Iš NBA istorijos metraščių: kaip M.Jordanas vos nepersikėlė į „Knicks“ ir tapo brangiausiu tuo metu sportininku (7)

Dabar, kai klubai pagrindinius kontūrus kitam sezonui beveik susidėliojo, o rinktinė greitai pradės nieko nelemiančių, bet didelio ažiotažo sulauksiančių draugiškų rungtynių ciklą, nusprendžiau panagrinėti vieną temą, kuri galėjo pakeisti Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) istoriją iš pagrindų.

1996 metų vasara. Čikagos „Bulls“ sužaidė istorinį sezoną, per kurį iškovojo 72 pergales ir laimėjo NBA čempionų žiedus finale įveikusi Sietlo „SuperSonics“. Michaelas Jordanas žaidė pirmą pilną sezoną po sugrįžimo iš beisbolo, ir įrodė, kad vis dar yra geriausias. Jis laimėjo sezono ir finalo MVP, Philas Jacksonas tapo geriausiu sezono treneriu, Toni Kukočas – geriausiu šeštuoju lygos žaidėju. Komanda turėjo išties neįtikėtiną sezoną. Nėra ką daugiau ir pridurti.

Tą vasarą baigėsi M.Jordano kontraktas ir jis norėjo ženklaus atlyginimo padidinimo, nes prieš tai jis turėjo 8 metų 25 mln. JAV dolerių kontraktą, kuomet kiti žaidėjai gaudavo po 10 mln. per metus.

Jis perspėjo komandą, kad tie laikai baigėsi ir jis norės gauti tiek, kiek yra vertas. Iš pradžių jis norėjo 18 mln. dolerių kontrakto, kuris tuo metu būtų susilyginęs su didžiausiu NBA istorijoje.

Kad ir kaip ten bebūtų, „Bulls“ buvo priversti mokėti dar daugiau, nes didžiausią komandos žvaigždę buvo pasiryžę nuvilioti aršiausi to meto priešininkai. Ir vis tik, kaip M.Jordanas sugebėjo pasirašyti vienerių metų 33 mln. dolerių kontraktą, vietoj iš pradžių norėto 18 mln. dolerių per metus?

Tuo metu, Niujorko „Knicks“ vidurio puolėjas Patrickas Ewingas buvo pasirašęs 18 mln. dolerių kontraktą, kuris buvo didžiausias istorijoje. Būtent ties šia suma M.Jordanas ir pradėjo derybas. „Bulls“ buvo pasiryžę mokėti jam 20 mln. dolerių per metus. Tarsi atlygį už tai, kad jis visus tuos metus žaidė už ženkliai mažesnį atlyginimą nei buvo vertas. Bet į visa šitą situaciją įsikišo „Knicks“, kurių savininkai tuo metu buvo „ITT-Sheraton“ ir „Cablevision inc“. „Knicks“ padarė tai, ko dabar niekada nedaro ar tiesiog nesugeba padaryti – turėti pakankamai pinigų „algų kepurėje“. Jie turėjo apie 12 mln. dolerių, kuriuos išleido Allanui Houstonui, Chrisui Childsui ir Buckui Williamsui. Bet pirminis taikinys buvo M.Jordanas. Atrodo aišku, kodėl būtent „Knicks“ bandė prisivilioti M.Jordaną. Niekas kitas taip netalžė „Knicks“ ekipos kaip Jordanas. Jis laimėjo visas keturias žaistas serijas prieš „Knicks“.

Niuorko klubas pasiūlė 25 mln. dolerių vertės sutartį. M.Jordano agentas (Davidas Faulkas) paskambino „Bulls“ vadovams ir pasakė, kad jie turi valandą laiko pasiūlymą viršyti arba Michealas pasirašys sutarti su „Knicks“. Nėra aišku, ar tai buvo tiesiog blefas, ar jis iš tikrųjų norėjo persikelti į Niujorką, tačiau įprastai šykštus Jerry Reinsdorfas nepagailėjo 30 mln. dolerių per metus. Taip jis tuo metu tapo daugiausiai uždirbančiu sportininku profesionalaus JAV sporto istorijoje. Kitą sezoną ‚Bulls“ laimėjo penktą čempionų titulą per septynerius metus.

Pradžioje minėjau, kad tai buvo vienas kertinių momentų NBA istorijoje. Įdomu kodėl?

Jei M.Jordanas būtų pasirašęs kontraktą su „Knicks“, jie tikriausiai būtų laimėję vieną ar du čempionatus. Nėra Michealo, nėra ir Pippeno. Jis galėjo atsidurti Naujajame Džersyje arba Sietle. „Bulls“ su Shawnu Kempu ar Derricku Colemanu laimėtų apie 40 rungtynių ir būtų loterijos komanda. Galbūt Kobe Bryantas atsidurtų Čikagoje, o ne Los Andžele, nes jiems būtų reikėję perimetro žaidėjo. Gal „Lakers“ niekada neturėtų Shaqo-Kobes tandemo. Gal jis būtų Čikagoje su Kobe ir Kempu?

Visa tai galėjo įvykti ir tai nebuvo taip jau toli. Tam būtų užtekę maždaug valandos.

Autorius: Aivaras Karla

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos verti Europos taurės ir Čempionų lygos žaidėjai – pasiūlymai „Žalgiriui“, nedidukai gynėjai, snaiperiai, antro šanso nusipelnę aukštaūgiai ir potencialo turintys lietuviai