Dešimt žaidėjų, iš LKL grandų perėjusių į vidutiniokų gretas (10)

Žaidėjų migracija iš vienų komandų į kitas vyksta nuolat. Šįkart portalas Krepsinis.net nusprendė apžvelgti tuos krepšininkus, kurie iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) grandų ekipų persikėlė į ne tokias pajėgias mūsų šalies komandas.

Dešimtuke rasite penkis žaidėjus, atstovavusius Kauno „Žalgiriui“, ir penkis, vilkėjusius Vilniaus „Lietuvos ryto“ aprangą.

Pabrėžiame tai, jog dešimtuke išvysite tik tuos krepšininkus, kurie iš LKL grandų klubų į vidutiniokų gretas persikėlė iškart, be jokių tarpinių karjeros stotelių.

Jomantas

Artūras Jomantas

Šis iš Mažeikių kilęs puolėjas, kaip ir dažnas krepšininkas, savo karjerą pradėjo gimtajame mieste. „Naftos“ aprangą trejus metus vilkėjęs A.Jomantas vėliau atvyko į Šiaulius, o 2006 metais papildė „Lietuvos ryto“ pajėgas. Sostinės komandoje puolėjas praleido septynis sezonus ir iš pradžių rungtyniavo ganėtinai sėkmingai. Tiesa, nuo 2009 m. A.Jomanto vidurkiai ėmė nebesiekti net dviženklio taškų skaičiaus ir ritosi vis žemyn ir žemyn. Po 2012–2013 m. sezono net pats puolėjas nevyniojo žodžių į vatą: „Šis sezonas – prasčiausias mano karjeroje. Sunku įsivaizduoti, ar galima kristi dar žemiau, tad tikiuosi iš duobės išlipti“, – vylėsi A.Jomantas, LKL pirmenybėse rinkęs vos po 3,6 taško.

Iš duobės puolėjas išlipo. Persikėlęs į Pasvalio „Pieno žvaigždes“ jis lyg atgimė iš naujo ir tapo svarbiu komandos nariu – rinko po 12 taškų bei atkovodavo po 6,3 kamuolio. O ir atvykęs į Vilnių sirgalių A.Jomantas buvo pasitiktas labai šiltai. „Kai pamačiau, jog sirgaliai iškėlė plakatą, tikrai suvirpėjo širdis“, – tada emocijų neslėpė krepšininkas.

Palikęs Pasvalį, A.Jomantas praėjusį sezoną vilkėjo Alytaus „Dzūkijos“ aprangą, o šiuo metu atstovauja „Šiauliams“.

Dambrauskas

Paulius Dambrauskas

23-ejų metų gynėjas vis dar priklauso „Lietuvos rytui“, tačiau šioje ekipoje savo vietos nerado ir pastaruosius kelerius metus blaškosi iš vieno LKL klubo į kitą. Iš pradžių P.Dambrauskas buvo paskolintas iš krepšinio žemėlapio jau išnykusiems Vilniaus „Sakalams“, vėliau – „Dzūkijai“, o nuo šio sezono – „Šiauliams“.

Ko gero galima drąsiai sakyti, jog jaunam žaidėjui yra gerokai naudingiau vaidinti svarbesnę rolę vidutinio pajėgumo komandoje nei trinti „Lietuvos ryto“ suolą. „Įgavau pasitikėjimo savo jėgomis ir atsigavau psichologiškai“, – prieš metus po solidaus sezono Alytuje pripažino P.Dambrauskas. Jo statistika per 34 minutes siekė 13,7 taško ir 3,5 rezultatyvaus perdavimo. Praėjusį sezoną gynėjo vidurkiai buvo panašūs, tiesa, per gerokai trumpesnį laiką – 25 minutes.

„Alytuje norėjosi įrodyti, kad esu vertas rungtyniauti „Lietuvos ryte“, bet ne viskas gyvenime pavyksta“, – pasirašęs sutartį su „Šiauliais“ teigė P.Dambrauskas. Ką gi, pamatysime, ar etapas Šiaulių klube vėl atvers jam duris į sostinės klubą.  

Dilys

Vilmantas Dilys

Šis aukštaūgis per savo karjerą spėjo pasipuošti abiejų grandų komandų marškinėliais. Dar prieš dešimtmetį vos pilnametystė sulaukęs V.Dilys atstovavo „Žalgiriui“, o 2011 m. įžengė į amžinų varžovų „Lietuvos ryto“ stovyklą. Tiesa, nors metai bėgo, ir 2007-aisiais, ir 2012-aisiais V.Dilio indėlis į komandų pasiekimus buvo praktiškai toks pats – apie 7,2 taško. Bet būtina paminėti tai, kad puolėjas buvo ilgam iškritęs iš rikiuotės dėl persekiojusių traumų. Labai galimas variantas, jog būtent tai kišo V.Diliui koją siekiant geresnių rezultatų, nors pats krepšininkas šiam faktoriui kaltės nevertė.

Palikęs sostinę aukštaūgis išvyko laimės ieškoti į Kėdainius ir, rodėsi, kad ją ten surado. Vis dėlto dėl finansinių klubo problemų V.Dilys net neįpusėjus sezonui tarė „sudie“ „Nevėžiui“. V.Dilys sezoną baigė Estijoje, o prieš metus sugrįžo į Lietuvą bei tapo „Dzūkijos“ nariu. Dežavu: lygiai taip pat kaip ir Kėdainiuose, Alytuje V.Dilys žaidė solidžiai (11,4 tšk.), bet klube neužsibuvo bei šįkart išvyko į Ispaniją. Vos kelis mėnesius karšta Ispanijos saule pasimėgavęs V.Dilys – vėl Lietuvoje, šįkart – Prienų–Birštono „Vytauto“ klube. Kol kas puolėjo sezonas klostosi gana sėkmingai, bet pamatysime, ar dežavu nepasikartos dar sykį.

Buterlevičius

Simas Buterlevičius

Įsitvirtinti sostinės komandoje puolėjas bandė du kartus ir abu sykius Fortūna jam abejingai atsukdavo nugarą. Pirmą kartą parašą po sutartimi su „Lietuvos rytu“ S.Buterlevičius padėjo 2007 m. Trys sezonai – visi jie blankūs. Geriausi puolėjo vidurkiai LKL pirmenybėse siekė viso labo 5,1 taško.

Svarbesnį vaidmenį S.Buterlevičius tikėjosi gauti Prienuose ir 2011 m. papildė Virginijaus Šeškaus kariauną. Vargu, ar galima sakyti, jog sezonas Prienuose S.Buterlevičiui buvo sėkmingas, tačiau tai netrukdė jam gauti dar vieną šansą „Lietuvos ryte“. Istorija pasikartojo darkart: po metų sostinėje puolėjui vėl teko ieškoti naujos komandos. Nuo to laiko S.Buterlevičius spėjo žaisti Lenkijoje, Latvijoje, Utenos „Juventus“ ir „Nevėžio“ ekipose, o neseniai papildė Panevėžio „Lietkabelį“. Pirmas susitikimas puolėjui buvo sėkmingas, tad bus įdomu stebėti, kaip jam seksis toliau.  

Redikas

Dovydas Redikas

Jei sirgalių paklaustume, kas yra skandalingiausias Lietuvos krepšinio veikėjas, dauguma neabejotinai ištartų Gintaro Einikio arba D.Rediko pavardę. Dėl ko vėl primename šį neigiamą aspektą? Dėl to, kad ne kas kitas, o būtent skandalai ir tam tikros charakterio savybės, deja, kūrė daugiausiai barjerų D.Rediko kelyje link šlovės.

Gynėjas buvo laikomas vienu perspektyviausių jaunųjų žaidėjų mūsų šalyje, tačiau per dvejus metus „Lietuvos ryte“ jis to įrodyti niekaip nesugebėjo, nors turėjo puikių progų. „Visi žino, kad didžiausia Rediko bėda – sunkus charakteris“, – sakęs yra su gynėju sostinėje dirbęs Arvydas Gronskis.

2013 m. D.Redikas buvo ištremtas į Pasvalį, kur apsivilko „Pieno žvaigždžių“ marškinėlius, tačiau reabilituotis čia nesugebėjo (vid. 8 tšk. per 23 min.). Po Latviją vėliau besiblaškęs gynėjas šiuo metu atstovauja Šakių „Vyčiui“ ir tikisi, jog pagaliau galės pamiršti negandas bei grįžti į aukštesnį lygį. „Tikiu, kad galiu ir moku žaisti krepšinį. Dabar man naudingiau žengti du žingsnius atgal ir atsispirti nei stovėti vietoje ir nieko nedaryti“, – vylėsi D.Redikas.  

Aleksandrovas

Andrius Aleksandrovas

Iš Kauno kilęs krepšininkas dar savo karjeros pradžioje turėjo šansą užsitarnauti vietą legendinio „Žalgirio“ sudėtyje. Tam jis turėjo vienerius metus ir proga nepasinaudojo – žaidė blankiai.

Po sezono „Žalgiryje“ A.Aleksandrovas ėmė ieškoti vietos, kur galėtų pademonstruoti, ką sugeba. Jis išklaidžiojo visas tris pagrindines Lietuvos lygas: atstovavo „Nevėžiui“, „Alytui“, „Mažeikiams“, Druskininkų „Citus“ ir Panevėžio „Techasui“. Sėkmingiausi A.Aleksadrovo metai prabėgo Alytuje, kur 2009–2010 m. sezone gynėjas rinko net po 20,6 taško. Pastaruosius kelerius metus A.Aleksandrovas, nepaisydamas klubą kamavusių finansinių sunkumų, ištikimai gina „Nevėžio“ garbę.

Pečiukas

Vaidotas Pečiukas

Šio puolėjo situacija – šiek tiek panaši į ką tik minėto žaidėjo. Tiesa, prieš įžengdamas į „Žalgirį“ V.Pečiukas išbandė Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (NCAA) krepšinį, o grįžęs į gimtinę sėkmingai atrodė Klaipėdos „Neptūne“. Vidutiniškai po 15,3 taško LKL pirmenybėse rinkusiam V.Pečiukui 2006 m. atsivėrė kelias į „Žalgirį“. Deja, bet ji greitai ir užsivėrė, mat 5,1 taško vidurkis, suprantama, nepatenkino klubo vadovų lūkesčių.

Įpusėjus antrajam sezonui Kaune V.Pečiukas sugrįžo atgal į uostamiestį, kur jo žvaigždė vėl žibėjo lygiai taip ryškiai, kaip ir anksčiau, tačiau vėliau puolėjas nusprendė paragauti legionieriaus duonos. 2011–2012 m. sezone trumpam grįžęs į Lietuvą, V.Pečiukas iki šiol rungtyniauja svetur, o pastaruosius trejus metus jis yra radęs laimę Rumunijoje.  

Jasikevičius

Vytenis Jasikevičius

Jei Šarūno Jasikevičiaus pavardę ir pasiekimus krepšinio mėgėjai žino visoje Europoje, tai legendinio įžaidėjo brolis Vytenis tokia spalvinga biografija pasigirti tikrai negali. Vos vienerius metus „Žalgiryje“ praleidęs atakų organizatorius buvo priverstas karjerą tęsti LKL vidutiniokų gretose, kur jam sekėsi kur kas geriau.

Marijampolės „Sūduvos“, „Kauno“, „Nevėžio“ garbę gynęs V.Jasikevičius visose komandose vaidino svarbų vaidmenį ir pasižymėdavo solidžiais statistiniais vidurkiais. Geriausią savo sezoną LKL pirmenybėse įžaidėjas sužaidė 2008–2009 m., kai atstovavo „Kaunui“ ir rinko po 14,2 taško. Beje, paskutinį kartą ant parketo 29-erių V.Jasikevičius pasirodė 2014 metų pavasarį bei po sezono „Žalgirio“ dubleriuose apie jį jokių naujienų nebuvo girdėti. Galima įtarti, kad jis nusprendė padėti tašką profesionaliam krepšiniui. 

Šalenga

Dainius Šalenga

Šis veteranas visame dešimtuke yra neabejotinai sukaupęs daugiausiai patirties ir titulų. „Žalgirio“ komandoje puolėjas praleido net dešimt metų, bet karjerai einant į pabaigą jau buvo priverstas sužinoti, ką reiškia žaisti ne tokiose pajėgiose Lietuvos ekipose. Vieneri metai Prienuose, dar vieneri – Panevėžyje. Abiejų miestų komandose D.Šalenga buvo gana rimtas ginklas, siekiant pergalių (rinko vidutiniškai po 13 taškų).

Praėjusį sezoną Panevėžyje praleidęs 38-erių puolėjas kol kas nepriklauso jokiai komandai, tačiau vasarą portalui Krepsinis.net jis teigė, kad karjeros baigti kol kas neketina. „Visada profesionaliai žiūrėjau į savo darbą, todėl sulaukus ir tiek metų galimybės leidžia sportuoti aukščiausiame lygyje. Žinau, kad laiko beliko nedaug, bet tiesiog noriu žaisti ir mėgautis“, – sakė D.Šalenga. Būtų tikrai įdomu pamatyti, kiek parako dar yra likę puolėjo statinėje.

Vasiliauskas

Šarūnas Vasiliauskas

Dar vienas „Žalgirio“ mokyklos auklėtinis, iš kurio buvo tikimasi daugiau, nei pavyko parodyti. Pirmą kartą pagrindinėje Kauno ekipos sudėtyje Š.Vasiliauskas pasirodė 2008 m., bet debiutas apkarto. Dar vieną šansą įžaidėjas gavo kitą sezoną, tačiau istorija vėl pasikartojo. Stabilią savo vietą Š.Vasiliauskas turėjo „Kaune“ bei „Baltuose“, o vėliau – „Lietkabelyje“ ir „Pieno žvaigždėse“.

Dvejus pastaruosius metus Lenkijoje žaidęs ir taip pat Lietuvos rinktinės garbę gynęs atakų organizatorius – vėl Lietuvoje. Vienas svarbiausių „Vytauto“ ekipos žaidėjų yra sakęs, jog rinktinėje įgyta patirtis padeda jam judėti pirmyn. „Norisi tobulėti, įnešti kažką nauja į savo komandą bei parodyti, ko išmokau. Reikia dirbti ir tikėtis, kad į rinktinės stovyklą būsiu kviečiamas ir ateityje“, – vylėsi Š.Vasiliauskas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog įžaidėjo potencialas šį sezoną žada daug, bet matysime, ar jo pasirodymas leis pakilti į aukštesnį lygį ir galbūt vėl sulaukti kvietimo į nacionalinės komandos gretas.  

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.