„Ar žinote, kad?“: „angliakasių“ žygio nesustabdė ir A.Sabonis – sensacingo Limožo CSP krepšininkų triumfo Europoje istorija (8)

1993 metų gegužės 26 dieną Prancūzija triumfavo – Marselio „Olympique“ futbolininkai UEFA Čempionų lygos finale po gynėjo Basile‘o Boli įvarčio įveikė Milano „AC Milan“ ir tapo antrąja šios šalies komanda, triumfavusia kurios nors sporto šakos stipriausiame Senojo žemyno turnyre. Vis dėlto futbolo klubą kiek daugiau nei prieš mėnesį aplenkė neįtikėtiną sensaciją sukūrusi Limožo CSP ekipa, kuri tais pačiais metais kėlė į viršų FIBA Europos lygos (dab. Eurolygos) trofėjų.

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia didelio skaitytojų dėmesio susilaukusią straipsnių rubriką „Ar žinote, kad“, pristatančią įdomias viso pasaulio krepšininkų, komandų bei su krepšiniu susijusių žmonių istorijas. Šį kartą prisiminsime sensacingą Limožo CSP klubo triumfą 1992–1993 metų FIBA Europos lygos sezone, komandos lyderį Michealą Youngą ir pusfinalio rungtynes, kuriose prancūzų pranašumą pripažino ir Arvydas Sabonis.

Beveik vieno žaidėjo komanda

Limožo klubas turėjo išskirtinį lyderį, kuris nepritapo Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), tačiau Europoje paliko ryškų pėdsaką ir buvo išrinktas į geriausių Senajame žemyne rungtyniavusių amerikiečių sąrašą. M.Youngas – buvo tas žaidėjas aplink kurį sukosi visas Prancūzijos komandos žaidimas.

Su trimis skirtingomis komandomis keturis kartus Europoje triumfavęs CSP strategas Božidaras Maljkovičius į amerikietį atkreipė dėmesį dar treniruodamas Splito „Jugoplastika“.

„Mes žaidėme Ispanijoje keletą turnyrų, o mače prieš Valjadolido komandą mus į neviltį varė vienas kairiarankis gynėjas. Jo negalėjo sustabdyti nei aukšti, nei žemi mano komandos krepšininkai. Visi stengėsi kaip įmanydami gintis, tačiau niekas negalėjo jo sulaikyti. Nuo tada aš sekiau jo karjerą ir, pradėjęs treniruoti CSP, įtikinau klubo vadovus, jog šie bet kokia kaina jį įsigytų“, – taip apie M.Youngą kalbėjo B.Maljkovičius.

Youngas

Legendinis serbų treneris taip pat reikalavo, kad komandą papildytų taikliarankis slovėnas Jure Zdovcas, kuris irgi buvo itin svarbi detalė Limožo ekipos dėlionėje. B.Maljkovičiaus įtaka dabartiniam Slovėnijos rinktinės treneriui juntama – J.Zdovcas taip pat yra gynybinio krepšinio šalininkas, o būtent prie jo savo vertę įrodė dabartinis Hjustono „Rockets“ įžaidėjas, už gerą gynybą vertinamas, Patrickas Beverley. Vis dėlto beveik visas komandos žaidimas puolime buvo statomas aplink M.Youngą.

Beverley

CSP lyderis vos kartą sezone pelnė mažiau nei 10 taškų – tai buvo pirmoje ketvirtfinalio akistatoje su Pirėjo „Olympiacos“, tačiau po to amerikietis graikų ekipai lemiamuose mačuose atseikėjo atitinkamai 20 ir 30 taškų bei atvedė Limožo komandą į finalo ketvertą, kuris vyko Atėnuose.

Įspūdingame 1992–1993 metų sezone M.Youngas pelnydavo po 20,9 taško, atkovodavo 6,7 kamuolio ir atlikdavo po 1,9 rezultatyvaus perdavimo. Šis žaidėjas B.Maljkovičiaus ekipoje pelnydavo beveik trečdalį taškų, kadangi CSP koziris buvo lėtas ir gynybinis žaidimas.

Po prancūzų kojomis krito ir A.Sabonis

Prancūzai sezoną pradėjo ne itin sėkmingai ir antrajame etape pernelyg daug vargo su Anglijos Gilfordo „Kings“ klubu. Šiaip ne taip išsikapstę iš mirtininkų grupės, B.Maljkovičiaus auklėtiniai užėmė antrąją vietą, į priekį užleisdami tik Salonikų PAOK krepšininkus.

Ketvirtfinalyje iki dviejų pergalių CSP komandos laukė dar vienas varžovas iš Graikijos – Pirėjo „Olympiacos“. Pirmąjį mačą prancūzai pralaimėjo 67:70, tačiau lemiamose akistatose, vedami įspūdingai rungtyniavusio ir beveik pusę komandos taškų įmetusio M.Youngo, sugebėjo atsitiesti ir du kartus (59:53 ir 60:58) įveikti galingą varžovą. Kitas žingsnis – Atėnuose vykęs finalo ketverto turnyras.

Kuklios Prancūzijos ekipos pusfinalio varžovas – vienareikšmis favoritas Madrido „Real“ klubas, kuriame rungtyniavo Arvydas Sabonis, Jose Biriukovas, Antonio Martinas ir kiti garsūs žaidėjai. Vis dėlto net ir legendinio Lietuvos krepšininko atstovaujama „karališkoji“ komanda neišraizgė B.Maljkovičiaus paspęsto gynybinio voratinklio – prancūzai laimėjo 62:52 ir sukūrė vieną iš didžiausių visų laikų sensacijų per visą Europos klubinio krepšinio istoriją. CSP į priekį tempė 20 taškų pelnęs bei 7 dvikovas po krepšiais laimėjęs M.Youngas.

Finale Limožo krepšininkų laukė Trevizo „Benetton“ – Tonio Kukočo vedamas Italijos klubas antrame pusfinalyje palaužė PAOK žaidėjų pasipriešinimą. Lemiame FIBA Europos lygos mače viskas sprendėsi paskutinėmis akimirkomis, esant rezultatui 55:55, Jimas Bilba realizavo du baudos metimus ir išvedė CSP į priekį. Netrukus lemiamos atakos metu „Benetton“ prarado kamuolį, o varžovus už pražangą nubaudęs J.Zdovcas padidino prancūzų pranašumą iki 4 taškų – 59:55. Desperatiškas italų tritaškis skriejo pro šalį, o 18 taškų finale pelnęs M.Youngas puolė į komandos draugų glėbį ir kurį laiką nesuprato, kad ši diena buvo lemtinga ne tik jo krepšinio komandai, bet visam Prancūzijos klubiniam sportui.

Genialumas paprastume

CSP klubo rungtynės buvo itin nepatrauklios neutraliam žiūrovui – Prancūzijos klubas žaidė labai lėtą ir nerezultatyvų krepšinį. Netgi toks snaiperis kaip J.Zdovcas nesulaukdavo itin daug gerbėjų simpatijų, tačiau būdavo reikalingas bet kuriam treneriui dėl savo puikios gynybos ir aikštės matymo.

B.Maljkovičius savo auklėtinius vadino „angliakasiais“ dėl itin sunkaus darbo treniruočių metu. Strategas įkinkė žaidėjus į nepralaužiamus gynybinius rėmus ir padarė CSP geriausiai besiginančia komanda Europoje.

Serbas tiesiog išnaudojo savo krepšininkų geriausias savybes, nes be J.Zdovco ir M.Youngo itin pajėgių žaidėjų komanda neturėjo. Iš tokių atletų kaip J.Bilbos, Willie Reddeno ar Richardo Dacoury buvo tikimasi nuoseklaus darbo gynyboje, o jie B.Maljkovičiaus nenuvylė.

CSP ekipa „ant popieriaus“ atrodė dar blankiau nei 1992 metais sensacingai Europoje triumfavusi Belgrado „Partizan“, kurioje žaidėjai buvo labai jauni, tačiau itin perspektyvūs. Derėtų įvertinti ir B.Maljkovičiaus milžinišką indėlį bei taktinį sumanumą – jo treniruojama komanda rungtyniavo negražiai, bet klupdė Europos flagmanus po savo kojomis.

Didingo klubo sugrįžimas į stipriausiųjų gretas

CSP kariauna 20-ojo amžiaus paskutiniais dešimtmečiais buvo dominuojanti jėga Prancūzijoje, o ir Europoje šios šalies atstovai toli gražu nebuvo mušami berniukai. Tai – viena iš aštuonių ekipų, kuriai pavyko triumfuoti trijuose pajėgiausiuose krepšinio turnyruose – Radivojaus Koračo taurėje, Taurių laimėtojų taurėje bei FIBA Europos lygoje.

Vis dėlto klubą naujajame tūkstantmetyje persekiojo skolų šleifas – 2004 metais CSP bankrutavo, tačiau viskas prasidėjo iš naujo. Limožo komanda pakilo tarsi feniksas iš pelenų ir iš trečiosios lygos gana greitai iškopė į aukščiausiąją. Ten kurį laiką treniruojami Panagiočio Gianniakio CSP krepšininkai, įspūdingų rezultatų nepasiekė ir netgi sezonui buvo palikę stipriausiųjų Prancūzijos klubų gretas. CSP išsiskyrė galbūt tuo, jog Graikijoje žaidė draugiškas rungtynes su Salonikų „Aris“ ekipa.

Proga buvo nepaprasta – legendinis „Aris“ ir Graikijos rinktinės krepšininkas Nikos Galis šventė savo 55 metų jubiliejų, o į šią šalį atvyko jo ištikimas bendražygis P.Giannakis, kurio auklėtiniai ir susigrūmė su „Aris“ krepšininkais.

Garsiam Graikijos strategui pavyko iškovoti šalies taurę, tačiau skambiausias šio tūkstantmečio trofėjus buvo pasiektas be jo. P.Gianniakį pakeitęs Jeanas-Marcas Duprazas 2013–2014 metų sezone triumfavo Prancūzijos čempionate ir po 17 metų pertraukos sugrąžino CSP ekipą į stipriausią Europos krepšinio turnyrą.

Jeanas-Marcas Duprazas

Šio klubo ateitis atrodo tikrai šviesi ir galbūt būtent jai pavyks pralaužti tą barjerą, kurio Prancūzijos klubai jau 8 metus negali įveikti – patekti į Eurolygos „Top 16“ etapą.

Ar žinote, kad:

– Kauno „Žalgiris“ taip pat rungtyniavo 1992–1993 metų FIBA Europos lygoje, tačiau jau pirmajame etape bendru rezultatu 167:177 nusileido Ljubljanos „Smelt Olimpija“ komandai ir baigė savo pasirodymą.

– 1993 metų naudingiausiu finalo ketverto žaidėju buvo išrinktas „Benetton“ atstovas T.Kukočas.

– CSP yra viena iš aštuonių Europos komandų, kuriai pavyko laimėti trijuose prestižiniuose Senojo žemyno klubiniuose turnyruose.

– „Partizan“ ekipa negalėjo ginti FIBA Europos lygos čempionės titulo, nes Jugoslavija dėl kilusio pilietinio karo buvo nušalinta nuo visų sporto turnyrų.

– J-M.Duprazas būdamas paaugliu atstovavo CSP ekipai ir tapo FIBA Europos lygos čempionu, tačiau retai pakildavo nuo atsarginių suolo ir krepšininko karjerą tęsė žemesnėse Prancūzijos krepšinio lygose.

– Paskutinė Prancūzijos komanda rungtyniavusi Eurolygos „Top 16“ etape buvo Po-Ortezo „Elan Bernais“ – jai į geriausiųjų šešioliktuką pavyko iškopti 2006–2007 metais.

– Pirmuosius žingsnius po Nepriklausomybės atkūrimo tarptautinėse futbolo batalijose 1992 metais žengė ir Vilniaus „Žalgirio“ ekipa. Nors su „Olympique“ vienuolike lietuvių keliai nesusikirto, tačiau į Vilnių buvo atvykęs legendinis brazilų futbolininkas Romario. 1994 metų pasaulio čempiono vedama Eindhoveno PSV komanda bendru rezultatu 8:0 sutriuškino „Žalgirį“, o akistatoje Lietuvos sostinėje kamuolį į lietuvių vartus buvo pasiuntęs ir brazilas.