ČL grupę apžvelgęs G.Žibėnas: norime patekti ten, kur nesame buvę (19) interviu

Vilniaus „Rytas“ sužinojo savo paskutinius varžovus FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etape, kur sostinės ekipos laukia itin sunki ir įtempta kova. Dar tik pasibaigus grupių etapui paaiškėjo, kad vilniečiai, kartu su Malagos „Unicaja“ savo priešininkų lauks J grupėje. Čia, be „Ryto“ ir Ispanijos lygos lyderių, kovos sirgaliams pažįstamos Manisos BBSK ir Stambulo „Galatasaray“ ekipos.

Apie būsimas Čempionų lygos kovas, „Ryto“ galimybes vadinamoje mirtininkų grupėje ir laukiančius varžovus kalbėjo Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas.

– FIBA Čempionų lygos „Top 16“ grupė, būkim atviri, atrodo kaip viena stipriausių per pastaruosius kelerius metus „Ryto“ tarptautinėje kelionėje, o tuo pačiu – šiemet stipriausia ir visoje Čempionų lygoje. Kaip apibūdintumėte šios grupės sudėtingumą ir ką tai reiškia komandai?

– Seniai neturėjome tokio pajėgumo komandų viename pogrupyje. Varžovai labai rimti, stiprūs, bet mes norime pasitikrinti, kaip mes atrodome bendrame Europos kontekste, ko galime siekti, todėl tik reikia jiems tinkamai pasiruošti. Visos trys komandos labai skirtingos, todėl ir pasiruošimas turės skirtis. Stengsimės patekti ten, kur dar nesam patekę BCL turnyre, norime tomis galimybėmis pasinaudoti.

– Pakalbėkime apie mūsų varžovus ateinančiame etape. Malagos „Unicaja“ – Ispanijos krepšinio sezono lyderis. Kokie jų žaidimo aspektai labiausiai išsiskiria ir daro juos pavojingus? Ko galima pasimokyti iš tokios organizacijos, jų žaidimo stiliaus? Ar „Rytas“ yra pajėgus kibti į atlapus tokiai komandai ir juos nugalėti?

– Krepšinyje svarbu ne tik komandos pavadinimas. Labai svarbu yra sistema, kuria žaidžia komanda, ir tęstinumas. Jų komandos pagrindas, branduolys komandoje yra nepasikeitęs, tai ją daro pavojinga. Didžiausias šios komandos išskirtinumas, kad niekas nežaidžia daugiau dvidešimties minučių. Visi žaidžia mažiau nei dvidešimt minučių per rungtynes. Nėra vieno lyderio, visi turi savo roles, visi žino savo sistemą, todėl kai tu žaidi mažiau minučių, tas žaidimo intensyvumas yra daug didesnis. Tokį žaidimą jie žaidžia Ispanijoje, ir, žinoma, atsineša ir į Čempionų lygą. Pernai su tokiu žaidimu jie tapo čempionais. Tai tikrai bus labai didelis iššūkis mums. Bus įdomu ir mums, ir mūsų fanams, pasitikrinti kas mes esam žaisdami prieš Čempionų lygos nugalėtojus. Ko ir kiek mums trūksta, kad būtume konkurencingi. O galbūt nieko netrūksta ir mes galim su jais kautis.

– Dar viena stipri komanda – puikiai pažįstama Manisa. Ši komanda subūrė mums puikiai pažįstamus veidus: Kazį Maksvytį, su kuriuo Jums teko dirbti prie Lietuvos rinktinės vairo, taip pat ir puikiai pažįstamą Martyną Echodą, kurį teko treniruoti ne vienerius metus, suprasti jo žaidimo stilių. Kaip manote, kas yra pagrindinis šios komandos stiprybės šaltinis ir kaip ketinate su tuo susidoroti? Kaip tai, kad kovosite su komanda, kurią strateguoja Jums puikiai pažįstamas treneris, padeda „Rytui“, o galbūt atvirkščiai – trukdo?

– Kol kas šią komandą kamuoja traumos. Įkrintamųjų serijoje jie turėjo daug netekčių, ir Martynas nežaidė, ir keli legionieriai. Jie žaidžia kiekvienas rungtynes kaip išgyvenimo. Čempionų lyga jiems yra tarsi paskutinis šansas padaryti sezoną sėkmingu ir jie kol kas sėkmingai juo naudojasi. Taip taip pat pavojinga komanda, kurioje vienas žaidėjas gali nuspręsti rungtynių eigą ir pabaigą. Tam turim pasiruošti. Fanai ir mes nekantrauja sutikti tiek Martyną Echodą, tiek Kazį. Tų susitikimų būta ir kai Maksvytis treniravo Kauno „Žalgirį“, tiek kartu dirbant rinktinėje. Tiek jis supranta daug mano taktinių sprendimų, tiek aš daug suprantu jo, tad tai ir palengvina, ir apsunkina situaciją. Vis tik, tai nėra trenerių dvikova – kausis komanda prieš komandą, o laimės tie kas labiau vertins kiekvieną ataką, kas bus geriau pasirengę aukotis dėl kiekvieno niekieno kamuolio.

– Paskutinis paaiškėjęs varžovas – „Galatasaray“. Tai viena iš geriausiai mums žinomų Turkijos komandų, turinti neabejotinai daug individualaus talento. Ar ši komanda išlaiko įprastą Turkijos komandų braižą, ar turi specifinių savybių?

– Teko stebėti visas šios komandos įkrintamąsias rungtynes. Tai taip pat labai stipri komanda. Man patinka jų balansas, ką jie žaidžia viduje, kokį turi fiziškumą, kaip kovoja dėl kamuolių ir taip pat perimetro talentas. Jie tikrai turi daug individualaus talento, galinčio nulemti rungtynes. Jie taip pat turi savo roles komandoje, beribes galimybes, daug potencialo. Man patinka jų kamuolio judesys, kaip jie jį judina. Tai dar vienas iššūkis mums pasitikrinti, kur mes esame, bet tikrai kovosime dėl pergalės, tiek namuose, tiek išvykoje.

– Artimiausios Čempionų lygos rungtynės – jau kitą savaitę. Pertrauka tarp FIBA Čempionų lygos rungtynių buvo gana ilga. Ar tokia pertrauka netrukdo komandai išlaikyti ritmą ir maksimalų pasirengimą? Kaip šį laikotarpį komanda ruošėsi pirmajam priešininkui?

– Ritmą stengiamės išlaikyti treniruotėse. Faktas, kad žaidėjui to neužteks, būtinas varžybinis adrenalinas, būtinas ir tas apylygių rungtynių stresas, būtina turėti ir įtemptų rungtynių, ko neturėjom jau senokai. Planavome pasiruošimą būsimam varžovui įterpti ir pradėti jau šios savaitės pradžioje, bet tokios progos neturėjome, nes vis dar nežinojome konkretaus varžovo – serija nusikėlė į lemiamas trečiąsias rungtynes.

– Kokią žinutę transliuosite komandai, kad išlaikytumėte kovotojų dvasią?

– Po paskutinio pasirodymo namuose trokštame įrodyti, kad tai tebuvo vienos atsitiktinės rungtynės, bet dar svarbiau – noriu, kad kiekvienas žaidėjas būdamas motyvuotu profesionalu išliktų piktas, alkanas ir jaustų didžiulį pasididžiavimą atstovaudamas Rytui. Esu tikras, kad visi be išimties norime įrodyti, kad didesnių pergalių norime iškovoti ne tik LKL, bet ir europiniame fronte. Žinome, kad vilniečiai ir mūsų fanai jų tikrai yra pasiilgę.

„Ilgoji pertrauka“: pernai LKL žaidę legionieriai – spindintis Sumneris, solidūs kontraktai, nepasiteisinę perėjimai, sėkmės istorijos ir nustebinę žaidėjai