Iš Jokičių šeimos klubo į Uteną: „Juventus“ centras – apie susitikimą su NBA žvaigžde ir karjeros galimybę LKL (1) interviu

Pastaruoju metu strigusi ir dar Ivano Vranešo dėl traumos neturinti Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ekipa neseniai rado papildymą ir sukirto rankomis su Zachary Simmonsu.

25 metų 207 cm ūgio centras Europoje rungtyniauja nuo 2021-ųjų, kuomet atvyko į Bristolio „Flyers“ ekipą, vėliau metus praleido Portugalijoje, o šį sezoną pradėjo Serbijoje – Somboro „Joker“ klube.

Pastarasis priklauso Jokičių šeimynai ir naujasis „Uniclub Casino – Juventus“ legionierius vasarą turėjo galimybę susitikti su NBA čempionu Nikola.

„Pavyko susitikti su juo treniruočių salėje. Jis prisijungė prie pietų stalo ir buvo smagu pasikalbėti su juo bei pamatyti jį šalia sportuojantį“, – džiaugėsi Z.Simmonsas.

Jis jau spėjo sužaisti debiutines rungtynes Lietuvoje ir prieš „Šiaulius“ pelnė 4 taškus, atkovojo 4 kamuolius bei rinko 6 naudingumo balus per 21 minutę.

„Visi komandos draugai, štabas ir vadovybė mane šiltai priėmė ir padeda man įsilieti į sudėtį. Pažindinuosi su komandos schemomis, puolimu, viskas kol kas yra gerai“, – adaptaciją apibūdino jis.

Pokalbis su centru – apie šansą Utenoje, Jokičių šeimos klubą, puikius metus Portugalijoje ir lengvesnį prisitaikymą prie Oliverio Kostičiaus.

– Galbūt komandoje sutikote nors vieną kažkur anksčiau pažintą veidą?

– Starksas yra iš Teksaso, tad esame susitikę vidurinių mokyklų lygyje, gerai žinau jį. Su Penava esame žaidę vienas prieš kitą pirmaisiais mano metais universitete. Taip pat turiu bendrų draugų su Ryanu Tayloru.

– Kaip reagavote, kai sulaukėte kvietimo atvykti į „Uniclub Casino – Juventus“ organizaciją?

– Tai buvo šiek tiek nustebinęs pasiūlymas. Sakiau agentui, kad dar noriu kažkur žaisti, nes sezonas Serbijoje man baigėsi anksti – balandžio viduryje. Nekantravau čia atvykti, girdėjau gerų atsiliepimų apie Utenos organizaciją, žinau, jog tai – gerbiamas klubas.

– Ką iki šiol žinojote apie LKL krepšinį?

– Žinojau, kad Lietuva yra krepšinio šalis, čia dominuoja ši sporto šaka. Žinojau, kad tai fiziška lyga, turinti gerų ir stiprių žaidėjų. Čia daug entuziazmo ir palaikymo, kuris sukasi apie krepšinį, kai esi žaidėjas, nori tokios aplinkos šalia savęs. Nemeluosiu, tikrai nebuvau itin gerai susipažinęs su lyga ir kiekviena jos komanda, bet tikrai žinojau didžiuosius klubus, kaip tą patį „Žalgirį“. Esu žiūrėjęs keletą jų rungtynių šio sezono Eurolygoje.

– Ar Eurolyga yra turnyras, kurį stebite dažnai?

– Taip, visą sezoną seku Eurolygą ir būtinai būsiu įsitraukęs į atkrintamąsias.

– Kuri komanda yra jūsų šio sezono favoritė?

– Oi, sunku atsakyti. Man labai patinka „Panathinaikos“ ir Mathiasas Lessortas. Sakyčiau, kad tai yra mano šio sezono mėgstamiausia ekipa. Taip pat būdamas Serbijoje daug stebėjau vietinių komandų rungtynes – Belgrado „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“.

Simmonsas

– Kadangi kažkiek pažinote serbiško krepšinio, kaip jaučiate, ar tai padės jums įsilieti į Oliverio Kostičiaus žaidimą?

– Visiškai taip. Nuo pirmos dienos supratau, kad tai, kaip jis įsivaizduoja ir modeliuoja krepšinį, yra labai panašu į tai, ką turėjau Serbijoje. Tai tikrai padeda man įsilieti ir suprasti, ko iš manęs nori treneris. Kadangi jau pažinau serbus, galiu pasakyti, kad Kostičius yra tipinis serbiškas treneris (Šypsosi). Jis labai orientuotas į detales, nori intensyvumo ir pats tą energiją rodo iš savęs.

– Sužaidėte pirmąsias rungtynes LKL prieš „Šiaulių“ ekipą. Kaip jautėtės debiutavęs?

– Man patiko. Visų pirma, turėjome nuostabius sirgalius, kurį palaikymą jautėme. Kai treniruojiesi, viskas yra vienaip, rungtynėse viskas atrodo kitaip. Turi pajausti komandos chemiją, kaip žaidžia savo komandos draugai, turi priprasti ir įsilieti. Turėjome žaidimo planą, gana gerai jo laikėmės ir svarbiausia, jog laimėjome.

Simmonsas

– Šį sezoną solidžiai atrodėte Serbijos lygoje, kur gynėte Somboro „Joker“ garbę. Kokios patirties gavote čia?

– Viskas man buvo nauja. Serbija yra kupina fiziškumo, taktikos, lyginant su kitomis lygomis, kur žaidžiau. Gavau tikrai daug patirties, perpratau tam tikrus žaidimo niuansus geriau, pagerinau įgūdžius ir prisitaikiau prie kažkiek kitokio žaidimo stiliaus, kuris skiriasi nuo JAV. Sezono metu turėjome pakilimų ir nuosmukių, galiausiai toliau kovoti liko dvi komandos, bet metai buvo kupini pamokų.

– Ar turėjote galimybę pajausti tikrą serbišką atmosferą?

– Tikrai taip, žaidėme derbį, kur galėjo būti tik vienos komandos sirgaliai, bet vis tiek pajutome tuos pašėlusius žmones. Ne tik rungtynėse, bet ir prieš jas bei po jų.

– Jūsų atstovautas „Joker“ klubas priklauso Jokičių šeimynai. Kiek stipriai ji įsitraukusi į visą komandos veiklą?

– Buvo tikrai smagu, nes kuomet atvykau į klubą vasarą, Sombore dar svečiavosi Nikola, pavyko susitikti su juo treniruočių salėje. Jis prisijungė prie pietų stalo ir buvo smagu pasikalbėti su juo bei pamatyti jį šalia sportuojantį. Nikola – labai paprastas vyrukas, tačiau nesinorėjo per daug lįsti jam į akis per atostogas ar darytis bendras nuotraukas (Juokiasi). J

o šeima yra patenkinta tuo, kas kuriama Sombore, jie didžiuojasi klubu ir į tai investuoja nemažai. Valdyboje yra didelė jo šeimos dalis ir jie tikrai stengiasi, jog šio miesto krepšinio lygis taptų elitinis Serbijoje.

Simmonsas

– Europoje žaidžiate nuo 2021-ųjų, kuomet atvykote į Didžiąją Britaniją. Kokie buvo pirmieji jūsų metai naujame žemyne?

– Perėjau didelę mokyklą. Kadangi tai buvo Didžioji Britanija, ji turėjo daug panašumo su JAV krepšiniu. Buvau naujokas žemyne ir stengiausi rasti savo vietą komandoje. Bristolis man patiko, komanda – taip pat, o antroji sezono dalis man jau klostėsi gerokai sėkmingiau nei pradžia. Tais metais geriausiai išmokau, kaip turi būti profesionalas tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

– Kitais metais vykote į Portugaliją, kur dominavote Gimarainso „Vitoria“ klube (16,2 taško, 8,7 atkovoto kamuolio, 2,9 perdavimo ir 20,1 naudingumo balo). Ar tokie metai pridėjo jums daug pasitikėjimo?

– Tai buvo svarbūs metai man, pridėję daug pasitikėjimo. Įrodžiau sau, kad galiu žaisti aukštame lygyje. Kai tik kažkur atvyksti, niekada iki galo nenumatysi, kokį vaidmenį turėsi. Bet mėgavausi būdamas lyderiu šioje komandoje.

– Ar jaučiate, kad etapas Utenoje gali padėti jums kilti į aukštesnį krepšinio lygį?

– Taip, jaučiu. Kaip ir sakiau, Lietuvos krepšinis yra gerbiamas Europoje, atvykęs čia gali dėti didelį žingsnį savo karjeroje. Tikiu, kad ši galimybė tikrai pasitarnaus mano karjerai.