Devyniomis nesėkmėmis paeiliui sezoną pradėjusi Mažeikių „M Basket-Delamode“ ekipa nesugebėjo vienos pergalės paversti atgimimu.
Virginijaus Šeškaus auklėtiniai prieš savaitę 107:96 parklupdė Klaipėdos „Neptūną“, bet netruko nerti atgal į duobę. Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT) ketvirtadienį 74:89 nusileista Jonavos „CBet“, Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) sekmadienį 77:98 nusilenkta iki tol nelaimėjusiam Kėdainių „Nevėžiui-Optibet“.
Vaizdas aikštėje itin supykdė komandos strategą, kuris po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje vieną po kitos vardino komandos problemas.
V.Šeškus ilgoje kalboje pliekė patarimų neklausančius auklėtinius, skundėsi dėl neišmoktų pamokų bei neslėpė jau pavargęs ieškoti pasiteisinimų.
„Kol nebuvo įjungta kamera, paprašė be keiksmažodžių. Realiai be keiksmažodžių – neįmanoma. Nenoriu plėstis, bet žinote, būna taktika, būna treneris kažkur kaltas, aišku, ir šį kartą kažko nepadarėme, bet jūs patikėkite, vakar užžaidėme derinius, kuriuos turėsime žaisti. Mes jų nežaidžiame. Kiekvieno klausiau, kodėl nežaidžiate derinių? Išeiname ir vėl tą patį žaidžiame. Vėl klausiu, kodėl nežaidžiate? Net konfliktas buvo tarp Valuntos ir Englisho, net žaidėjai nelaiko, pasakė, kad žaidžiame „ragus“, nueina žmogus ten.
Vėl 21 kamuolys puolime varžovų atkovotas, kaip ir prieš Jonavą. Nežinau, ką pasakyti. Sužaidžiame tokias rungtynes su Klaipėda, psichologiškai atsigauni, nuvažiuoji į Jonavą... Juk visi supranta, kad mums svarbios rungtynės. Kokia čia taktika? 21 kamuolį nepasiimt. 46 taškai iš prarastų ir neatkovotų kamuolių. Pusė taškų. Aš nežinau, čia yra, kad arba treneris nemoka išreikalauti, arba tie žmonės negali. Tu reikalauji, bet jie negali.
Kai kuriose vietose, nepykite, bet aš pasižiūriu, kad žaidžiame kaip penkiasdešimtmečių ir vyresnių komanda. Išsimetame kamuolį, kartais rėkiame, kad per aštuonias sekundes greičiau persivarytų kamuolį, nors net niekas nespaudžia. Po praeitų rungtynių sakėte, kad geros rungtynės, gynyba, viskas. Kas per savaitę keičia žmones? Tikrai Kėdainiai nėra geresnė komanda už „Neptūną“. Pralošti dviem taškais, gale... Dvidešimt taškų. Gal jūs geriau žinote? Neturiu net pasiteisinimų, nieko negaliu pasakyti. Aš norėčiau daug ką pasakyti, bet jau nenoriu.
Išeina taip, kad visi blogi, o Šeškus visus kitus daro blogais. Tikrai to nenoriu, bet tragedija. Man tik gaila kai kurių žmonių, šitoje komandoje žaidžiančių. Kelių man tikrai gaila, kurie labai nori laimėti, bet rankos ir jiems svyra. Tikrai nežinau.
Būna blogų rungtynių, bet žaidi savo žaidimą, įmeti, numeti, pramestum laisvas, tritaškiai trys iš trisdešimties, sakytum, kad prametėme dvidetimt septynis, nieko nepataikėme ir viskas. Dabar atkovoti kamuoliai, 21 po savo krepšiu, įsiveržiame ir tiesiai į rankas paduodame kamuolį. Meistriškumas, sakiau geriau išmesti į užribį, bent negausime dviejų taškų. Stovi žmogus, kaip jam taip paduoti kamuolį? Tikrai nerandu jokio pasiteisinimo, jokio pagyrimo. Už ką galima girti?
Jei per minutės pertraukėlę nežinai, ką daryti, ką patarti, pusę minutės prasėdžiu ir pragalvoju, kas čia geriau. Vieną kartą pasakai, išeina ir kitą daro. Buvome sutarę trečiajame ar ketvirtajame kėlinyje pradėti gintis zona ir tada pereina į „vienas prieš vieną“. Visi išėjo ir „vienas prieš vieną“ ginasi. Nei vienas negirdi. Penki negirdi. Paklausiau trenerių, ar jie girdėjo, sako „taip“. Išeina po pusės minutės ir žaidžia po vieną. Aš nesuprantu. Gal jie čia galvoja atvažiavę pasižaisti. Tikrai mums nėra lengva, visi mato, kaip žaidžiame, penketas bando, bet pavargsta. Su daug silpnesne komanda gali žaisti, bet tikrai neatkovos po mūsų krepšiu 21 kamuoliu. Kokius kamuolius pasiima žmonės, apibėga ir pasiima. Čia ne meistriškumas, čia noras“, – beveik šešių minučių monologą skėlė V.Šeškus.
– Išvardinote daug problemų, kažkaip įmanoma jas visas išspręsti?
– Įmanoma. Reikia keitimų ir naujo žmogaus, nes treniruočių procesas tikrai yra nepilnavertis. Treneris rengiasi, žaidžia. Jei prieš sezoną pasiruoši gerai, gali žaisti, kažką tik dėlioji. Dabar KMT, to laiko nėra. Jei esi nepasiruošęs – šakės ir dabar tai matyti, tie dalykai išlenda. Aišku, žaidžiame be „penkto numerio“. Vienas dalykas, žaidėme prieš Klaipėdą, „popino“ visąlaik Zdanavičius. Šiandien akcentavome tai ir nė vieno tritaškio. Nesuprantu. Nepykite, bet nemoku paaiškinti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.