Ar R.Kurtinaičiui "suskaus nugarą"? (25)

Nors Vilniaus "Lietuvos rytas" vėl laimėjo Lietuvos krepšinio lygos čempionatą, iškovojo kelialapį Eurolygą, triumfavo LKF taurės varžybose, Vilniaus klubo vadovai, skirtingai nei po praėjusio sezono, nepuolė garbinti trenerio Rimo Kurtinaičio ir nemaldauja jo toliau dirbti su komanda. Negana to, ekipos vadovas Jonas Vainauskas paleido nemažai kritikos strėlių strategui.

Didžiausias priekaištas tas, kad komanda LKL finale tik vargais negalais sugebėjo įveikti "beprotiškų permainų išdraskytą ir emociškai bankrutavusį" "Žalgirį".

Kauniečiai, neturėdami trenerio, vilniečius įveikė dukart, tačiau žalgiriečiai juk rėmėsi Dariaus Maskoliūno įdirbiu - taikė jo išmokytus derinius, naudojo tas pačias gynybos sistemas. Netikėti sukrėtimai "Žalgiryje" žaidėjams buvo milžiniškas emocinis užtaisas, jie kelis mačus žaidė kaip su su sparnais. Todėl dėl šių nesėkmių apkaltinti R.Kurtinaitį nelabai rimta.

Eurolygoje "Lietuvos rytas" nepateko į kitą etapą, bet vilniečiai tik per plauką nežengė toliau - jų grupė buvo nepaprastai stipri - Pirėjo "Olympiakos" ir "Partizan" žaidė finalo ketverte, "Unicaja", "Efes Pilsen" biudžetai daug kartų didesni nei vilniečių.

"Lietuvos rytas" neapgynė Baltijos lygos nugalėtojo titulo. Tačiau Vilniaus ekipa, palyginti su praėjusiu sezono, gerokai susilpnėjo. Su Chucku Eidsonu, Marijonu Petravičiumi, Mindaugu Lukauskiu komanda buvo kur kas galingesnė. Tuomet ekipa nepalyginamai efektyviau atlikdavo derinį dviese prieš du, apskritai puolimas buvo kur kas įvairesnis.

R.Kurtinaičiui teko verstis su "mediniu", net iš metro atstumo į krepšį nepataikančiu Aronu Baynesu, "siautiku", iš toli beveik nepataikančiu Igoriu Miloševičiumi, kamuolį sunkokai valdančiu, stabilaus metimo taip pat neturinčiu kitu įžaidėju Vidu Ginevičiumi, itin banguotai rungtyniavusiais ir gynyboje neblizgėjusiais Steponu Babrausku, Donatu Zavacku. Prisiminkime,

dar Vilniaus klube žaidusį Dejaną Borovnjaką, kuris "su krepšiniu nelabai turi ką bendra". Be to, žaidėjus dažnokai kamavo traumos.

Kitą sezoną "Lietuvos ryte" liks dauguma krepšininkų, kuriuos Kurtis jau pažįsta kaip nuluptus ir gali jų išspausti maksimumą. Kai Jonas Kazlauskas 1994 metais atėjo į "Žalgirį", jam buvo leista dirbti, tol, kol ekipa 1998 metais iškovojo Europos taurę, o 1999-aisiais Eurolygą.

Tačiau, matyt, ne tik Vladimirui Romanovui, bet Vainauskams į kraują įaugęs bruožas trenerius keisti kaip kojines. Jei "Lietuvos ryto" vadovai nori atrodyti solidesni už V.Romanovą, manau, jie turėtų palikti R.Kurtinaitį (beje, jis ir nebrangus treneris - per mėnesį uždirbdavo apie 10 tūkst. eurų.)

O gal Rimo paslaugų bus atsisakyta dėl jo atvirumo ir "ilgo liežuvio"? Kas gali tai paneigti. Kurtis dažnai giria "Žalgirio" krepšininkus, pareiškė, kad svarstytų galimybę persikelti į "Žalgirį". Prisiminkime, kaip brangiai kainavo Antanui Sireikai jo išsakyti komplimentai žalgiriečiams. Galbūt A.Sireika buvo išvarytas ne tik dėl to, bet J.Vainauskas yra sakęs, kad jam labai nepatiko trenerio liaupsės "Žalgirio" komandai.

Jei "Lietuvos ryto" vadovai nepratęs sutarties su R.Kurtinaičiu, neatmestina galimybė, kad jį pakvies V.Romanovas. Kurtis mėgsta iššūkius, bet tokiu atveju jam turbūt sutartį reikėtų pasirašyti taip, kad joje būtų punktas, jog atleidimo atveju išmokama visų metų alga.

Nenoriu teigti, kad Kurtis - tobulas treneris, nedarantis klaidų. R.Kurtinaičio stipriosios pusės - gerai sustyguota gynybą ir puikus žaidėjų nuteikimas kovai. Krepšinyje iškovojęs kone visus įmanomus titulus jis - didžiulis autoritetas krepšininkams. Tačiau skurdokas yra ekipos puolimas. Finale buvo remiamasi iš esmės tais pačiais deriniais. Nors krepšinyje derinių skaičius nėra

svarbiausias dalykas, bet trūko didesnės taktinės įvairovės, staigmenų varžovams.

Po pralaimėjimų nelabai solidžiai atrodė Kurčio priekaištai žaidėjams, kad jie neva jo nesupranta, nesistengia. Be to, R.Kurtinaičiui derėtų išmokti tramdyti emocijas ir nerėkti ant auklėtinių tada, kai reikia patylėti. Pavyzdžiui, trečiosiose finalo rungtynėse Vilniuje jo auklėtiniai barstė didžiulę persvarą. Tuo metu treneris nesustodamas šaukė beveik ant visų žaidėjų, o šie dar labiau sutriko ir toliau grimzdo į duobę.

Daugiausia dėl Kurčio kaltės buvo pralaimėtos pirmosios LKL finalo rungtynės. Po traumų dar nebuvo atsigavę Milko Bjelica, Artūras Jomantas, bet treneris, ypač A.Jomantui, leido ilgai žaisti, o šis nugramzdino komandą.

Tačiau klysta visi, bet nereikia pamiršti, kad žmonės gali mokytis iš savo klaidų ir tobulėti. Ar "Lietuvos ryto" vadovai tai suvokia? Atsakymo ilgai laukti nereikės.

Plačiau: www.atn.lt