Arizonos universiteto strategas: šiandien nepajaučiau Lietuvos krepšinio dvasios (1) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

Rimo Kurtinaičio treniruojama Lietuvos rinktinė patyrė trečiąjį pralaimėjimą paeiliui.

Akstesnį Pasaulio taurės atrankos „langą“ lietuviai baigė pralaimėjimu Italijai, naują pasirengimo ciklą pradėjo nusileisdami Estijai, o Alytuje neįveikė ir Arizonos universiteto „Wildcats“.

Rezervinei rinktinei nusileidę studentai R.Kurtinaičio auklėtinius įveikė 88:74.

Po rungtynių „Wildcats“ strategas Tommy Lloydas neslėpė, kad nepajautė lietuviškos dvasios, kurią anksčiau yra stebėjęs iš šalies.

„Noriu padėkoti Lietuvos žmonėms, krepšinio federacijai, kad priėmė mus. Mums tai buvo neįtikėtina kelionė. Tokios rungtynės nesiskaito turnyro lentelėje, bet prideda gyvenimiškos patirties. Mūsų jaunimas galėjo pamatyti pasaulį, kai kurie – grįžo namo. Esame dėkingi už čia praleistą laiką.

Tuo pačiu laukiame skrydžio namo, vasara buvo ilga. Tikiuosi, kad galėsime savaitę ar dvi pailsėti prieš sezono startą. Dėkojame Lietuvai ir Lietuvos krepšiniui“, – teigė strategas.

– Jūsų komanda finišavo stipriai. Kuo labiausiai patobulėjote nuo rungtynių Lietuvoje?

– Pirmosiose rungtynėse žaidėme prastai. Nesvarbu, ar vadinate ją „B komanda“, jie žaidė kietai, buvo susitelkę ir turėjo puikią dvasią. Jie atsiplėšė anksti ir privertė mus kelti klausimus dėl savo sprendimų. Mums tai buvo pirmos rungtynės, bet pasiteisinimų nėra.

Pasakysiu vieną pastebėjimą – labai gerbiu Lietuvos krepšinį. Puikiai tai žinote, šimtą kartų tai kartojau, žinote, kad turiu gerą ryšį su kai kuriais šios šalies žmonėmis. Lietuvos krepšinis turėjo stipriausią dvasią, visada žaisdavote už kažką daugiau nei save pačius. Šiandien to nepajaučiau. Jaučiau tai pirmose rungtynėse, šiandien – ne. Tikiuosi, kad tai rasite. Nepriimkite to už gryną pinigą. Kai turi dvasią, ryšį su programa ir supratimą, ką visa tai reiškia, tai yra svarbu.

Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis jie tai suras. Lietuvos krepšinį stebiu jau 35 metus, tritaškius visada švęsdavote kaip futbolo įvarčius. Ta dvasia buvo labai stipri. Mačiau tai, kaip jaunas žmogus, kuris stebi krepšinį ir to paties norėjau iš savo treniruojamų komandų. Visada jiems sakau, žaisdami Arizonoje turite jaustis, lyg atstovautumėte savo šalies rinktinei. Mūsų programa turi būti tokia stipri. Tai yra šios vietos, žmonių ir kultūros DNR. Tikiuosi, kad jie tai ras ir išspardys varžovų užpakalius, nes nusipelnė tai padaryti.

NUOTRAUKOS: Kontrolinės rungtynės: Lietuva – „Wildcats“ (7 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Netrūko tvarkaraščio neaiškumų, šiandien žaidėte prieš komandą, kurioje buvo ir rezervinės rinktinės žaidėjų. Kaip vyko komunikacija su krepšinio federacija?

– Buvo puiku, viskas vyko skaidriai. Nemoku skaityti lietuviškai, socialinėmis medijomis ir šiaip nelabai domiuosi, bet žmonės man sakė apie gandus, kad buvo komplikacijų. Jų nebuvo. Jie buvo geri šeimininkai, aiškiai išdėstė, kokios bus sudėtys. Jie šiandien žaidė su tuo, su kuo norėjo žaisti. Jų prioritetas yra ruoštis svarbiems mačams, ne rungtynėms su Arizonos universitetu. Mes esame svečiai, gerbsime tai, ką lietuviai nori daryti. Neturime stiprios nuomonės apie nieką.

– Teigėte, kad lietuviams trūko dvasios ir kovingumo. Jūsų patirtimi, kaip galima tai surasti per savaitę?

– Tai yra jų DNR. Spėju, kad jiems tiesiog reikia užsidaryti už uždarų durų ir rasti tai savyje. Kitas dalykas, treneriai turi padėti su ta kryptimi. Esu buvęs tokiose situacijose, nieko nepriimu už gryną pinigą. Nesu tobulas treneris. Matėte mano komandą pirmosiose rungtynėse. Susirinkome ir sutarėme, kad norime bendro atsako. Nenorime vieno žaidėjo, kuris labiau bandytų mus tempti į priekį. Turime tai įgyvendinti kaip organizacija. Nuo fizinio rengimo trenerių, iki socialinės medijos žmonių, žaidėjų ir trenerių. Jei tai padarys.

Treniravau Domantą Sabonį. Savo gyvenime nesu treniravęs tokio dvasingo žmogaus. Esame išėmę jį iš rungtynių, jis ateidavo ir ispaniškai iškeikdavo mane. Klausiau, ar viskas gerai, jis atsakydavo „taip“. Kovotojo dvasia yra labai svarbi. Tikiu, kad lietuviai tai suras.

– Motiejus Krivas šiandien pataikė tritaškį ir suolas tiesiog pašėlo. Kaip regite jo metimo progresą?

– Čia ir matote dvasią. Jis pataikė tritaškį ir mes šventėme, lyg būtume įmušę įvartį. Mo gali mesti. Jis gerokai patobulėjo kaip žaidėjas. Kai augini jauną žaidėją, jie negali daryti visko. Mo labiausiai patobulėjo savo judėjime, pridėjo jėgos. Jis dominuoja baudos aikštelėje, tiek puolime, tiek gynyboje, stipriai ima kamuolius ir gerai tvarkosi su varžovų „pikenrolu“. Tai yra svarbiausi dalykai. Tritaškiai – vyšnia ant torto. Neabejoju, kad žaisdamas NBA, jei turės trenerį, kuris leis mesti, jis tai darys ir pataikys tritaškių. Norint laimėti, jis daro ir daug daugiau dalykų, kurie mums padeda. Noriu, kad jis susitelktų į tai.

– Ugnius Jaruševičius prieš profesionalus atrodė solidžiai. Kur jis patobulėjo labiausiai?

– Ugnius nuėjo ilgą kelią. Kartu dirbame jau kelis mėnesius. Jis įsibėgėja po praėjusį sezoną kamavusių nugaros problemų, o tai visada yra sudėtinga. Jis dirba kiekvieną dieną, nėra praleidęs nė vienos dienos, terapijos ar svorių kilnojimo. Atvykus jam sakiau, kad didžiuojuosi juo, nes daryti tai namuose yra solidu. Gal žmonės namie kiek pamiršo apie jį. Jam reikėjo susigrąžinti pasitikėjimą. Tikiuosi, kad visi supras, jog jis ilgus metus žais profesionaliai. Laukiu puikaus jo sezono Arizonoje.

– Kas labiausiai įsiminė iš Ąžuolo Tubelio treniravimo?

– Yra labai daug istorijų, neturime laiko viskam. Trečią ryto jau turime būti autobuse į oro uostą. Ąžuolas yra nuostabus žmogus, buvo garbė jį treniruoti. Labiausiai gailiuosi, kad jis galėjo sužaisti dar metus, bet NCAA viskas keitėsi, turėjome stipriau judėti kviečiant jį sugrįžti. Jis yra puikus žaidėjas, buvo nuostabu jį treniruoti, visiškas komandos žaidėjas.

Atsimenu, kad antrame sezone pas mane jis žaidė puikiai, o metų pabaigoje pretendavo tapti konferencijos MVP. Pakviečiau jį pasikalbėti, sakiau, kad gali tapti MVP, bet turėtų susitelkti į procesą. Jis atsakė, kad apie tai net nepagalvojo ir tik nori padėti komandai laimėti. Nuostabus charakteris. Akivaizdu, kad jis būtų mums labai padėjęs. Nebūtume užsibuvę ties jo kaire, norėtume, kad žaistų ir dešine. Šiandien turbūt būtų dešimt kartų pasižymėjęs dešine ranka.