Idėja „Žalgiriui“: kaip neutralizuoti M.Gecevičiaus ir A.Kavaliausko pikenrolą (35)

Artėjant Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijai, didžiausią galvos skausmą Kauno „Žalgirio“ trenerių štabui kelia du Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderiai – Martynas Gecevičius ir Antanas Kavaliauskas. Šie du žaidėjai yra sostinės klubo ašis, apie kurią lipdomos svarbiausios Marcelo Nicola puolimo schemos.

„Lietuvos rytas“ labai gerai žaidžia pikenrolą. Ypač gerai dirba Kavaliausko ir Gecevičiaus tandemas. Tą parodė vienerios rungtynės su „Neptūnu“, kuriose Gecevičius atliko dešimt rezultatyvių perdavimų“, – prieš artėjančią finalo seriją pagrindinius varžovų ginklus išskyrė „Žalgirio“ skautas Evaldas Beržininkaitis.

Lakoniškai ir tiksliai „Lietuvos ryto“ žaidimą apibūdino „Žalgirio“ vidurio puolėjas Artūras Gudaitis: „Jie žaidžia tokį žaidimą, paremtą daugiausiai dvejais žaidėjais. Tai standartinis pikenrolas tarp penktojo ir šiuo atveju antrojo numerio – Gecevičiaus, kuris puikiai skirsto kamuolius. Ta jų jėga veikia labai gerai ir manau, pirmiausia ją reikia sustabdyti.“

Dešimt M.Gecevičiaus rezultatyvių perdavimų antrosiose pusfinalio serijos rungtynėse – tai neteisingos Klaipėdos „Neptūno“ pasirinktos gynybinės taktikos prieš pikenrolą pasekmė. „Lietuvos ryto“ snaiperis puikiai mato aikštelę ir didžiąją dalį savo rezultatyvių perdavimų atliko pastebėdamas be priežiūros atsidūrusius komandos draugus.

Kaip kad pažymėjo E.Beržininkaitis, „Lietuvos rytas“ išsiskiria krepšininkų, galinčių nubausti varžovus tolimais metimais, gausa. Jie be priežiūros atsiduria tada, kai ginantis prieš M.Gecevičiaus ir A.Kavaliausko pikenrolą yra naudojama trečiojo žmogaus pagalba. Tokiu atveju M.Gecevičius pastebi atsidengusį komandos draugą, kuriam belieka realizuoti metimą. „Lietuvos rytas“ yra daugiausiai tritaškių metanti komanda LKL (26,2) ir tai daranti taikliausiai (39,5 proc.).

Nors dauguma gynybos prieš pikenrolą sistemų remiasi trečiojo žmogaus pagalbos veiksmais, yra ir metodų, kaip sėkmingai gintis nuo derinio „du prieš du“ be pagalbos veiksmų. Vienas efektyviausių tokių metodų – vadinamoji „ICE“ sistema. Tai taktika, kai gynybos pikenrolo metu tikslas – neleisti žaidėjui su kamuoliu pasinaudoti užtvara ir stumti jį šoninės linijos link.

Ši taktika pasiteisina tada, kai pikenrolą pildantis aukštaūgis negali sėkmingai atakuoti iš tolimesnių distancijų. Būtent toks yra A.Kavaliauskas, kurio pagrindinė jėga – žaidimas baudos aikštelėje.

„ICE“ gynybos prieš pikenrolą metodas naudojamas išimtinai, kai „du prieš du“ rengiamas ne nuo aikštelės vidurio, o nuo jos šonų. M.Gecevičius, kuris žaisdamas atakuojančiuoju gynėju, kamuolį „Lietuvos ryto“ atakose dažniausiai priima aikštelės šonuose, pikenrolą su A.Kavaliausku labai dažnai pradeda būtent ten.

Prieš pikenrolą ginantis „ICE“ metodu, gynėjas pirmiausia dengia su kamuoliu esančiam žaidėjui (Gecevičiui) užtvaros pusę, tuo pačiu palikdamas daug erdvės šoninės linijos link. Gynėjas priverčia krepšininką su kamuoliu (Gecevičių) judėti šoninės linijos link – ten, kur yra atvira erdvė. Besiginantis aukštaūgis dengia koridorių krepšio link, kad žaidėjas su kamuoliu (Gecevičius) negalėtų pasinaudoti situacija, kai yra sekundei neprižiūrimas. Tokiu atveju besiginantis aukštaūgis palieka puolantį aukštaūgį (Kavaliauską) be priežiūros ties tritaškio linija. Jeigu puolantysis aukštaūgis neturi gebėjimų atakuoti iš toli, jis gali mėginti įkirsti į baudos aikštelę, tačiau tokiu atveju besiginantis aukštaūgis sugrįžta prie tiesioginio dengiamojo (Kavaliausko), vos tik besiginantis gynėjas pasiveja varžovą su kamuoliu (Gecevičių).

Kai prieš pikenrolą yra ginamasi „ICE“ metodu, besiginantis aukštaūgis gali sėkmingai vienu metu prižiūrėti abu pikenrolo organizatorius. Žinant tai, kad pagrindinis „Žalgirio“ vidurio puolėjas Robertas Javtokas pasižymi puikiais gebėjimais judėti gynyboje ir jausti erdvę, jis yra labai tinkamas išpildyti aukštaūgio užduotis ginantis šiuo metodu.

Besiginančiam gynėjui nėra pernelyg reikalingas staigumas ir greitas kojų darbas – jam nereikia lįsti iš už užtvaros, nebent varžovas perpranta šią sistemą ir staiga sukeičia užtvaros pusę. Jeigu besiginantis gynėjas pajėgia uždengti užtvaros pusę ir neleisti žaidėjui su kamuoliu (Gecevičiui) pasinaudoti komandos draugo „siena“, jo darbas – praktiškai atliktas. Besiginančiam gynėjui tereikia tučtuojau spausti nuo užtvaros atsitraukiantį žaidėją su kamuoliu (Gecevičių) šoninės linijos link ir neleisti jam atakuoti iš toli.

Tokioje situacijoje šoninės linijos link judantis žaidėjas su kamuoliu (Gecevičius) turi tris atakos tęsinio variantus, tačiau visi jie, žinant „Lietuvos ryto“ smogiamojo dueto galimybes, atrodo migloti. Kai varžovai taiko „ICE“ metodą, žaidėjas su kamuoliu gali: a) išnaudoti situaciją, kai tiesioginis jo oponentas yra palikęs jam visišką erdvę ir atakuoti aukštaūgį veržiantis į baudos aikštelę; b) mesti staigų metimą iš vidutinio nuotolio, kuris tikėtina, bus dalinai dengiamas; c) atmesti kamuolį ant perimetro linijos stovinčiam aukštaūgiui, kuris galėtų atakuoti nedengiamas iš toli.

Atakuojant varžovų „ICE“ gynybą M.Gecevičiui geriausia būtų mesti iš vidutinio nuotolio staigų metimą. Jis geba tokius metimus pataikyti, tačiau krepšinio analitikai statistiškai yra įrodę, kad metimas iš vidutinio nuotolio yra neefektyviausia atakos užbaigimo forma.

Gindamasis „ICE“ metodu „Žalgiris“ išsklaidytų M.Gecevičiaus ir A.Kavaliausko sąsajas puolime, sumažintų A.Kavaliausko efektyvumą kovojant dėl kamuolių puolime (aukštaūgis dažnai priimtų kamuolį ties perimetro linija ir negalėdamas sėkmingai įkirsti į baudos aikštelę, joje atsidurtų kur kas rečiau nei įprastai), galiausiai, „Lietuvos rytas“ negalėtų taip efektyviai pasinaudoti savo snaiperių gebėjimais realizuoti tolimus metimus. Labai dažnai vilniečių puolimas atakuojant tritaškiais paremtas varžovų klaidomis bei polinkiu naudotis pagalbos veiksmais, ginantis nuo pikenrolo.

Jeigu „ICE“ gynybos prieš pikenrolą sistema būtų veiksminga neutralizuojant M.Gecevičiaus ir A.Kavaliausko „du prieš du“, tai ji būtų pražūtinga, ginantis nuo M.Gecevičiaus ar kito vilniečių gynėjo ir Gedimino Oreliko ar Kšištofo Lavrinovičiaus pikenrolo. Pastarieji „Lietuvos ryto“ aukštaūgiai puikiai atakuoja iš toli, o „ICE“ metodo pagrindinė spraga – laisvas aukštaūgis ties perimetro linija.

Taigi grįsti visą gynybą prieš pikenrolą „ICE“ metodu būtų netikslinga. Šia sistema naudotis reikėtų atsargiai ir išimtinai ginantis nuo paties pavojingiausio vilniečių dueto – M.Gecevičiaus ir A.Kavaliausko. Tai galėtų tapti puikiu gynybiniu siurprizu „Lietuvos ryto“ puolimui lemiamomis mačo akimirkomis, kai vilniečiai mėgintų surasti spragų prie „Žalgirio“ krepšio žaidžiant per du pagrindinius savo žaidėjus.