Debiutinį LKL sezoną žaidžiantis S.Jarumbauskas: kol kas savo pasirodymą LKL vertinu prastai (1)

Pirmąjį sezoną Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“) žaidžiantis dvidešimtmetis Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) duris varstė 2007–2018 m. Pradėjęs nuo antrosios komandos ir joje praleidęs 8 sezonus, paauglys buvo pastebėtas trenerio Raimundo Kairio, kuris 2015–2016 m. sezono viduryje jį pasikvietė į pajėgiausią 2000-ųjų kartos mokyklos komandą.

2017 m. S.Jarumbauskas iškovojo MKL U-17 sidabrą – pirmąjį savo medalį, o moksleiviško krepšinio žygį dar po metų vainikavo prestižinio U-18 čempionato auksu.

„Nuo vaikystės su tėčiu lauke vis pamėtydavau į krepšį. Pirmoje klasėje, man atrodo, mama atvedė į Vilniaus krepšinio mokyklą, užrašė į treniruotes ir pradėjau sportuoti pas trenerį Dmitrijų Semionovą. – pirmuosius žingsnius krepšinyje prisimena Simas, – Pamenu, kad grupėje buvo daug vaikų. Man, kaip vaikui, buvo labai „faina“. Treneris prigalvodavo visokių smagių žaidimukų. Pasiimi tą kamuolį ir iš pradžių nesupranti, ką su juo daryti (šypsosi). Mokaisi jį mušinėti, mesti. Būdavo tikrai linksma.“

Svarbu ne tik pergalės

Prienų „CBet“ krepšininkas S.Jarumbauskas savo pirmąjį trenerį D.Semionovą iki šiol atsimena su didžiausia šiluma: „Mes buvome pirmoji jo grupė. Mažiems vaikams treniruotis pas jį yra svajonė. Treneris visas bausmes paversdavo į žaidimus, užduotis. Jis duodavo daug laisvės, kad savimi pasitikėtume. Ugdė, augino mus ir mokė, kaip tapti žmonėmis. Pas jį buvo labai daug bendravimo ne tik apie krepšinį. Sportuoti pas jį man buvo „kaifas“.

197 cm ūgio vilnietis nesureikšmina skaičiaus, kuris parašytas prie moksleiviškos komandos pavadinimo: „Mums, jauniems, reikia kuo daugiau žaisti. Man netgi buvo geriau, kad žaisdavau antroje komandoje, nes gaudavau daug laiko pasireikšti. Manau, tai yra geriau, nei būti pirmoje komandoje ir stebėti, kaip tavo draugai žaidžia. Manau, reikia naudotis proga ir eiti ten, kur gali žaisti daugiau. Kol esi jaunas, tu tobulėji daugiausiai. Aišku, tos pergalės ir titulai yra motyvacija, kiekvienam vaikui jie be galo brangūs. Bet asmeninis tobulėjimas yra be galo svarbu. Ne tik titulai svarbu, bet ir pats tobulėjimo procesas.“

Prisimindamas auksinį U-18 čempionatą ir trenerį R.Kairį, VKM auklėtinis išskiria komandos susitelkimą ir gynybą:

„Buvom tikrai stipri komanda – turėjome Deividą Sirvydį, Domantą Vilį, Mykolą Astrauską, turėjome milžiną po krepšiu Joną Paukštę (šypsosi). Su treneriu R.Kairiu tikrai daug dirbdavome. Manau, tą čempionatą laimėjome savo gynyba. Buvome komanda kaip vienas kumštis, niekas nežiūrėdavo, kiek taškų įmetė. Svarbiausia buvo apsiginti, o puldavom ten, kur būdavo geriausia opcija. Mano manymu, R.Kairiui svarbiausia yra gynyba. Treneris – labai reiklus, tačiau visiems padėdavo, aiškindavo, kas ko nesupranta. Kol išmokom gintis zona, užtruko labai daug laiko, bet išmokom (juokiasi). Esu be galo dėkingas šiam treneriui.“

Mėgsta sunkų darbą gynyboje

S.Jarumbauskas neabejoja – žaisti krepšinį reikia ten, kur jautiesi laimingas: „Buvo kvietimų iš kitų krepšinio mokyklų. Labai galvojau, bet nusprendžiau, kad čia turiu daug laisvės, gerą trenerį ir komandą. Pasitikėjau VKM, nes mokykla dirba jau labai daug metų ir yra tiek visko išauginusi. Nusprendžiau likti ten, kur jaučiausi labai patogiai ir komfortiškai. Buvau laimingas VKM ir nusprendžiau, kad nereikia nieko keisti“.

„CBet“ gretose atakuojančio gynėjo ir lengvojo puolėjo pozicijoje žaidžiantis krepšininkas niekuomet nevengdavo sunkaus darbo gynyboje: „Galbūt yra tėvų išauklėjimas, kad turi kovoti. Skauda, neskauda, bet turi apsiginti. Man, pavyzdžiui, patinka gintis. Tu gali „uždaryti“ geriausią varžovų žaidėją. Aišku, būna, kad nepavyksta, varžovai būna stipresni, bet stengtis reikia visada. Labai mėgau Chucką Eidsoną. Pamenu, vaikystėje žiūrėdavau jo žaidimą „Ryte“, tėtis aiškindavo, rodydavo, kas ir kaip čia vyksta.“

Į „Perlą Energiją“ 2017 m. pasibeldęs S.Jarumbauskas visu gražumu sprogo 2019 m. kovą, kai dvejose rungtynėse su Šakių „Vyčiu“ surinko 39 ir 41 naudingumo balą.

„Iš pradžių sunku buvo įsilieti, sunku buvo žaisti. Nebuvau pripratęs prie fiziškumo, greičių. Kai sulaukiau pasitikėjimo iš trenerio Arvydo Gronskio, komandos draugų, supratau, kad galiu kažką nuveikti, – sako vilnietis. – Tuo metu nė pasvajoti galėjai, kad tiek gali surinkti. Atrodo, žaidėm taip, kaip visada. Aišku, man pakrito metimai, atsikovojau kamuolių. Atsidaryti ir pasižiūrėti – „faina“, bet ne tas svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kaip sekasi komandai.

Pergalingas metimas Europos čempionate

Į Lietuvos jaunimo rinktinių dvyliktuką S.Jarumbauskas pirmą kartą pateko 2018 m.. Europos čempionato mače su Juodkalnija lietuvis pasižymėjo pergalingu tritaškiu:

„Ten turėjo būti taip, kad Rokas Jokubaitis prisiima kamuolį ir tada aš turėjau įvesti Eriką Venskų į „low postą“, o jis turėjo įmesti per fiziškai silpnesnius varžovus. Bet kažkaip gavosi, kad jam neleido priimti kamuolio, nuo manęs atsitraukė ir pagalvojau, kad reikia mesti. Visi mes galim įmesti arba pramesti. Jaučiau, kad galiu pataikyti. Man tai kol kas įsimintiniausias metimas. Be to, tai buvo pirmoji mano rinktinė. Per minutę ar pusantros „atlošėme“ gal 13–12 taškų. Ten buvo tikras kosmosėlis, bet patys kalti, kad taip prisivirėme košės. Po to buvo laimės (šypsosi).“

Prisimindamas laikotarpį jaunimo rinktinėse, S.Jarumbauskas teigia, jog Europos U-20 čempionate, kuris praėjusią vasarą buvo atšauktas dėl pasaulinės pandemijos, rinktinė tikrai galėjo pasiekti išsvajotus medalius:

„Manau, ir U-19 pasaulio čempionate galėjome pasiekti daugiau. Kasmet tapdavome geresne komanda – dar vieneri metai, tie patys krepšininkai, tas pats trenerių kolektyvas su Gediminu Petrausku, Virginijumi Sirvydžiu. Net nesitikėjau, kad atmosfera bus tokia „superinė“. Niekada nebuvome pakėlę galvų, visada kovodavome visi už visus. Pralaimėjome prancūzams rungtynes dėl bronzos ir neparagavome tų medalių. Manau, U-20 čempionate jau tikrai būtume pasiekę tą medalį. Tikrai gaila, kad pandemija užkirto kelią čempionatui. Visi iš mūsų laukė to čempionato ir visi jautė, kad tikrai galime kažką pasiekti. Taip gavosi visiems, nieko nepakeisti, tik gaila, nes tai mums buvo jau paskutinis jaunimo čempionatas.“

Svajonių komanda Eurolygos jaunių turnyre

Su didžiausiu malonumu S.Jarumbauskas prisimena 2018 m. gegužę, kuomet su Vilniaus „Ryto“ jaunimo komanda triumfavo Eurolygos jaunių turnyre Belgrade.

Tuomet auksinėje „Ryto“ jaunių komandoje kartu su Simu žaidė D.Sirvydis, D.Vilys, J.Paukštė, Marekas Blaževičius, metais jaunesni Augustas Marčiulionis, Ąžuolas Tubelis.

„Kai buvo atrankos etapas Kaune, daug davė A.Gronskio komandos apjungimas. Iš pradžių matėsi baimė, gal dar kažkas. Bet po pirmų rungtynių supratome, kad galime kautis. Mes tikrai daug dirbom gynyboje. Belgrade gyvenome kambaryje su D.Sirvydžiu. Kažkaip sau tyliai pagalvojom, kad turim imti. Taip ir nuėjom. Laimėjome vos ne vos prieš Madrido „Real“, o finale įveikėm Romos „Stellazzurra“. Turėjome gerą rūbinę, vis buvome degančiomis akimis. Pasiruošę sudraskyti, atimti, atsikovoti, atsitverti, uždaryti. Tai tikrai vienas įsimintiniausių mano titulų“, – sako krepšininkas.

„Iš arti pamatyti Eurolygos finalo ketvertą irgi buvo kažkas tokio. Labai didelį įspūdį paliko Stambulo „Fenerbahče“ fanai. Kai sėdi arenoje ir priešais tave praeina ryškiausios žvaigždės... Nieko nekalbėjome ir tiesiog žiūrėjome, mėgavomės akimirka“, – prisiminimais dalijosi VKM auklėtinis.

Artimiausias tikslas – pasinaudoti suteikiamomis progomis

Dabar S.Jarumbauskas išgyvena adaptacinį naujoko sezoną LKL čempionate. Kol kas sėkmingiausiai jam susiklostė sausį vykęs mačas su „Šiauliais“. Per 19,34 min. vilnietis pelnė 10 taškų (4/5 dvit.), atkovojo 10 kamuolių ir surinko 14 naudingumo balų.

„Atvykau į Prienus peržiūrai ir man iškart patiko trenerio Manto Šerniaus vizija. Prienuose yra puikios sąlygos dirbti jaunimui. Tiek asmeniškai, tiek komandiškai yra suteikiamos visos galimybės. Iš pradžių galvojau, kad gal tokio didelio skirtumo tarp NKL ir LKL nebus, bet kai prasidėjo treniruotės, rungtynės... Tikrai matai, kaip kardinaliai skiriasi greičiai, sprendimai, kaip turi reaguoti gynyboje ir per kokį trumpą laiką turi priimti sprendimus“, – sako „CBet“ naujokas.

Sezono vidurkiai – 3,6 taško, 2,1 atkovoto kamuolio – toli gražu nėra svajonių skaičiai. Sudėtingą pirmąją sezono pusę pripažįsta ir pats krepšininkas:

„Kol kas savo pasirodymą LKL vertinu prastai. Tikrai galėčiau žymiai geriau. Gaunu daug progų, bet jų neišnaudoju. Mūsų užduotis, ką tik atėjusių iš Nacionalinės lygos, nėra daryti taškus ar nulemti rungtynių pabaigą. Bet per tas 10 minučių aš turiu tikrai daug progų ne tik renkant taškus, bet ir priimant sprendimus. Reikia dirbti ir pasinaudoti progomis. Man motyvacijos yra visose rungtynėse, mums kiekviena pergalė yra svarbi.“

Nuolatinis kopimas į kalną atspindi S.Jarumbausko charakterį – niekada nenuleisti galvos ir nepasiduoti.

„Aišku, po prastų rungtynių – nemalonu, bet tam ir yra visas procesas, treniruotės, video peržiūros, pokalbiai su treneriais. Eini, sportuoji ir stengiesi kažką mokytis, kad būtų geriau. Visi mes galim pasiduoti – taip lengviausia. Bet taip neįdomu“, – užbaigė Simas.

„Ilgoji pertrauka“: Eurolygos pirmo rato apdovanojimai, kurios komandos kris žemyn, kurios – kils aukštyn, kur įsitaisys „Žalgiris“ ir Lekavičiui nemaloni kategorija