Lietuvos rinktinė šauniu akcentu baigė vidutiniškai susiklosčiusį „Baltijos kelio“ turnyrą, užtikrintai sutriuškindama Latvijos komandą.
Po pergalingo mačo rinktinės vairininkas Darius Maskoliūnas liko patenkintas komandos žaidimu ir pabrėžė, kad šiuo metu rezultatai nėra pirmoje vietoje – svarbiausia pasiruošti kitų metų atrankai į 2021-ųjų Tokijo olimpines žaidynes.
„Momentais gana neblogai atrodėme. Svarbiausias dalykas, kad po ganėtinai prastų rungtynių kitą dieną radome motyvacijos, energijos – nesvarbu, kad turėjome trumpesnę sudėtį. Visiems pavyko padalinti minutes, visi su didesniu noru, didesniu užsidegimu išėjo į rungtynes. Visada smagu yra laimėti, o ypatingai paskutines rungtynes, kai išsiskiriame nežinia kokiam laikui. Geresnės nuotaikos bus autobuse“, – mačą apibendrino D.Maskoliūnas.
– Trečio kėlinio atkarpa – atsipalaidavimas ar varžovų šturmas?
– Ta bėda jau iš metų į metus – neturime žudikų mentaliteto. Pirmaujame dvidešimtkeliais taškeliais, atsipalaiduojame, atsiranda bereikalingas laisvumas, o jiems tik tuok. Šiuolaikiniame krepšinyje trys tritaškiai ir iš tavo persvaros liko praktiškai niekas.
– Tikslas prieš turnyrą buvo patikrinti kai kuriuos žaidėjus? Ką apie juos naujo sužinojote?
– Debiutantus labai norėjau pamatyti veiksme, kaip jie atrodys tikrame vyriškame krepšinyje. Nė vienas iš jų nenuvylė, visi stengėsi, visi kažkiek davė. Faktas, kad mums šioje situacijoje daug ko trūksta, tą patį sakiau – mums reikia sukandus dantis mokytis dirbti, kentėti ir tikėti.
Patys žinome: visas rungtynes norime laimėti, bet mūsų tikslas – nėra laimėti „Baltijos kelio“ turnyrą. Norime laimėti kiekvienas rungtynes. bet mūsų laukia „langai“. Pažiūrėkite ir dabartinę rinktinės sudėtį ir pasakykite, kiek žaidėjų iš jų bus galima pakviesti į rinktinę.
Vėl viskas iš naujo su kitais žaidėjais. Jeigu žiūrėtume į galutinius tikslus, mums svarbiausia yra vasara ir bandymas patekti į olimpiadą.
– Išbandėte ir tris įžaidėjus, kuris, Jūsų akimis, atrodė solidžiausiai?
– Realiai tai du – Mantas Kalnietis žaidė praktiškai antru numeriu. Tiek Rokas Jokubaitis, tiek Lukas Lekavičius atrodė gerai. Sakyčiau, kad iš Roko norėjosi daugiau užtikrintumo, jis žino sistemą, gerai valdo komandą, bet momentais trūkdavo šaltos galvos. Lukas – tradiciškai.
– Jeigu kalbėtume apie tokius turnyrus kaip olimpinė atranka, kiek arti yra Jokubaitis prie tokios rinktinės slenksčio?
– Labai arti, nes situacija tokia. Jis turi įrodinėti net tokiose rungtynėse kaip šiandien ar vakar, kad jis gali būti rinktinėje ir žaisti su pačiais geriausiais, ką mes galime tam momentui surinkti. Nieko avansu tikrai nežadu dalinti, bet šiai dienai jis yra vienas geriausių Lietuvoje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.