Derėtis su „Žalgiriu“ pasirengęs R.Kurtinaitis: nemanau, kad čia kažkokia tragedija (124) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

Lietuvos rinktinė patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų per keletą pastarųjų metų, kuris galiausiai gali kainuoti brangiai – svečiuose buvo pralaimėta islandams po Elvaro Fridrikssono metimo.

Rimas Kurtinaitis spaudos konferencijoje kalbėjo apie tai, kad priekaištų žaidėjams neturi.

„Nebuvome sugriuvę, viskas buvo tvarkoje, gal galėčiau pasakyti taip – gyvenime būna taip, kai viena komanda žaidžia gerai, nes neturiu nė vieno preteksto nė vienam žaidėjui už norą ir pastangas. Taip, buvo klaidelių, bet nė vienam neturiu nė vieno priekaišto. Būna, kai žaidi gerai, o kita komanda žaidžia geriau. Šiandien ir mes tai pamatėme. Nesakyčiau, kad buvome ne temoje, viskas buvo gerai, pirmavome.

Gaila, kad mokomės tik iš savo klaidų ir pabrėžėme, kad anglai žaisdami čia lygiai taip pat turėjo 21 taško pranašumą ir likus trims minutėms islandai buvo priartėję iki šešių taškų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka anglai įmetė tritaškį, ko mūsų žaidėjai nesugebėjo padaryti, bet situacija buvo „vienas prie vieno“. Mes tai akcentavome prieš rungtynes – reikia žaisti visas 40 minučių, nesvarbu, koks būtų rezultatas. Deja, nepavyko. Nemanau, kad čia kažkokia tragedija. Reikia per dvi dienas atgaivinti žaidėjus. Dabar yra psichologinis momentas daugiau, nes per dvi dienas po tokio emocinio varžovų pakilimo ir mums gavus per galvą, reikia atsistatyti. Nieko daugiau nesugalvosi“, – teigė strategas.

– Sakote, kad neturite priekaištų, bet per paskutines šešias minutes praleidote 30 taškų...

– Taip, praleidome, žinau. Vienas žaidėjas įmetė, viską žinau. Na ir ką? Jei nuimsime tuos taškus, kas čia keičiasi? Pamenate, žaidėme prieš makedonus ir Dimitrijevičius įmetė 42 taškus. Ir ką? Laimėjome rungtynes. Čia nėra reikalai – daugiau pinigų ar mažiau pinigų. Taip, vienas žmogus prieš mus laimėjo, taip nutinka labai retai. Mes į tai reagavome, žaidėme penkiais mažais, išstatėme tokį penketą, nes mums nereikėjo didelio žmogaus. Viską keitėmės, deja, ne taip aktyviai, kaip norėtų treneriai. Sakyčiau, kad buvo pasakiška sėkmė iš jų pusės, kad ištraukė tokias rungtynes.

– Buvo priekaištų, kad gal E.Fridrikssonas sužingsniavo prieš lemiamą metimą?

– Nenoriu į tai veltis, yra teisėjai. Bandėme kažką kalbėti, bet ar rašysime dabar protestą? Nerašysime, kas įvyko, tas įvyko. Dažnai gyvenime būna situaciją, turi praryti tą neskanią piliulę, reikia grįžti į save. Man dabar svarbu, kad komanda per tas dvi dienas atsistatytų ir mes namie galėtume žaisti pilnavertį krepšinį, nes net nežinau, kiek turėsime žaidėjų. Kiek jų liks, kiek neliks, kas kažkur važiuos ar nevažiuos. Tą reikia susitvarkyti ir žiūrėsime į priekį. Aišku, norėjosi į kitą etapą išeiti su pergalėmis, nes tokia yra sistema, nepavyko, dabar stengsimės išeiti. Kaip pavyks – bus matyti.

NUOTRAUKOS: Islandija – Lietuva (10 nuotraukų)

DAUGIAU >

– Koks smūgis lietuviams yra pralaimėti tokiai mažai krepšinio valstybei?

– Nėra smūgio. Aš pats buvau žaidėjas ir mes keturi lietuviai žaidėme Sovietų Sąjungos rinktinėje bei nugalėjome amerikiečius su 200 milijonų žmonių. Ar buvo ten kažkokia katastrofa? Kodėl mes sakome, kad islandai tokia maža valstybė. Sekate futbolą? Matėte, kaip jie žaidžia? Lygiai ta pati tema. Jiems yra truputėlį patogiau, jie nežaidžia Europos turnyruose, visi susirinko, pasitreniravo savaitę. Mes tokios prabangos neturėjome, bet čia nesiteisinu. Tiesiog uždavėte tokį klausimą ir noriu paaiškinti. Visi su jais turi problemų, italai, krepšinio šalis, turėjo problemų, ar ne? Mes – krepšinio šalis? Turime problemų? Turime.

Kartais šalis kyla, kažką pasiekia, garbė ir šlovė jiems už pastangas ir kovą. Vikingų charakteris. Kovėsi iki paskutinės sekundės ir paskutiniu metimu mus nugalėjo. Taip būna. Atėjau į rūbinę ir žinote mano charakterį – visada surasiu, kas buvo ne taip. Šįkart pasakiau, kad nė vienam neturiu pretenzijų. Buvome puiki komanda, komandoje taip būna, kad net ir būdamas puikus nenugalėsi.

– Kokia esminė mintis šauna į galvą apibūdinant šias rungtynes?

– Žinote, aš pasakyčiau, kad mane labai stebina islandų taiklumas visas 40 minučių. Mes patys iki galo rungtynių išsimetėme kelis tokius tritaškius, net nekalbant apie metimus iš po krepšio, kurių nesuridenome. Jaudulio ir nuovargio požymiai. Kaip jie visas 40 minučių žaidė taikliai... Prisiminkite pradžią, o užbaigė tokiu pačiu tempu ir taiklumu. Tai mane maloniai stebina, kaip visas 40 minučių galima žaisti tokioje įtampoje ir taip sėkmingai, nes visi žinome rungtynių svarbą. Norėčiau pasveikinti priešininkų komandą už kovingumą. Buvo geras pavyzdys, kaip reikia kautis iki galo.

– Dovydas Giedraitis būtų pravertęs prieš E.Fridrikssoną?

– Negalime dabar dėlioti, viską į temą įtaikėme. Pasodinome Gebeną, pastatėme Ąžuolą „penktu“, nes reikėjo visiems keistis. Nesudėtinga gynyba, bet vis tiek sugebėjome praleisti penkis tritaškius.

– Dėl kurių žalgiriečių esate tikras, kad bus antrame mače?

– Dabar dar taip toli negalvojau. Kiek žinau, kažką nori susigrąžinti, bet nenorėčiau liesti tos temos. Dabar tų rungtynių svarba dar išaugo. Kaip pinigai – kuo daugiau turi, tuo daugiau reikia. Svarba yra itin didelė. Bandysime su „Žalgiriu“ kalbėti.

– Prieš „langą“ kalbėjote, kad dėl Ąžuolo Tubelio yra sutarta vienerioms rungtynėms, turbūt kalba eina apie jį?

– Mes kalbėjome apie vienas rungtynes ir labai džiaugiamės, kad davė mums. Kai kažkas keičiasi, gal galima bus derėtis ir dėl antrų rungtynių. Situacija pasikeitė ir pavykus išsiderėti būtų neblogai.

– Jis turi čiurnos problemų?

– Neturi, bet suprantu „Žalgirio“ situaciją, nes jiems reikės žaisti ir treniruotis. Francisco lieka sužaisti abi rungtynes ir mums būtų neblogai, jei taip pat turėtume Ąžuolą. Bandau suprasti visas puses, nes „Žalgiris“ yra labai dėkingoje situacijoje papulti į atkrintamąsias. Jie turi treniruotis kaip komanda, bet nežinau, kas dabar toje komandoje likę. Jei atiduoda Ąžuolą, jiems turbūt griūna treniruočių procesas. Turbūt čia bus problema, bet gal pavyks susitarti.

– Sylvaino Francisco pasišventimas rinktinei bus pavyzdys „Žalgirio“ lietuviams?

– Nenorėčiau sulyginti, kiekvienas elgiasi savaip. Jis žais dvi rungtynes. Mums „Žalgiris“ davėme vienerioms, jei neduos antroms – tai neduos. Būtų malonu jei duotų, gal netoli važiuoti iki Klaipėdos. Nenoriu smerkti nei vienų, nei kitų. Svarba yra didelė. Gal per dažnai miniu žodį „Lietuva“, bet manau, kad visiems būtų malonu, jei rinktinė papultų į pasaulio čempionatą. Kartais nebūna galimybių, bet nebėkime prieky traukinio. Yra federacija, aš esu treneris ir būtų malonu turėti visus geriausius, bet tai ne visada pavyksta. Yra federacija, kuri kalbės ir darys, ji geriau žino situaciją. Jei pavyks – būsiu laimingas.

– Pats esate visko patyręs. Ar krepšininkams net ir po tokių pralaimėjimų yra svarbu bendrauti su žiniasklaida?

– Na, suprantate, čia yra labai asmeniška. Kodėl aš užsiminiau, kad jei kažkam skambinu, noriu, jog man paskambintų atgal. Jei pasakys „taip“ ar „ne“, man yra atsakymas. Turime bendrauti. Kai kažkas nepakelia ragelio, aš suprantu. Su Velička įvyko situacija, kad jis po rungtynių buvo užsiėmęs. Aš jam pasukau, jis to negirdėjo, o vakare radau praleistą jo skambutį, jis man atskambino. Į spaudą jau buvo išėję, kad jis nekėlė ragelio. Kartais spauda tokius dalykus aplenkia.

Aš gyvenime dirbau tokius darbus, kai buvau departamento vadovas, man reikėjo skambinti prezidentams Adamkui ir Brazauskui, nebuvo, kad prezidentai neatskambintų, jei jie užsiėmę, o jie tikrai užsiėmę. Aš taip išauklėtas, jei kažkas kažko nori, kreipiasi į tave. Kodėl apie tai pradėjau kalbėti? Ar gerai, ar blogai, lyga ar sninga, mūsų pareiga yra kalbėti su žiniasklaida. Jūs mus plakate, barate, tai normalu, turite klausimų.

Klausiate, kaip jaučiamės pralaimėję mažesnei valstybei. Kaip aš jaučiausi, kai numirė tėvai? Man šiandien toks pat jausmas. Yra tokių dalykų, kurių gal ir nereikėtų klausti, bet mūsų toks darbas, kai ir jūs, ir žmonės nori žinoti. Mes privalome ir džiaugsme, ir varge. Jūsų klausimai – tokie, mano atsakymai – tokie. Galite su mano atsakymais sutikti arba ne, bet aš su jumis kalbėti privalau. Noriu, kad ir žaidėjai tai darytų. Ar atsakiau į jūsų klausimą? Ar jie nekalbėjo su jumis?

– Tik Eimantas Bendžius.

– Turėsiu jiems pasakyti. Aišku, negaliu visų tų dalykų sureguliuoti, bet pasakysiu, kiek nuo manęs priklauso. Privalome kalbėti su žiniasklaida, ar gerai, ar blogai. Jei nekalbėjo, pasakysiu, kad reikia kalbėti ir bandysime šitą klaidą ištaisyti.