.Sabonis. – Tiesa, nors buvau naujoku, tačiau pirmamečio pareigų išvengiau – dainuoti dainų neprireikė (šypsosi).“

Kalbėdamas apie labiausiai įsiminusį įvykį iš NBA praleistų metų, legenda vadinamas krepšininkas prisiminė 2000 metų Vakarų konferencijos finalo serijos septintąsias rungtynes, kuriose „Trail Blazers“ 84:89 nusileido Los Andželo „Lakers“ ekipai ir taip atvėrė varžovams kelią grumtis dėl čempionų žiedų.

„Į atmintį tikriausiai daugeliui labiausiai įsirėžia pralaimėjimai. Pamenu, kai 2000 metais paskutinėse finalo rungtynėse kovėmės su „Lakers“ bei turėdami gana svarią persvarą per paskutines 8 minutes sugebėjome ją iššvaistyti ir pralaimėti. Buvo šiek tiek žiauroka“, – prisiminė A.Sabonis.

Menka paslaptis, jog prieš kelis dešimtmečius NBA rungtyniavo vos vienetai europiečių. Pasak karjerą baigusio krepšininko, tada atvykėliams iš Senojo žemyno lengvo gyvenimo toli gražu nebūta.

„Tais laikais europiečiai privalėjo stengtis ir įrodinėti, ko yra verti, labiau nei amerikiečiai. Daug kas priklausė nuo trenerių: jei pasitikėjimo mažai, yra sunku. Buvo žaidėjų, kuriems Europoje nebuvo lygių, bet už Atlanto jie užgeso. Galbūt tai lėmė nepritapimas prie komandos ar vidiniai konfliktai, – teigė A.Sabonis. – Šiais laikais europiečiams, be abejonės, už Atlanto yra daug lengviau: anksčiau juos galima buvo suskaičiuoti ant pirštų, o dabar skaičius ženkliai didesnis.“

2011 metais A.Sabonis tapo pirmuoju lietuviu, įtrauktu į NBA Šlovės muziejų. Už tarptautinius nuopelnus pagerbtas krepšininkas neslėpė šio įvykio svarbos.

„Ne aš vertinu ir ne aš renku, bet šis įvertinimas – garbė tiek man, tiek Lietuvai, tiek visiems sirgaliams. Nors esu pirmas lietuvis Šlovės muziejuje, labai tikiuosi, jog tikrai ne paskutinis“, – optimistiškai pokalbį baigė A.Sabonis.

Šarūnas Jasikevičius

Padaryta klaida, virtusi vertinga pamoka

2005 metais stipriausioje pasaulio lygoje debiutavo dar vienas lietuvis – atakų organizatorius Šarūnas Jasikevičius.

„Prisiminimai iš laiko, praleisto NBA, – patys geriausi. Rungtyniauti šioje lygoje man tikrai patiko: buvo smagu patekti į naują „virtuvę“, iš naujo pažinti kitokį krepšinį, susipažinti su nauja industrija. Vadinu NBA industrija, nes juk čia sukasi milijardinės sumos, – pokalbį pradėjo Š.Jasikevičius. – Labiausiai man patiko tai, kad rungtynių grafikas ten – gana įtemptas, tenka rungtyniauti dažnai, tad nėra kada nei galvoti apie nesėkmes, nei džiaugtis geru pasirodymu. Tada gali daryti tai, kas patinka labiausiai, – žaisti rungtynėse.“

Nepaisant nemažos patirties krepšinyje ir Europoje susižertų titulų, 29-erių sulaukusiam įžaidėjui NBA tuomet paliko didelį įspūdį ir atrodė lyg kitas, dar nepažintas pasaulis.

„NBA vyksta pastovus judėjimas: tenka daug keliauti po miestus, privačiais lėktuvais skraidyti iš vienos valstijos į kitą bei žaisti, žaisti ir dar kartą žaisti. Kiekvieną dieną aikštėje tenka susidurti akis į akį su vis kitu aukšto lygio žaidėju, varžovai – stiprūs, arenos – pilnos sirgalių. Viskas – tiesiog super, man tuo metu NBA atrodė išties įspūdinga“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.

Po puikių sezonų Barselonos „Barcelona“ bei Tel Avivo „Maccabi“ ekipose lietuviui kelias NBA nebuvo klotas rožėmis. Kartais treneriai stokojo pasitikėjimo, tad laiko ant atsarginių žaidėjų suolelio buvo praleista nemažai. Vis dėlto pats Š.Jasikevičius savo karjeros tarpsniu už Atlanto yra patenkintas ir vertina pasisemtą patirtį.

„Galbūt tikėjausi ir daugiau, bet karjeros laikas NBA man, kaip žmogui, gyvenime davė labai daug bei iš naujo atvėrė akis, – teigė krepšininkas. – Prisitaikyti prie kitokio krepšinio sunku tikrai nebuvo, nes vykau ten nusiteikęs aikštėje praleisti 20–25 minutes. Dažniausiai taip ir būdavo, o jei žmonės kalba, kad tikėjosi iš mano karjeros NBA daugiau, vis tik aš viskuo esu gana patenkintas.“

Prisimindamas laikotarpį už Atlanto, Š.Jasikevičius pastebi neišvengęs vienos klaidos. Pasak atakų organizatoriaus, pasirinkęs debiutuoti Indianos „Pacers“ gretose, jis pasielgė kiek neteisingai.

„Tiesa, padariau vieną klaidą, kai pasirinkau „Pacers“, nes ši komanda man visiškai netiko, bet nieko pakeisti nebegalėjau. Kai sutartis yra pasirašyta, priklausai klubui, išeiti – sunkiai įmanoma. Kaip jau minėjau, žaisdavau tiek, kiek ir norėjau, pelnydavau po septynis taškus, žinoma, galbūt norėjosi šio to daugiau, bet už padarytą klaidą teko prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.

Nors šiuo metu Kauno „Žalgirio“ marškinėlius vilkinčiam įžaidėjui nepavyko užsibūti NBA ir 2007 metais jis grįžo į Senąjį žemyną, Š.Jasikevičius pripažįsta stengęsis iš JAV parsivežti tik geriausius prisiminimus bei naudingą patirtį.

„Buvo bandyta prašyti mainų, kad galėčiau rungtyniauti ten, kur europiečiai – labiau vertinami, bet to padaryti nepavyko, tad teko grįžti į Europą. Nors dvejus metus teko šiek tiek kentėti, stengiausi pasiimti iš situacijos geriausią, ką galėjau“, – pašnekesį baigė krepšininkas.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose