B.Udrihas: ateityje noriu būti treneriu, todėl patirtis pas Popovičių – labai vertinga (1)

Lietuvos čempionų gyvenimą kiekvieną sekmadienį TV6 eteryje nušviečianti laida „Savaitė su Kauno „Žalgiriu“ šįkart ilgam ir įdomiam pokalbiui pasikvietė milžinišką patirtį savo ilgametėje krepšininko karjeroje sukaupusį Beno Udrihą.

Po naujų metų į Kauną atvykęs dukart NBA čempionas kalbėjo apie stipriausios pasaulio krepšinio lygos virtuvę, Šarūno Jasikevičiaus efektą ir apie artėjantį Eurolygos finalo ketvertą.

„Netikiu, kad mane genuose buvo užkoduotas krepšinis. Mano tėtis savo metu išbandė daugybę skirtingų sporto šakų. Krepšinį jis žaidė mėgėjų lygmenyje. Anksčiau, mano tėčio laikais, krepšinis nebuvo toks profesionalus, koks jis yra dabar. Visgi didžiąją dalį savo vaikystės užaugau stebėdamas, kaip jis žaidžia krepšinį. Greitai krepšinį pradėjo žaisti ir mano brolis. Tuo metu, matyt, buvo nulemtas ir būsimas mano pasirinkimas, jog ir aš pradėsiu žaisti krepšinį“, – pirmąją pažintį su krepšiniu nupasakojo B.Udrihas.

2004 metų NBA naujokų biržos pirmajame rate savo pavardę išgirdęs slovėnas iškart įsitvirtino vienoje stipriausių krepšinio organizacijų pasaulyje bei svariai prisidėjo prie dviejų San Antonijaus „Spurs“ čempioniškų trofėjų.

„Pradžioje negalėjau tikėtis nieko iš būsimos karjeros NBA. Tuomet galvojau tik apie tai, kas manęs laukia artimiausiu metu. Buvau laimingas, kad man pavyko patekti į lygą, o mane pirmajame naujokų biržos rate pašaukė San Antonijaus „Spurs“. Man labai pasisekė, jog mane pašaukė tokia puiki komanda. Jau pirmajame ir trečiajame savo sezonuose NBA tapau lygus čempionu. Jausmas buvo pasakiškas. Kaip bebūtų, tikrai negalvojau, kad NBA praleisiu 13 metų. „Spurs“ buvo tas klubas, apie kurį tuo metu svajojo daugelis mano amžiaus jaunimo. Turėjau galimybe žaisti su Timu Duncanu, Toniu Parkeriu, Emanueliu Ginobili – daugybę puikių žaidėjų, sąrašas ilgas ir galėjau jį tęsti toliau. Mane treniravo Greggas Popovičius. Būti treniruojamam tokio specialisto yra nerealu. Iš jo išmokau daug krepšinio subtilybių – nuo paprastų mažų dalykų, kaip jis bendraudavo su savo žaidėjais. Visada stengiausi tai įsidėmėti. Pats vieną dieną noriu tapti treneriu, todėl tokia patirtis yra labai vertinga“, – išsamiai pasakojo B.Udrihas.

„Savaitė su Kauno „Žalgiriui“ laidos filmavimo grupei pašnekovas atskleidė maloniai nustebintas sąlygomis Lietuvos čempionų komandoje.

„Mūsų rezultatai parodo, kaip viskas yra gerai organizuota, kaip mylimas krepšinis, kiek skiriama laiko visoms detalėms. Nesitikėjau, kad „Žalgirio“ organizacija taip gerai sustyguota. Neabejoju, jog „Žalgiris“ – viena geriausių organizacijų visoje Europoje. Treniruočių infrastruktūra yra tiesiog puiki, labai panaši į tai, ką mačiau NBA. Turi visas galimybes 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę treniruotis ir tobulinti žaidimą. Miestas nėra per didelis, todėl atstumai yra maži. Tobula“, – gražių epitetų komandai bei miestui negailėjo Beno.

Patyręs 35-erių įžaidėjas taip pat gyrė nuostabiai savo darbą atliekantį „Žalgirio“ trenerių štabą ir net neabejojo, kad komanda yra pajėgi kautis Eurolygos finalo ketverte Belgrade.

„Nemanau, kad sezono metu buvo momentas, kai supratome, ką galime pasiekti. Tiesiog nuolat tikėjome savo jėgomis. Įrodėme, kad galime įveikti bet kurią komandą. Manau, jog rungtynės namuose su Maskvos CSKA klubu mums pridėjo papildomo pasitikėjimo savo jėgomis. Nenustojome kovoję ir bandėme išpildyti tai, ko iš mūsų reikalauja trenerių štabas, bandydavome visomis išgalėmis laikytis žaidimo plano. Mums viskas puikiai klojosi. Atkrintamosiose prieš Pirėjo „Olympiacos“ žaidėme ypatingai gerai. Prieš tai juos įveikėme ir paskutinėse reguliariojo sezono rungtynės išvykoje. Pasitikdami ketvirtfinalio seriją jautėmės užtikrinti savo jėgomis, bet netryškome emocijų pertekliumi ir nebuvome užrietę nosių“, – kelią iki finalo ketverto apibendrino B.Udrihas.

Sekmadieniais 10.30 val. ryto TV6 kanalu rodomoje „Savaitė su Kauno „Žalgiriu“ laidoje dukart NBA čempionas taip pat kalbėjo apie savo uždavinius, vis gerėjančią formą ir Š.Jasikevičiaus žaidimo stebėjimą per televizorių.

„Ilgoji pertrauka“: Rolandas Jarutis – apie Sumnerį, „Žalgirio“ skambutį ir keistenybes Kinijoje