Sezonui pasibaigus Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“ stojo į dar vieną kovą: šįkart dėl veterano Dariaus Songailos parašo.
2013-ųjų vasarą Donecko „Doneck“ (Ukraina) klubą palikęs krepšininkas suvokė užtektinai prisivalgęs legionieriaus duonos ir nutarė į užsienį daugiau nebesižvalgyti.
„Tai buvo įdomi vasara, gavau daug pasiūlymų iš įvairių komandų, bet noro kažkur važiuoti nebejaučiau. Pasakiau sau: viskas, lieku Lietuvoje, kuris klubas pakvies, ten ir žaisiu“, – kalbėdamas su DELFI, prisiminė D.Songaila.
Paklaustas, ar nesibaimina pikto sirgalių sutikimo, kuomet su „Žalgiriu“ svečiuosis sostinės „Siemens“ arenoje, D.Songaila numojo ranka.
„Niekada negalvojau, kad esu iš Vilniaus arba iš Kauno, niekada nebuvau ypatingas vienos ar kitos komandos gerbėjas. Neturiu ir kažkokių antipatijų – veikiau esu neutralus. Čia daugiau patys sirgaliai pasidalinę į priešiškas grupes, o manęs tai nelabai domina. Tiesiog pernai susiklostė taip, kad žaidžiau „Lietuvos ryte“, šiemet žaisiu „Žalgiryje“, – sakė iš Marijampolės kilęs krepšininkas.
Apsispręsti prisijungti prie „Žalgirio“ D.Songailai veikiausiai padėjo ir jo artimas draugas Šarūnas Jasikevičius, rugpjūtį pakabinęs sportbačius ant vinies ir tapęs Kauno ekipos vyriausiojo trenerio Gintaro Krapiko asistentu.
Paklaustas, kaip vienam geriausių pastarojo dešimtmečio Europos įžaidėjų gali sektis naujose pareigose, D.Songaila nusišypsojo.
„Su Šarūnu mes pažįstami gana ilgai, gerai žinau jo charakterį, žinau, koks jis žmogus. Manau, tas įkarštis ir pavertė jį tokiu puikiu žaidėju. Tapus treneriu tai bus ir privalumas, ir šioks toks minusas.
Bet bent jau aš žinosiu, kaip sureaguoti, jei būsiu aprėktas. Tik nereikia to imti į galvą: Šarūnas taip elgiasi, nes nori, kad viskas išeitų kuo geriau. Manau, mes – vyresni žaidėjai – padėsime jaunimui su tuo susitvarkyti. Ir Javtokas, ir Jankūnas ne vienus metus žaidė rinktinėje ir taip pat yra labai patyrę“, – samprotavo D. Songaila.
Mindaugas Augustis, Delfi.lt
Norėdami komentuoti prisijunkite.