Identifikuoti svarbiausi veiksniai, lemiantys LKL klubų įvaizdį

Lietuvos sporto universitete (LSU) sėkmingai apgintas mokslinis darbas, kurio pagrindinė tyrimo ašis – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų įvaizdį lemiantys veiksniai.

Turizmo ir sporto vadybos studijų programos absolventas Balys Šmigelskas teigia, kad LKL klubai formuodami savo įvaizdį žengia teisingu keliu, tačiau tai vyksta šiek tiek per lėtai:

„Klubų vadovai vis labiau supranta įvaizdžio ir komunikacijos svarbą. Jau seniai praeityje laikai, kai visaverčiam profesionalaus klubo gyvavimui pakakdavo tik žaidėjų, trenerių ir keturių salės sienų. Sporto organizacijos įvaizdį įtakoja daugybė vidinių ir išorinių veiksnių, todėl norint efektyviai plėtoti savo veiklą, svarbu identifikuoti svarbiausius iš jų. Norėdami išlikti konkurencingais, šiandien klubai turi kryptingai dirbti ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Deja, vis dar tenka susidurti su požiūriu, jog komunikacija ir rinkodara yra antraeilis dalykas.

Klaidinga manyti, kad gerą komunikaciją didžiąja dalimi lemia turimi klubo finansiniai resursai. Puikiausias to pavyzdys – Utenos „Juventus“ klubas, kuris pagal surenkamą biudžetą yra tik antroje LKL lentelės pusėje, tačiau apgalvoti vadovų sprendimai šiam klubui leido ne tik iškovoti bronzos medalius, keturis kartus iš septynių patekti į lygos pusfinalį, bet ir solidžiai darbuotis klubo įvaizdžio kūrimo procese. Nuostabiai pastaraisiais metais dirba ir Panevėžio „Lietkabelio“ administracija.“

Aukščiausiu balu įvertintame darbe, didžiausią įtaką klubų įvaizdžiui turinčius veiksnius autorius atskleidė pasitelkęs sporto vadybos ir komunikacijos specialistų bei sporto žurnalistų vertinimus. Apklausoje taip pat dalyvavo visų dešimties LKL klubų atstovai bei lygos vadovai.

„Tai yra mažas, tačiau tvirtas žingsnis, siekiant geresnės LKL klubų ir visos Lietuvos sporto komunikacijos ateities. Džiaugiuosi, kad daugelį metų sporto žiniasklaidoje besidarbuojantys profesionalai, LKL klubai ir lygos vadovai parodė geranoriškumą ir noriai bendradarbiavo atliekant šį tyrimą“, – kalbėjo B. Šmigelskas.

Magistrinio darbo vadovas prof. dr. Edmundas Jasinskas pastebėjo, kad darbas aktualus tiek praktiniu, tiek moksliniu aspektu: „Tyrime sukurta moksliškai pagrįsta metodika įgalino gauti reikšmingus rezultatus apie LKL klubų įvaizdžio formavimą lemiančius veiksnius. Rezultatai reikšmingi ir patiems sporto klubams, nes, kaip parodė tyrimo rezultatai, didesnis biudžetas negarantuoja geresnio įvaizdžio. Neabejotina, kad darbas bus įdomus tiek praktikams, tiek tyrėjams, kurie toliau plėtos šią temą.“

Ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius, dabar LSU kanclerio pareigas einantis Mindaugas Balčiūnas pasidžiaugė studento atliktu darbu ir teigė, kad panašaus tipo tyrimų poreikis ateityje tik didės.

„Tai vienas stipriausių mano matytų vadybinio konteksto darbų universiteto istorijoje. Tai yra savalaikis darbas ir jį kasmet turėtų atlikinėti pačios lygos. Lietuvos sporte vadyba vis dar yra didelė problema. LKL yra tas šviesulys, kuris pastaruoju metu demonstruoja madas ir proveržį, bet nuolatinė analizė, savęs įsivertinimas ir rekomendacijų rengimas yra labai vertinga informacija patiems klubams. Norėčiau pasidžiaugti, kad LSU mokslą vis labiau kreipia į taikomąją sritį, todėl klubų vadybininkai naudodamiesi šiuo darbu gali sukurti dar artimesnį ryšį su rėmėjais ir žiūrovais“, – darbo paskirtį apibūdino M. Balčiūnas.

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai