Darjušas Lavrinovičius lemiamas pirmųjų Europos taurės turnyro ketvirtfinalio rungtynių minutes praleido ant atsarginių žaidėjų suolo dėl išnaudoto asmeninių pražangų limito, tačiau tai nesutrukdė Kijevo „Budivelnik“ komandai Kaune 82:79 nugalėti Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkų.
„Sunkiai rungtynės pavyko, tikėjomės, kad bus lengviau. Rungtynių metu turėjome ir dešimties taškų persvarą, kurią norėjosi padidinti, tačiau leidome atsiskleisti jų snaiperiams. Jie pataikė, jei neklystu, keturis tritaškius iš eilės ir mus pavijo.
Mums svarbiausia – pergalė. Į Belgradą važiuosime ne kovoti dėl taškų skirtumo, o tik parsivežti pergalės, todėl taškų skirtumas mums nėra svarbus“, – po mačo kalbėjo D.Lavrinovičius, kuris pažymėjo, kad nei pats, nei komanda, Ukrainoje vykstančių politinių neramumų nejaučia.
– Komanda Kaune žaidžia jau antras rungtynes. Ar jaučiatės užtikrinčiau?
– Mes čia jau jaučiamės kaip namie. Ačiū labai sirgaliams, kurie ateina mūsų palaikyti. Manau, kad tai turi įtakos ir mūsų pergalėms.
– Pamalonino tai, kad paskutinės atakos metu sirgaliai plojo stovėdami?
– Be abejo. Kiekvienas sirgalių veiksmas, kiekvienas šūksmas suteikia motyvacijos ir prideda pasitikėjimo.
– „Lietuvos rytas“ aštuntfinalyje niekaip negalėjo susitvarkyti su „Crvena Zvezda“ priekine linija. Jums, regis, visai neblogai pavyko išspręsti šią problemą?
– Mes neakcentavome jų priekinės linijos, nes ši komanda turi tikrai pavojingų snaiperių. Mes gynėmės taip, kaip ginamės visą laiką. Nieko savo sistemoje nekeitėme. Mes žaidėme savo žaidimą ir gal labiau bijojome, kad jų snaiperiai įsimėtys, nei kad Katičius įmes kažkiek taškų.
– Ar galima sakyti, kad šią jūsų pergalę lėmė individualios žaidėjų savybės? Nes rungtynių pabaigoje daugiausiai rėmėtės individualiais veiksmais.
– Taip, nes mes pavargome, o jie pradėjo agresyviau gintis. Mus tai išmušė iš vėžių, todėl teko daugiau verstis individualiu meistriškumu.
– Jūsų komandai anksčiau sunkiai sekėsi žaisti išvykose. Gal praėjusios savaitės pergalė Prancūzijoje įkvėps jus atsakomajam mačui Belgrade?
– Mes anksčiau išvis žaisdavome blogiau, ne tik išvykose. Bet dabar esame labiau susižaidę, žinome savo vaidmenis komandoje. Mes žymiai geriau suprantame vienas kitą ir tai duoda vaisių.
– Tarp jūsų su broliu nevyksta netiesioginę konkurencinė kova, nes nors jis negali atstovauti Valensijos komandai Europos taurės turnyre, bet abi ekipos yra tame pačiame etape?
– Ne, tiesiog reikia abiem komandoms nukeliauti iki finalo, nes tik finale galime susitikti. Būtų gerai, bet žiūrėsime, kaip čia pavyks.
Norėdami komentuoti prisijunkite.