G.Krapikas: neteisinga sakyti, kad Latvija yra tik snaiperių komanda (12) VIDEO interviu

Po dramatiškos kovos pirmąją pergalę Europos čempionate įsirašiusi Lietuvos rinktinė sekmadienį ryte ruošėsi mačui su Latvija.

Artūras Milaknis nepramesdamas šaudė iš toli, Lukas Lekavičius taip pat derino taikiklį iš trijų taškų zonos, Mantas Kalnietis atidirbinėjo sau įprastą vidutinį metimą po driblingo, o Jonas Valančiūnas mokėsi atmesti kamuolį komandos draugui, kai prieš jį yra dvigubinama gynyba.

Rinktinės vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko asistentas Gintaras Krapikas atskleidė, kad lietuviai akcentuoja ne tik gynyba prieš latvių snaiperius, bet ir prieš aukštesnius žmones, kadangi dvikovoje su Belgija „centras“ Marekas Meieris buvo rezultatyviausias savo komandoje, pelnęs 15 taškų.

– Ar Latvija yra tik snaiperių komanda?

– Nebūtų teisinga sakyti, kad tai yra tik snaiperių komanda, nes mače su Belgija nuo suolo pakilęs jų „centras“ buvo rezultatyviausias žaidėjas ir tikrai prisidėjo prie tos latvių pergalės. Tritaškiai metimai išlieka tas ginklas, kuriuos latviai labai stipriai naudojasi. Matėme, kad susitikimo pabaigoje jie atsilikinėjo, bet trys tritaškiais nulėmė laimėjimą. Tačiau tritaškiai nėra vienintelis jų ginklas.

– Sunki pergalė prieš Ukrainą galbūt privertė labiau susikaupti?

– Negalvoju, kad išėjome atsipalaidavę. Pirmosiose rungtynėse pamatėte du rinktinės veidus. Buvo epizodų, kai gynėmės ir puolėme pavyzdingai, bet po to sekdavo minutės, kai prarasdavome tą pranašumą. Norėčiau, kad tos geros minutės nusvertų blogas ir mes užtikrinčiau žaistume visų rungtynių metu.

– Ką akcentavote savo auklėtiniams?

– Labai reikia prižiūrėti tritaškius metimus, nes Latvijos komandoje beveik visi gali pataikyti iš toli – ne tik gynėjai, bet ir aukštaūgiai. Negalime vien prižiūrėti tritaškį, nes tuomet bus daug prasiveržimų krepšio link ir lengvų taškų. Reikia prižiūrėti žaidėjus ties tritaškiu ir nepamiršti, jog jie gali įkirsti į baudos aikštelę.

– Kodėl mače su Ukraina mūsiškiai prastai pateikė iš toli?

– Mūsų geriausias snaiperis Milaknis yra 29-erių, bet jam tai buvo debiutas. Tikrai jaudulį jautė. Rungtynės buvo įtemptos ir treneris labiau rėmėsi labiau patyrusiais žaidėjais. Čempionatas tik prasideda ir pirmas mačas nėra rodiklis, jog visada taip ir bus. Tikimės, kad bus rungtynių, kai mūsų snaiperis išnaudos savo taiklią ranką.

– Galbūt debiutantams reikėjo papildomo pokalbio tam, kad juos paskatinti, padrąsinti?

– Jokių papildomų pokalbių nereikėjo. Kiekvienas, kuris pirmą kartą išeina ant parketo su Lietuvos rinktinės apranga, jaučia tą jaudulį. Ir nesvarbu, ar tai 29-erių Milaknis, ar 19-metis Sabonis. Kiekvienas jų turi pats tai išgyventi ir savo kūnu pajausti, ką reiškia, kai 10 tūkstančių sirgalių prieš rungtynes garsiai giedoja Lietuvos himną, o tu eina į aikštelę su tais marškinėliais. Tai paveikia visus. Nebent, tai būtų robotas. Galvoju, kad Lekavičiaus įėjimas buvo pozityvus ir tai nuteikia optimistiškai.

„Ilgoji pertrauka“: nauji gandai apie 10-a LKL komandą, lygos klubo pasiūlymas Pacevičiui, „CBet“ lyderių galimos kryptys, smukdoma Eurolygos sportinė dvasia ir ką krepšininkai daro su sirgalių dovanomis