Filmuojant "Mes už... Lietuvą!" L.Kunigėlis krepšininkų nesekė tik duše (5)

„Paskui krepšininkus nėjau tik į dušą“, – šypsosi filmo „Mes už... Lietuvą!“ (rež. Andrius Lekavičius) vykdomasis prodiuseris Linas Kunigėlis. Pernai Lietuvos krepšinio rinktinės atstovui ryšiams su visuomene teko ir kitos atsakingos pareigos – jis buvo filmo operatoriumi ir fiksavo unikalius kadrus iš krepšininkų šventove vadinamos rūbinės.

„Kodėl pasirinko mane? Na, kito varianto kaip ir nebuvo. Krepšininkui kameros neįduosi, visi kiti personalo žmonės ir treneriai turi savo darbus – vieni tvarsto, kiti masažuoja, dar kiti derinius braižo“, – sako L. Kunigėlis.

Nors krepšininkų persirengimo kambariams galioja taisyklė „kas vyksta rūbinėje, lieka rūbinėje“, filmas „Mes už... Lietuvą!” ją gerokai aplaužys. O rūbinėje iš tiesų vyksta daug svarbių, „ne žiniasklaidai“ skirtų dalykų. „Ten ne tik treneris išsako savo mintis ir nurodymus. Rūbinėje krepšininkai kalbasi atvirai, kartais netgi labai aštriai, kadangi emocijos per pertrauką ar po rungtynių būna labai stiprios“, – apie tai, kas vyksta už uždarų durų, pasakoja L. Kunigėlis.

Jis džiaugiasi, kad visi rinktinės nariai į filmo kūrimą žiūrėjo geranoriškai ir jokių nesusipratimų nekilo: „Na, išskyrus gal vieną atvejį, kai vienas iš brolių, rodos, Kšyštofas, galva „nuskynė“ autobuse pakabintą kamerą. Bet patys žiopliai – neįvertinom ūgio.”

Paklaustas, ar rūbinėje nuolat iš paskos sekiojanti kamera netrikdė vyrų, L. Kunigėlis tikina, kad nei komandos vyrai, nei treneris K. Kemzūra griežta cenzūra neužsiėmė. „Jeigu jau būdavo kažkas tokio, išjungdavau kamerą, arba vėliau pasikalbėdavome su treneriais ir nutardavome – galima tai dėti į filmą, ar ne. Bet tokių atvejų buvo gal vienas ar du, ne daugiau“, – tikina L. Kunigėlis.

L. Kunigėlis prisipažįsta, kad įdomių žiūrovams kadrų, ir nebūtinai pikantiškų, netrūks. „Smagiausia būdavo žiūrėti kadrus, kuriuos nufilmavo keletą kartų prie rūbinės lubų pritvirtinta statinė kamera. Ten krepšininkai smaginosi – vienas rankšluostį užmeta, kitas dvieilį suskelia ar raumenis pademonstruoja. Būdavo, paimame tą kamerą po rungtynių iš tuščios rūbinės ir net neįsivaizduojame, kas bus užfiksuota“, – intriguoja filmo vykdomasis prodiuseris.

„Mes už... Lietuvą!“ operatoriaus darbą išbandęs L. Kunigėlis sako, kad žiūrėdami filmą sirgaliai galės pasijusti taip, lyg du mėnesius būtų šalia Jono Valančiūno, Rimanto Kaukėno ar Šarūno Jasikevičiaus. „Jie galės išvysti ir kaip K. Kemzūra motyvavo krepšininkus prieš lemiamas rungtynes su slovėnais dėl olimpinės svajonės“, – kalba L. Kunigėlis.

Jis tikina, kad į kino teatrą atėję sirgaliai jausis lyg rinktinės nariai, išgirs krepšininkų svajones, supras, kokį spaudimą nuo pirmos dienos jautė rinktinė ir begalinį jų norą neapvilti aistruolių. Pirmasis filmas apie Lietuvos krepšinio rinktinės užkulisius – kino teatruose visoje Lietuvoje jau nuo gegužės 31 dienos.  

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose