G.Krapikas: apie pasikeitusį L.Lekavičių, per mažą R.Seibučio indėlį, nestabilius „Žalgirio“ legionierius ir rinktinės trenerius (31) interviu

Dar praėjusių metų sausį Gintaras Krapikas paliko Kauno „Žalgirio“ ekipą ir nuo tol laiko klubiniame krepšinyje nedirbo. Dabar treneris dažnesnis svečias Vokietijoje nei Lietuvoje ir, kaip sako pats, gali daugiau dėmesio skirti šeimai, kuri per ilgus G.Krapiko darbo metus jo šiek tiek stokojo.

Strategas neslepia, jog darbo jau pasiilgo, tačiau nuo krepšinio nutolęs nesijaučia ir grįžęs į Lietuvą nepamiršta užsukti į „Žalgirio“ areną.

„Puikiai“, – taip „Žalgirio“ sezoną portalui Krepsinis.net reziumavo G.Krapikas, pasidžiaugęs Š.Jasikevičiaus rezultatais ir jaunų krepšininkų žingsniu pirmyn. „Bet iš Renaldo Seibučio norėtųsi didesnio indėlio, o iš legionierių – stabilumo“, – komentuodamas ekipą taip pat pridėjo treneris.

– Pastaruosius metus buvote nutolęs nuo krepšinio, ar stipriai pasiilgote darbo aikštėje? – paklausėme G.Krapiko.

– Nepasakyčiau, jog buvau labai nutolęs – tiesiog krepšinio gyvenime buvau ne toks aktyvus. Nepaisant to, tikrai seku visus įvykius, žiūriu mačus, domiuosi kaip ir anksčiau.

Veiklos, be abejo, trūksta, krepšinio ėmiau pasiilgti vos palikęs „Žalgirį“, tačiau gyvenime ne visada viskas būna taip, kaip norisi. Būna ramesnių periodų – koks yra ir dabar.

– Kuomet grįžtate į Lietuvą, kiek žinau, nepamirštate užsukti ir į „Žalgirio“ areną.

– Visada. Tiesą sakant, kai planuoju kelionę, žiūriu, kad tuo metu galėčiau ir stebėti komandos rungtynes, ypač – jei jos nusimato įdomios. Atvykęs į Lietuvą tikrai nepraleidžiu mačų.

– Kokį įspūdį jums palieka šio sezono „Žalgirio“ komanda?

– Vienareikšmiškai gerą, nes klubas turėjo realias galimybes kovoti dėl patekimo į Eurolygos atkintamąsias varžybas. Kitaip, kaip puikiai, tokio pasirodymo vertinti negalima.

– Jums išėjus, vadovavimą komandai perėmė Šarūnas Jasikevičius. Ko gero džiugina, jog „Žalgiris“ yra tokiose patikimose rankose?

– Aš galvoju, kad buvo tik laiko klausimas, kada Šarūnas taps geru treneriu. Kuomet Jasikevičius baigė krepšininko karjerą, į trenerių štabą jį pakviečiau dirbti ne šiaip sau – mačiau, jog jis turi savyje talento. Man nekilo abejonių, kad jis vieną dieną sėkmingai perims komandos vairą.

– Puikiai jums žinomas yra Lukas Lekavičius, kuris šį sezoną rodo užtikrintesnį žaidimą. Kiek pasikeitęs yra šis įžaidėjas?

– Žinoma, į Luką didelį indėlį įnešė Šarūnas, tačiau jis yra jaunas žaidėjas, kuris brendo ir bręsta. Visa patirtis, žaidimo laikas ir pasitikėjimas, gaunamas iš trenerių, leido Lukui kilti į viršų. Ką matome ir dabar.

Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie Brocką Motumą. Praėjusį sezoną dar diskutavome su Šarūnu, jog Brocko rezultatai yra nekokie, bet jį vis tik reiktų palikti komandoje. Esmė tokia, jog ne kiekvienas vienodai lengvai adaptuojasi naujoje ekipoje, Motumui reikėjo laiko ir antri metai „Žalgiryje“, kaip ir numaniau, jam yra geresni. Kartais Brocko svarbiose rungtynėse gal ir pasigendama, bet šiaip šis sezonas jam yra geras.

– „Žalgirio“ komandoje stabiliai įsitvirtinęs jau yra ir Edgaras Ulanovas.

– Edgaras yra puikus pavyzdys to, kaip būdamas „Žalgirio“ sistemos auklėtiniu ir sugrįžęs į Kauną jis savo noro įrodė, kad yra vertas čia žaisti. Jis demonstruoja gerus rezultatus ir svarbiausia – nuolat progresuoja. Iš pradžių tai darė savo kova ir entuziazmu, o vėliau ištobulino ir stipriąsias žaidimo puses. Jam patikimas žaidimas lemiamu metu, dažnai paduodamas kamuolys „ant ūselio“ – Edgarui 25-eri, bet jis sistemingai tobulėja.

– Krepšinio gerbėjų neretai sukritikuojamas yra Renaldas Seibutis. Ar jūs taip pat iš gynėjo pasigendate didesnio indėlio?

– Galvoju, kad to indėlio pasigedome ir pernai metais. Manau, jog Renaldą galbūt slegia tai, kad jo rolė yra siaura – retsykiais įžengti į aikštę ir prieš kažką apsiginti. Tačiau jei tas vaidmuo nesikeičia ir nėra didelis net LKL čempionate, reiškia, Šarūnas tam turi savų priežasčių.

Vienareikšmiai trūksta Renaldo indėlio, nes jis yra gero lygio žaidėjas, profesionalas, jam – tik 31-eri, jo kūnas visada tinkamai prižiūrėtas ir paruoštas krūviams – tai reikalinga komandai. Vis tik įvairiapusiškesnio indėlio norėtųsi daugiau.

– Kaip vertinate šio sezono „Žalgirio“ legionierių kompaniją?

– Grubiai paėmus, legionieriai atrodo gerai, bet ir iš jų norėtųsi stabilesnio žaidimo. Paimkime Pangosą, Westermanną ar Limą – nė vienas iš jų nerodo stabilių rezultatų.

Kita vertus, atsižvelkime į tai, kad mūsų komandą (sakau mūsų, nes vis tik esu žalgirietis) riboja biudžetas. Reikia suprasti, kad jei krepšininkas galėtų atlikti viską ir būtų stabilus, jis ko gero nežaistų „Žalgiryje“ ir jį įsigytų pajėgesnis klubas. Be abejo, visi legionieriai prisidėjo prie to rezultato, kurį šiandien turi „Žalgiris“, bet stabilumo norėtųsi kiek daugiau.

– Š.Jasikevičius į „Žalgirio“ žaidimą po truputį įtraukia ir jaunimą. Vienas jaunesnių komandoje – Isaiah Hartensteinas, apie kurį buvo kalbėta kaip vieną didžiausių talentų ir galbūt tikėtasi kiek ryškesnio žaidimo bent LKL čempionate. Ar to tikėjotės ir jūs?

– Kasmet, tiek vadovaujant Šarūnui, tiek man, tiek kitiems treneriams, buvo bandoma įtraukti į komandą jaunus žaidėjus iš mūsų stabilios ugdymo sistemos. Tai ir yra „Žalgirio“ stiprybė. Ir kaskart, kai būdavo pakviesti jauni ir perspektyvūs žaidėjai iš užsienio, iš jų būdavo tikimasi daugiau.

Be abejo, norėtųsi, kad Hartensteinas rodytų didesnius rezultatus, bet kad jis galėtų pasirodyti rungtynėse, turi tuo įtikinti trenerį per treniruotes. Ko gero, vokiečiui kažko trūksta, kad jis nežaidžia daugiau. O dėl ko tai yra, smulkmenų nežinau ir negaliu komentuoti.

– Ne vienerius metus atidavėte ir Lietuvos rinktinei, kurios trenerių štabas dabar pasikeitęs iš pagrindų. Ką manote apie Dainiaus Adomaičio perspektyvas ir asistentų trio – Beną Matkevičių, Ramūną Šiškauską bei Mindaugą Brazį?

– Būti Lietuvos vyrų rinktinės treneriu visada yra atsakinga ir Dainiui tikrai nebus lengva, nes jam tai bus pirma vasara su nacionaline komanda. Puikiai įsivaizduoju, kokia tai yra našta ir atsakomybė. Jei LKF patikėjo Dainiui šį postą ir juo tikėjo, Adomaitis turėjo pilną teisę rinktis tuos asistentus, kokius įsivaizduoja šalia savęs. Mums belieka juos palaikyti ir palinkėti sėkmės.

Naujokas šiame darbe Ramūnas Šiškauskas turi garsią pavardę, jo biografijoje – daug pasiekimų, tad jis yra vertas pagarbos žmogus, įnešiantis savo rolę į sėkmę. Be abejo, trenerio patirties jis neturi jokios, tad nežinia, kaip tai atsilieps Europos čempionate, tačiau Adomaitis minėjo, kad Ramūno užduotis bus pabendrauti su žaidėjais, jog šie atvyktų į rinktinę. Tą rolę Ramūnas tikrai puikiai atliks, nes yra autoritetas tarp visų krepšininkų.

– Ir pabaigai, treneri, kokį įspūdį jums palieka LKL sezonas?

– Sezonas – labai įdomus ir neliečiama yra tik pati aukščiausia vieta, priklausanti „Žalgiriui“ Likusios 2–6 vietos yra tos, kur gali vykti įdomių pasikeitimų. Intriga visada yra. Lauksime atkrintamųjų, kur visko gali būti. Tai – visai kas kita nei reguliarusis sezonas. Ten stipriai pasireikšti gali patyrusios komandos, kurios dabar nedemonstruoja geriausio krepšinio. Galų gale ir žaidėjai supranta, jog reikia padaryti viską, nes atėjo lemiamos kovos. Laukiu atkrintamųjų ir būtinai atvyksiu jų stebėti.

„Ilgoji pertrauka“: nauji gandai apie 10-a LKL komandą, lygos klubo pasiūlymas Pacevičiui, „CBet“ lyderių galimos kryptys, smukdoma Eurolygos sportinė dvasia ir ką krepšininkai daro su sirgalių dovanomis