Debiutantų svarba Lietuvos rinktinei – šiemet didesnė nei pastaraisiais metais (2)

Lietuvos vyrų rinktinė baigė pasirodymą Europos čempionate, kuriame spėjo sužaisti šešerias rungtynes. Per jas buvo galima pastebėti, jog šių metų debiutantai nėra vien suolo šildytojai bei į rinktinės žaidimą įneša gana svarų indėlį.

Žvelgiant į tai, kiek laiko aikštėje iš viso praleisdavo rinktinės naujokai ir kokį indėlį įnešdavo, galima pastebėti, jog jis yra didesnis nei pastarosiomis ankstesnėmis vasaromis. Per pastarąjį dešimtmetį buvo tik keli čempionatai, kuomet debiutantai turėjo daugiau progų pasireikšti ir būdavo svarbesni komandai.

Šiame čempionate visi trys debiutantai – Eimantas Bendžius, Artūras Gudaitis ir Edgaras Ulanovas – aikštėje praleisdavo vidutiniškai po 37 minutes, kas yra 18,5 proc. viso mačo laiko. Jų taškų vidurkis siekė 4,8 taško (E.Bendžius – 2,5, A.Gudaitis – 4,8, E.Ulanovas – 7,2), atkovotų kamuolių – 2,4 (E.Bendžius ir A.Gudaitis – po 2,5, E.Ulanovas – 2,2).

Ankstesniais metais, kuomet rinktinėje nebuvo tiek nuostolių ir turėjome du naujokus – Marių Grigonį bei Vaidą Kariniauską – šie kartu žaisdavo po 25 minutes (12,5 proc. mačo laiko), pelnydavo po 2,3 taško (M.Grigonis – 2,5, V.Kariniauskas – 2), atlikdavo po 1,1 rezultatyvaus perdavimo bei atkovodavo po tiek pat kamuolių.

2015 metais trijų rinktinės debiutantų – Deivido Gailiaus, Domanto Sabonio ir Artūro Milaknio – indėlis siekė 3,4 taško, 1,5 atkovoto kamuolio bei 1 rezultatyvų perdavimą (ryškiausias, skirtingai nei šiemet, su 5,1 taško vidurkiu buvo A.Milaknis). Visi kartu jie rungtyniaudavo 31,3 minutės (15,7 proc. viso laiko).

2014 ir 2013 metais, kuomet nacionalinėje komandoje turėjome po du naujus veidus, šiems taip pat buvo tekusios svarbios rolės. Pasaulio taurėje, kai teko žaisti be Manto Kalniečio, prireikė Ado Juškevičiaus ir Šarūno Vasiliausko pagalbos. Pirmasis rungtyniaudavo net po 19 minučių, Š.Vasiliauskas – 9,3 min. (abu kartu 14,2 proc. laiko), rinko jie kartu vidutiniškai po 5,2 taško, atlikdavo po 1,4 perdavimo bei atkovodavo po 1,1 kamuolio. Tai buvo pastarasis kartas, kuomet naujokai rezultatyvumu buvo statistiškai labiau reikšmingi rinktinei nei šiemet.

2013 m. neblogai įsiliejo Donatas Motiejūnas su Mindaugu Kuzminsku (abu kartu žaidė po 23,6 min. – 11,8 proc.), rinko po 4 taškus bei atkovodavo po 2,5 kamuolio.

2012 ir 2011 metais rinktinėje buvo vos po vieną naujoką. 2012-aisiais Antanas Kavaliauskas, žaidęs po 10,4 minutės, metęs po 4,6 taško bei atkovodavęs po 3,2 kamuolio ir 2011-aisias dabartinis komandos vedlys Jonas Valančiūnas, per 15,7 minutės pelnydavęs po 8,4 taško bei sugriebdavęs po 4,1 kamuolio.

Net penki nauji žmonės rinktinę papildė bei tapo svarbia jos dalimi 2010 metais, o komanda iškovojo pasaulio čempionato bronzą. Tada debiutavo Martynas Pocius, Martynas Gecevičius, Tadas Klimavičius, Martynas Andriuškevičius ir Renaldas Seibutis. Jie kartu sudėjus žaidė 71,2 minutės (35,6 proc. laiko), pelnydavo po 5,4 taško bei atkovodavo po 2,4 kamuolio. Pastarajame dešimtmetyje tai buvo vienintelis atvejis, kuomet naujokams teko tiek daug žaidimo laiko. 

Po du naujokus komandoje buvo ir dvejais ankstesniais metais. 2009-aisias Artūras Jomantas kartu su Andriumi Mažučiu žaidė 23,8 minutės (11,9 proc.), rinko po 3,1 taško, atlikdavo po 1,8 perdavimo bei atkovodavo po 1,5 kamuolio. 2008-aisiais mažiau rungtyniavę (10,3 proc. laiko) Marius Prekevičius bei Marijonas Petravičius įmesdavo po 2,6 taško bei atlikdavo po 1,3 perdavimo.

Dešimtmečio rikiuotę baigia Jonas Mačiulis, kuris 2007-aisiais rungtyniaudamas po 8,3 minutės įmesdavo po 1,9 taško bei atkovodavo po 1,6 kamuolio.

„Ilgoji pertrauka“. ankstyvas žvilgsnis į vyrų Europos čempionatą: autsaideriai, tamsieji arkliukai, galinčios nustebintis rinktinės, galinčios pridaryti bėdų, pretendentai į medalius, favoritai ir palankiausia bei nepalankiausia grupė lietuviams