D.Sirvydis: reakcija į Normanto traumą buvo necenzūrinė (2) VIDEO interviu

Lietuvos rinktinė pasiekė sunkią pergalę grupės etapo finiše, kur 74:71 palaužė švedus, tačiau tai buvo gera naujiena, kuri džiugino menkai. Traumą rungtynėse patyrė dar vienas gynėjas – Margiris Normantas.

Deividas Sirvydis, švedams įmetęs 7 taškus, po rungtynių pripažino, kad pirma reakcija į dar vieną praradimą buvo necenzūrinė.

„Neįsivaizduoju, kas tiksliai nutiko, bet manau, tiesiog nikstelėjimas“, – viliasi snaiperis.

– Gal dėl žaidėjų sveikatos metas užpirkti mišias?

– Nežinau, nepaaiškinami dalykai. Daug žaidėjų ir daug rinktinių patyrė traumas. Tikėkimės, Margiriui nieko blogo ir turėsime pilną sudėtį.

– Kokia buvo jūsų pirma reakcija į M.Normanto traumą?

– Necenzūrinė galvoje. Gaila, vėl lygioje vietoje trauma. Džiaugsmo neprideda. Neįsivaizduoju, kas tiksliai nutiko, bet manau, tiesiog nikstelėjimas. Nesu gydytojas.

– Apie ką buvo šios rungtynės, kurių pergalė nelabai kažkam ką lėmė?

– Vieniems kitą pajusti, išbandyti skirtingas rotacijas. Margiris turėjo žaisti įžaidėju, susitraumavo, vėl keitėsi planas. Kovėmės, labai svarbi pergalė mums prieš Rygą.

– 2 tritaškiai iš 18 – kame buvo problema?

– Neklauskite, nežinau, kaip užburta. Vos ne visi geri metimai, nekrenta ir tiek. Toliau mesime.

– Ar gavus daugiau minučių (33 min.) labiau pajaučiate ritmą?

– Stengiuosi neforsuoti, žaisti savo žaidimą, kažkas gavosi, kažkas ne, stengėsi visa komanda.

– Jūs pats čempionate pataikėte 2 tritaškius iš 20. Turite tam paaiškinimą?

– Neturiu, duobelių būna visada, sezono metu, dabar irgi užpuolė. Galvoje man tai nekeičia nieko, tai stipriausias dalykas, kurį turiu. Tikėkitės, Rygoje tinklelis atsiriš, grįšiu į save.

– Kaip tvarkotės psichologiškai, kad tai nepaveiktų pasitikėjimo?

– Sezono metu mini duobelių buvo ir pernai, ir užpernai. Eini, mėtai, dirbi, toks mūsų darbas – mesti ir pataikyti į krepšį. Šiuo metu nepataikome, metame.

– Ką iš kūrybos pusės dar galima išspausti šioje komandoje?

– Turime pagrindinį žmogų Joną, esame komanda, stipri savo dvasia. Reikia žaisti, dalintis kamuoliu, stengtis imti dvasia.

– Ar praradus tiek pagrindinį įžaidėją, tiek žmogų, kuris turėjo jį pavaduoti, pavyktų žaisti tą krepšinį, kurį turėjote demonstruoti?

– Nežinau, matysime, neturiu ką pasakyti.