Gandus apie psichologines problemas neigęs J.Tayloras nepanikuoja: pralaimėjimai – proceso dalis (4)

Vilniaus „Wolves“ komanda Europos taurėje patyrė dar vieną nesėkmę ir 81:89 nusileido Tel Avivo „Hapoel“ ekipai.

Rungtynes ASG arenoje stebėjo ir komandos savininkas Gediminas Žiemelis.

„Per daug klydome, ypač – pirmoje mačo dalyje, taip pat nepataikėme gerų metimų, baudų. Apskritai rungtynės buvo gana geros, turėjome šansą, bet, kaip ir sakau, klaidos ir nepataikyti metimai padarė savo“, – sakė ant parketo Europos taurėje vėl pasirodęs Jeffery Tayloras.

Viso jo sąskaitoje per 26 minutes – 5 taškai (2/6 metimai), 4 rezultatyvūs perdavimai, 4 klaidos ir 2 naudingumo balai.

– Ar yra koks paaiškinimas 10 pramestų baudos metimų?

– Kartais taip nutinka, turime su tuo susitvarkyti ateityje.

– Pastaruoju metu buvote patyrę porą pralaimėjimų. Ar komanda parodė reakciją į juos?

– Manau, kad taip, kaip minėjau, rungtynės buvo gana geros. Kartais trūko sėkmės kai kuriuose metimuose, bet apskritai žengiame į priekį ir, manau, viskas bus gerai.

– Ar pastebite, kas šioje pralaimėjimų atkarpoje neveikia „Wolves“ komandoje?

– Manau, tai yra proceso dalis. Kiekviena komanda, nepaisant savo lygio, turi ilgą sezoną ir praeina visko. Turime likti vieningi, dirbti ir tiek.

– Kaip komanda reaguoja į šiuos pralaimėjimus? Kokios yra nuotaikos?

– Niekas nėra laimingas dėl pralaimėjimų, bet šiaip nuotaika yra gera. Visi suprantame, kad laukia dar ilgas sezonas, pralaimėjimai – proceso dalis, reikia mokytis, žiūrėti vaizdo įrašus ir eiti pirmyn.

NUOTRAUKOS: „Wolves“ – „Hapoel“ (21 nuotrauka)

DAUGIAU >

– Kaip vertinate savo pasirodymą?

– Negerai, aš nežaidžiau kelis mėnesius, dar reikia atrasti ritmą ir suprasti, kaip man padėti komandai. Man dar kiek trūksta ištvermės, raumenys greičiau pavargsta, o tai daro įtaką šuoliui ir t.t. Gali praeiti visą reabilitaciją, gali bėgioti, bet niekas pilnai nepakeis paties krepšinio žaidimo. Nestresuoju, suprantu, kad viskas ateis savo laiku. Kada tiksliai, atsakyti sunku.

– Kiek mėgaujatės savo sugrįžimu?

– Myliu tai. Man 34-eri, neturiu prieš akis viso gyvenimo, kurio metu dar galėsiu žaisti krepšinį. Nuostabu, kai dar turiu šansą žaisti ir kovoti, vertinu tai.

– Ar jaučiate, kad šiame mače jau esate geresnės kondicijos nei Utenoje?

– Taip, viskas gerėja, kojos grįžta į formą, komanda pripranta prie manęs, o aš – prie jos.

– Arenoje šiandien svečiavosi Gediminas Žiemelis, ar tai jus motyvavo dar labiau?

– Gaila, kad nepavyko pasiekti pergalės, kuomet jis buvo čia. Parodėme atsidavimą, bet to neužteko.

– Buvo gandų, kad nuo žaidimo jus stabdė ir psichologinės problemos. Kaip galite tai pakomentuoti?

– Ne, to nebuvo.

„Ilgoji pertrauka“: grįžimas 10 metų atgal – brangiausi žaidėjai, treneriai, Natiažkos istorijos, Cherry naktinis gyvenimas, pastarieji rinktinės medaliai ir Eurolygos žvaigždės