D.Adomaičio projektas Vilniuje – buriama „mažoji“ Lietuvos rinktinė? (60)

Naujoji FIBA Pasaulio taurės atrankos sistema sukėlė daug galvosūkių visų šalių atstovams. Kaip reikia derinti darbą krepšinio federacijose ir klubuose? Ar verta dirbti federacijai, kai realaus darbo yra tik tris savaites per metus? Ne vienas treneris paliko postą rinktinėje dėl šio nesuderinamumo su darbu klube.

Panašu, kad originalų atsakymą į šiuos klausimus rado Lietuvos rinktinės treneris Dainius Adomaitis. Šis, priešingai, nepasitenkino darbu rinktinėje ir įsidarbino Vilniaus „Ryto“ vyriausiuoju treneriu. Maža to, žengė dar žingsniu tolyn – ėmėsi „Rytą“ komplektuoti sezono „langų“ rinktinės pagrindu.

Krepsinis.net apžvelgs, ar prielaidos apie D.Adomaičio bandymą vienu šūviu nušauti du zuikius nėra iš piršto laužtos. Taip pat bus apžvelgti pagrindiniai tokio plano pliusai ir minusai bei tolimesnės „Ryto“ perspektyvos žengiant šiuo keliu.

„Ryto“ komplektacija

D.Adomaičio planas akivaizdus tapo tuomet, kai vienu metu „Rytas“ pasirašė sutartis su Evaldu Kairiu ir Eimantu Bendžiumi. Taip, abu jie yra aukštos klasės lietuviai, tačiau seniai žinoma, jog perkant vietinį žaidėją kainos ir kokybės santykis yra prastesnis nei skylę sudėtyje kamšant legionieriumi. Juolab, „Rytas“ vos prieš keletą sezonų nusivylė lietuviškos komandos eksperimentu, todėl antrą kartą į tą pačią upę veltui tikrai nebristų.

Želionis

Tokį planą sufleruoja ir tai, jog „Rytas“ kol kas nerodo jokio dėmesio legionieriais. Klube liko pernai jame rungtyniavę Benas Madgenas ir Chrisas Krameris, tačiau naujais užsienio talentais nėra domimasi. Tarp klubo trokštamų žaidėjų – rinktinės marškinėlius sezono metu vilkėjęs Edgaras Želionis ir arti šio slenksčio buvę Saulius Kulvietis bei Donatas Sabeckis.

Šiuo metu komandos sudėtyje jau yra penki „langų“ metu rinktinei atstovavę žaidėjai – Martynas Echodas, Arnas Butkevičius, Mindaugas Girdžiūnas, E.Bendžius ir E.Kairys. Šeštuoju galėjo tapti Rokas Giedraitis, tačiau jis už išpirką iškeliavo į Vokietiją. Pridėjus dar ir trenerių štabą, tai sudaro jau didžiąją rinktinės dalį.

Sekant šį modelį, galima pabandyti nuspėti ir tolimesnius „Ryto“ pirkinius. Jei ir toliau bus taikomasi į rinktinės marškinėlius vilkėjusius žaidėjus, pavardžių katilas nėra toks jau platus.

Trijuose „languose“ rinktinei atstovavo 25 skirtingi krepšininkai. Du iš jų turi sutartis su Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubais (Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis), penki – su Eurolygos ekipomis (Marius Grigonis, Lukas Lekavičius, Mindaugas Kuzminskas, Artūras Gudaitis ir Laurynas Birutis), dar trys turi kontraktus su kitais stabiliais klubais (Šarūnas Vasiliauskas, R.Giedraitis ir Arnoldas Kulboka). Penki žaidėjai jau yra Vilniuje, todėl lieka vos dešimt pavardžių.

Keletą iš šių variantų taip pat galima atmesti. Žygimantas Janavičius nerastų vietos užpildytoje „Ryto“ įžaidėjų grandyje. Sunku įsivaizduoti Mantą Kalnietį ar Joną Mačiulį vilkint raudonus marškinėlius. Prastai sezoną Panevėžyje baigė Vaidas Čepukaitis ir Kšištofas Lavrinovičius, kurie jau nėra pajėgūs ginti „Ryto“ garbę. Gediminas Orelikas gydosi sunkią traumą ir pasirašyti sutartį su juo būtų savotiška loterija, o E.Želionis jau yra komandos taikiklyje, todėl lieka vos trys pavardės.

Juškevičius

Turbūt įdomiausias, bet tuo pačiu brangiausias pirkinys būtų Adas Juškevičiaus. Snaiperis galėtų visokeriopai pakeisti ir net pranokti Jimmy Baroną, tačiau jis šiuo metu išgyvena karjeros piką, turėjo puikią sezono pradžią Panevėžyje ir vėliau tokį žaidimą perkėlė į Stambulo „Galatasaray“, solidžiai atstovavo ir rinktinei, todėl dabar turėtų dominti ir turtingesnius klubus.

Likę du krepšininkai – Renaldas Seibutis ir Deividas Gailius. Abu jie praeityje jau gynė „Ryto“ spalvas ir net buvo komandos lyderiai. R.Seibutis pristabdytą karjerą puikiai atgaivino žaisdamas Klaipėdos „Neptūne“ ir jau nebūtų pirmas žaidėjas šiemet peršokęs iš pajūrio į Vilnių. Tuo tarpu D.Gailius neprastai žaidė Ispanijoje, tačiau vėl buvo pristabdytas traumų. Vis dėlto jis puikiai pakeistų išvykusius R.Giedraitį ir Mindaugą Lukauskį. Apie žaidimą Vilniuje dažnai užsimena ir Martynas Gecevičius, kuriam vieta rinktinėje, įgijus gerą formą, taip pat gali atsirasti.

Rinktinės perspektyva

Žiūrint iš rinktinės perspektyvos, tai atrodo kaip pats idealiausias įmanomas variantas. Jei daugiau nei pusė nacionalinės ekipos visą sezoną kartu šlifuos rinktinės trenerio derinius, net ir „langų“ metu galima tikėtis itin kokybiško žaidimo.

Itin pozityviai nuteikia ir komandos varžymasis Europos taurėje. Tai – aukščiausias lygis, kuriame dar nėra ribojamas žaidėjų atstovavimas rinktinei. Tokia praktika bus naudinga ne tik komandos susižaidimui, bet ir patiems žaidėjams individualiai. Pavyzdžiui, E.Kairys tokio lygio krepšinio dar nėra ragavęs, todėl tai turėtų padaryti didelę įtaką jo tobulėjimui.

Žinoma, taip yra prarandamas staigmenos faktorius – visą sezoną šlifuojami deriniai bus matomi varžovams ir gali pasidaryti nuspėjami, tačiau pasvėrus pliusus minusus šis variantas vis tiek atrodo parankesnis.

Maža to, toks modelis yra ypatingai taikytinas Lietuvoje. Vietiniai krepšininkai visada daugiau dėmesio kreipė į komandinį žaidimą nei į individualų meistriškumą, o naujoji sistema, kai prieš rungtynes surinktos rinktinės spėja kartu pasitreniruoti vos porą dienų, atrodo tikrai palankesnė individualumą pabrėžiančioms šalims. Sezoną leisdami kartu Lietuvos rinktinės žaidėjai šią problemą tarsi eliminuoja.

Lietuvos rinktinė

Žinoma, galima pastebėti, kad daugelis rinktinės žaidėjų yra gerai pažįstami iš ankstesnių karjeros etapų ir toks jų būrimas po viena vėliava yra bereikalingas vargas, tačiau per daug atsargus šioje situacijoje tiesiog negali būti. Kitame etape laukia pajėgios Italijos ir Kroatijos rinktinės bei nustebinti galinti Olandija. Bent du pralaimėjimai gerokai sukomplikuotų Lietuvos situaciją. Ar galima įsivaizduoti, kad Lietuvos rinktinė liktų be bilieto į Pasaulio taurę ir stebėtų šią iš šalies? Norint išvengti tokių kataklizmų, būtina padaryti viską, kas yra atsakingų asmenų valioje, o D.Adomaitis būtent tuo ir užsiima.

Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, kyla minčių, kad tokį modelį perims ir kitos šalys. Rinktis pajėgiausius, bet Eurolygos lygio nesiekiančius žaidėjus į vieną klubą ir rinktinę lipdyti apie šį branduolį atrodo kaip elementariai genialus sprendimas dabartinėje FIBA ir Eurolygos karo situacijoje. Žinoma, klubiniame krepšinyje tai riboja pinigai, laisvosios rinkos principai ir keletas kitų faktorių, tačiau pamėginti atrodo išties verta.

Panašią praktiką jau anksčiau taikė silpnesnės šalys, tačiau jos tai darė ne iš gero gyvenimo. Kosovo rinktinė buvo sudaryta vienintelės konkurencingos šalies komandos Prištinos „Sigal“ pagrindu, o daugelis Rumunijos ar Vengrijos žaidėjų taip pat varžėsi nacionalinėse pirmenybėse, nes užsienio klubų tiesiog nedomina. Lietuvos rinktinė yra pirmoji tai išbandanti aukščiausio lygio gigantė, o buvimas pionieriumi niekada nėra lengvas jokioje srityje, tačiau dažniausiai atneša savo vaisių.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose