Baskus sveikinęs M.Normantas: apie traumos padarinius, apgailestavimą dėl „Ryto“ ir iššūkius Ispanijoje (1) interviu

Lietuvos vyrų rinktinė susirinko į antrąjį atrankos į Pasaulio taurę „langą“. Šįkart lietuvių sudėtis – kitokia, joje bus ir praeitą „langą“ praleidęs gynėjas Margiris Normantas.

Vilnietis namo atvyko kiek anksčiau ir savaitgalį spėjo pasimėgauti laiku su šeima bei taurių rungtynėmis.

„Labai smagu, 5 mėnesius nebuvau čia, buvau pasiilgęs kunigaikščio miesto, artimųjų, draugų. Susitikau su kuo pavyko. Patenkintas visas, nuotaika gerai iškart“, – sakė jis.

Krepsinis.net – pokalbis su Bilbao „Surne“ atstovaujančiu M.Normantu apie adaptaciją baskų krašte, iššūkius Ispanijoje, šalia esantį Gytį Radzevičių ir rinktinę.

– Margiri, per savaitgalį spėjote užmesti akį į Lietuvos ar Ispanijos taures?

– Pažiūrėjau viską, KMT gal ne tiek atidžiai, nes nebuvo tiek įdomių rungtynių, tik „Rytą“, bet Karaliaus taurę mačiau. Faktas, kad šiemet ji buvo įdomesnė.

– Į „Rytą“ KMT finale žvelgėte su skaudančia širdimi ar ne itin?

– Gaila, kad nepasipriešino „Žalgiriui“, vis tiek sergu už juos, norėjau, kad pasipriešintų ar net laimėtų. Bet pamatėme, kad taip jau yra.

– Kiek pasikeitusį „Rytą“ matote, jei palygintumėte su praeitais metais?

– Faktas, pasikeitęs ir „Rytas“, ir „Žalgiris“, normali kaita. Bus įdomu kaip kas dėliosis jiems toliau.

– Po finalo Artūras Gudaitis išreiškė abejones, ar ši komanda išvis yra kažkam pajėgi. Manote, tai arti tiesos, ar labiau frazė iš emocijų?

– Nemačiau šio pasakymo, bet jie talento turi, reikia atrasti fiziškumą, susižaidimą, nes matosi, kad to trūksta. Nauji žaidėjai, reikia gerų rungtynių kartu.

Normantas

– Kalbant apie jus, kaip prisijaukinate baskų kraštą?

– Man tai viskas afigienai, labai patinka (Juokiasi). Jau prisijaukinau, o ir trauma nebe taip kamuoja, pastaruosius porą mėnesių žaidimas geresnis. Viskas kaip ir neblogai. Nėra labai labai gerai, bet tikrai geras, esu patenkintas.

– Prieš vykdamas į Bilbao manėte, kad jums čia taip patiks?

– Kad taip, gal ne, buvau skeptiškesnis, bet kai pradėjome laimėti, neblogai atrodome kaip komandėlė, tikrai viskas susidėliojo į vietas. Patenkintas ir aš, ir šeima. Labai smagu.

– Jei kažką nematerialaus galėtumėte iš Vilniaus perkelti į Bilbao, ko trūktų?

– Sakyčiau, kad viskas man kaip legionieriui yra taip, kaip turi būti. Sąlygos labai tvarkingos, labai džiaugiuosi ir nepasakyčiau, kad kažko trūktų. Reikėtų labai gerai pagalvoti. Nebent pasiilgęs būčiau vilnietiškų kebabų, bet čia juokias (Juokiasi).

– Ar teko pereiti kultūrinio šoko ar išėjimo iš komforto zonos momentų?

– Tai pirmas dalykas buvo tas, kad lygis Ispanijos lygos yra nežmoniškas. Man tai patiko – čia iššūkis man. Reikia persilaužti per save. Tuo pačiu žinojau, kad man kažkiek trukdo trauma, dirbau ties tuo, kad atsigaučiau fiziškai. Tik tai padarius žinojau, kad atsigaus ir žaidimas. Buvau ramus, žinojau savo vaidmenį, galiu duoti ir puolime, ir gynybai, komandiškumui ir rūbinei.

– Kiek laiko užtruko, kol nusikratėte rinktinėje patirtos traumos liekamųjų reiškinių?

– Dar nenusikračiau iki galo, dar vis ji kartais primena apie save. Injekcijos ir kiti dalykai padeda palaikyti čiurną kuo įmanomai sveikesnę. Kaip iškart po traumos ir sakiau, kad ji man trukdys dar sezono metu, taip buvau teisus. Tikrai trukdė stipriai pradžioje.

– Ko gero, morališkai tai irgi veikė, ypač atvykus į naują klubą.

– Taip taip, būtent, norisi priprasti prie komandos, įsilieti, nes su ja nebuvau pasirengime. Norėjosi būti vienu lyderių, bet gavosi, kad galėjau žaisti ne pilna jėga – puse kojos. Tas trukdė tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tokie sunkumai. Bet dabar viskas susitvarkė daugmaž.

Normantas

– Kai galite palyginti, kiek sunkiau žaisti Ispanijos lygoje nei LKL?

– Nesulyginama (Juokiasi). Kiekvienos rungtynės mūsų komandai aukso vertės, eini ir kapojiesi prieš stipriausius Europos žaidėjus. Čia lygis stipriausias Europoje, manau, visi sutinka, kad Ispanijoje stipriausias vietinis čempionatas.

– Dabar turbūt atrodo, kad Lietuvos klubų bambėjimai dėl kelionių į Šiaulius ar buvusį Pasvalį arba kažko kito yra juokingi?

– Ne, tikrai nėra kuo skųstis (Juokiasi). Mums skrydžiai – pastovūs, kelionės autobusu – ilgos, plius, žaidžiame FIBA Europos taurėje, tai irgi neprideda smarvės. Vis tiek pavargsti, išsenki morališkai ir fiziškai. Lietuvoje nėra kuo skųstis.

– FIBA Europos taurėje laukia ketvirtfinalis, esate nusiteikę kautis dėl titulo?

– Taip, manau, kad taip, tik matysime, kaip gausis. Mums patiems dar reikia įveikti „Aliaga Petkim“, kitoje pusėje yra Mursija, laukia ir pusfinalis, visko gali būti. Sužaisi vienas blogas rungtynes ir kitų nebeužteks tik laimėti, lemia taškų skirtumas. Bus įdomu.

– Bilbao krepšinio klubas – kardinali priešingybė futbolui, turite 11 tautybių žaidėjus, kaip susigyvenote?

– Tas įdomu, bet kaip tik esame susivieniję. Turime gerų žmonių, gerų asmenybių komandą, labai gerą rūbinę, labai smagu, ypač, kai pradėjome laimėti.

– Kaip apibūdintumėte savo vaidmenį „Surne“, kiek panašumų yra su „Ryto“ etapu?

– Panašumų yra, vis tiek esu tas jungiantis puolimo ir gynybos žaidėjas. Galiu duoti ir puolime, priklauso nuo dienos, bet gynyboje dengiu geriausius gynėjus kasdien. Visokių dienų būna, bet išsigryninome, džiugu.

– Prieš ką „Liga Endesa“ pirmenybėse gintis pačiam buvo sunkiausia?

– Oi, buvo daug tokių žaidėjų. Ir Punteris, ir „Real“ komanda, ir Musija, ir „Valencia“... Kiekvienose rungtynėse gauni po tikrai stiprų gynėją. Nesvarbu, prieš ką žaisi, turi plaktis nuo pirmų iki paskutinių sekundžių. Yra mažiau kainuojantys žaidėjai, yra daugiau, o yra dar kylantis, kurie pradeda užsirekomenduoti ir yra aukšto lygio. Jų pilna.

– Prieš Tenerifės komandą sušėrėte 24 taškus ir rinkote 29 naudingumo balus, kas yra vienos geriausių jūsų karjeros rungtynių. Kiek malonumo teikia tokia gaunama laisvė puolime?

– Tiesiog pataikiau pirmus metimus, po to viskas ėjo kiaurai, būna tokių dienų. Smagu, kad gavosi prieš stiprią komandą ir laimėjome užtikrintai.

– Žinant, koks praeitas sezonas jums buvo nelengvas, dabar jaučiate didesnį pasitikėjimą savimi?

– Faktas, vis tiek atsiranda ir trintis, gale sezono eini dėl bendro tikslo, nori laimėti, viskas buvo gerai su „Rytu“, bet susidėjo traumelės, ligos, smulkūs dalykai. Tiesiog taip nutinka. Vienoje pozicijoje buvome 4 gynėjai: aš, Sargiūnas, Gravesas, Paliukėnas. Minutes norėjo padalinti visiems, jos nebuvo aukščiausios, toks gyvenimas. Metus prieš buvau savo pozicijoje su Fosteriu. Yra niuansų, nepasirinksi, visiems reikia gerų gynėjų, dėl to jų ir turi daug. Kitos pozicijos gal žaidžia po 20 minučių. Nesureikšminu, vėl atsigavau ir vėl viskas buvo gerai dar Europos čempionate iki traumos. Buvau pasiekęs savo vieną geriausių formų, kuri grįžta.

Radzevičius

– Ar baskų derbį galima būtų palyginti „Žalgirio“ ir „Ryto“ akistatoms, ar būtų nuodėmė juos statyti šalia?

– Ne, baskų derbis irgi svarbus, buvo svarbus ir man, norėjau laimėti, bet „Baskonia“ – stipri komanda, jie žaidė gerai, nepaisant to, kad tuo metu buvo 7–8. Prašau, dabar jie laimėjo Karaliaus taurę. Sveikinimai jiems. O mes turėjome šansą, bet nepagavome jų, nors ažiotažas buvo didelis, pilna 10 tūkst. arena, tikrai jautėsi ore. Sirgaliai gal ne tokie intensyvūs kaip „B tribūna“, bet derbis jautėsi, buvo įspūdingas.

– Ar labai neįprasta buvo kitoje barikadų pusėje turėti G.Radzevičių?

– Faktas, siurealu, bet labai malonu už jį, malonu, kad kažkur Ispanijoje žaidžiu vienas prieš kitą su geru draugu. Smagu tiek už jį, tiek už mane.

– Kaip sakote, čiurna nėra iki galo atsistačiusi, ar nekilo minčių praleisti ir šį „langą“?

– Buvo visokių, bet treneriams ir sau sakiau: jei būsiu nors kažkiek sveikesnis nei prieš tai, padėsiu, kiek galėsiu. Dabar esu daug sveikesnis nei buvau praeitame „lange“, tad progai pasitaikius atvykau.

– Gal daugiau motyvacijos buvo ir dėl to, kad dabar rinktinės laukia kertiniai mačai, kai jau pralaimėta italams?

– Dabar viską reikia laimėti ir žiūrėti, kaip gausis ir kaip dėliosis kita grupė.

– Mačų atsakomybė prideda papildomo nerimėlio?

– Nelabai. Taip, tai svarbios rungtynės, bet čia krepšinis, būna visokių dienų, reikia susikaupti ir iki galo padaryti darbą.

– Ar esate pusėje tų žaidėjų, kurie supranta atsisakančius atvykti ir norinčius atsistatyti sveikatą, kuomet žaisti tenka be poilsio ilgus mėnesius?

– Čia jau kiekvieno individualus reikalas, nenoriu nei smerkti, nei kažką sakyti. Kiekvienas jaučia savo kūną. Jei turi traumą, kuri kamuoja ilgą laiko tarpą, viskas individualu.

– Laukia susitikimai su jūsų komandos draugu iš Islandijos Tryggvi Hlinasonu. Kaip pažaboti jį ir galbūt jis jau pasiuntė žinučių jums dėl laukiančios grėsmės?

– Mes pasijuokėme tarpusavyje, kad buvome kartu ir vėl susimatysime. Jis fainas bičas, gero lygio centras, šiame lygyje jis bus labai pavojingas, pagrindinis islandų žaidėjas, kurį reikės kažkaip stabdyti. Jis žais daug, turėsime atakuoti pikenrole, čia jau kaip treneriai pasakys, kaip darysime. Geras vyrukas, atlieka pasus, blokus, aukštas, yra labai svarbus varžovų žaidėjas. Bus ką veikti ir mums, ir jiems.

NUOTRAUKOS: Rinktinės treniruotė (22 nuotraukos)

DAUGIAU >

Dėl „PlayStation 5“ verta trumpam tapti ir futbolo ekspertu! Spėk Pasaulio taurės rezultatus „Sportas.lt“ portale ir laimėk.