Ar „Lietuvos rytas“ ryšis išpildyti svarbiausią B.Barono troškimą aikštelėje? (22) susipažinkime su „pikenrolo“ specialistu, kuriam sostinės klubas privalės atrišti rankas

Vilniaus „Lietuvos rytas“ rado žmogų, kuris diriguos komandos atakoms ateinantį sezoną. Sostinės klubas tuo pačiu bus priverstas suteikti visišką ekipos puolimo kontrolę Europos krepšinyje debiutuojančiam krepšininkui, kuris gali tapti nuostabiu lyderiu arba dar vienu klubo komplektacijos fiasko.

Atakų organizatorius, kuris pirmiausia ieško galimybės atakuoti pats, o tik tada komandos draugų. Taip 23 metų 188 cm ūgio Kanisijuso koledžo absolventą Billy Baroną apibūdina Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) studentų krepšinio skautai. Jie taip pat vieningai pažymi: žaidimas „du prieš du“ – situacija, kurioje šis amerikietis atsiskleidžia geriausiai.

„Pikenrolas“ yra B.Barono vizitinė kortelė. Apie tai kalba skautai, tą pažymi ir pats krepšininkas. Kanisijuso koledžo krepšinio komandos žaidimas Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) sukosi apie B.Baroną, o rezultatai labiausiai priklausė nuo amerikiečio priimamų sprendimų žaidžiant „pikenrolą“.

„Manau, kad pagrindinė mano stiprybė – „pikenrolas“. Ne dėl to, kad esu greičiausias vaikinas pasaulyje ar panašiai. Tiesiog aš žinau, kaip judėti, žinau, kokius sprendimus priimti, ir kaip skaityti gynybą. Aš visados numatau vieną žingsnį į priekį, – savo sugebėjimais neabejoja B.Baronas. – Žinau, kad statantis užtvarą žmogus bus laisvas. Jeigu ne, tuomet ieškau laisvų komandos draugų šonuose. Tačiau jeigu gynyba nesugeba manęs tinkamai prižiūrėti, aš, be jokios abejonės, atakuoju krepšį.“

Anot amerikiečio, svarbiausias momentas „pikenrolo“ metu – varžovų pagalbos gynyboje skaitymas. Jei varžovų aukštaūgis palieka B.Baronui erdvės atakuoti krepšį iš toli, jis nedvejodamas stengiasi nubausti už pasyvumą, ką praėjusiame sezone krepšininkas darė itin sėkmingai – tritaškius metė 42 procentų taiklumu.

Amerikietis reikalauja, kad jo komandos draugai, priėmę kamuolį po „pikenrolo“ situacijų, nedvejotų žiūrėti į krepšį: „Tu tiesiog skaitai tą pagalbinį gynėją. Jeigu po krepšiu įkirtęs tavo komandos aukštaūgis nėra laisvas, tu atmeti kamuolį kraštiniam žmogui. Mano ekipoje buvo Zachas Lewisas. Aš jam pasakiau: jeigu tu nemesi į krepšį kiekvieną kartą, kai priimi iš manęs kamuolį, aš ant tavęs rėksiu.“

„Lietuvos ryte“ B.Barono perdavimų po „pikenrolo“ situacijų lauks Mindaugas Lukauskis. Ar B.Baronas ryšis diktuoti sąlygas 12 metų vyresniam ir kur kas daugiau krepšinyje mačiusiam kolegai? Svarbią dilemą teks spręsti ir naujajam sostinės klubo vyriausiajam treneriui Virginijui Šeškui.

„Esu įžūlus vaikinas. Manau, kad aikštelėje tu privalai turėti įžūlumo. Vaikinai gali tapti puikiais krepšininkais, tačiau be įžūlumo krepšinyje jie pražūva“, – neslepia B.Baronas.

Įžūlus, mėgstantis vadovauti ir laikyti žaidimo vadžias savo rankose – toks B.Baronas buvo universitete. Tą pabrėžia ir statistika.

B.Baronas paskutiniais metais koledžo krepšinio komandoje nulemdavo 30,7 proc. savo ekipos atakų – kas trečias komandos į krepšį mestas kamuolys palikdavo B.Barono rankas. Amerikietis taip pat rinko 31,1 proc. visų ekipos taškų. Akivaizdu, kad laisvės aikštelėje šiam gynėjui galėjo pavydėti daugybė jo varžovų NCAA krepšinyje.

Ne mažiau nei B.Baronas pasitikėjo savimi ant parketo, jo galimybėmis tikėjo krepšininko tėvas. Jimas Baronas vadovavo Kanisijuso koledžo ekipos žaidimui, jis taip pat suteikė visišką laisvę jo sprendimus aikštelėje vykdyti savo sūnui. B.Baronas turėjo tvirtą užnugarį ir tada, kai skandindavo varžovus šaltakraujiškais tritaškiais, ir tada, kai gramzdindavo savo komandą nenutrūkstamomis metimų salvėmis.

Ar tiek laisvės amerikiečiui suteiks V.Šeškus?

Mes puikiai žinome, kad prie „Lietuvos ryto“ vairo debiutuosiantis prieniškis turi problemų su anglų kalba, taip pat žinome faktą, jog jis nėra dirbęs su amerikiečiais, neragavusiais Europos krepšinio. Tačiau šioje situacijoje turime prisiminti pastarųjų sezonų „Prienų“ komandos žaidimą.

B.Baronas geriausiai jaučiasi krepšinyje, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina improvizacija, o ne griežta sistema. Būtent improvizuotu krepšiniu pasižymėjo V.Šeškaus vadovaujama „Prienų“ komanda, o sprendimas dažniau remtis savo auklėtinių kūrybiniais sugebėjimais aikštelėje nei griežtomis schemomis pastaraisiais sezonais atnešė Prienams šūsnį skambių pergalių.

„Pikenrolu“ paremtas ir B.Barono orkestruojamas Kanisijuso koledžo žaidimas puolime leido šiai komandai būti tarp 50 geriausiai puolančių ekipų iš 350 NCAA pirmajame divizione rungtyniaujančių aukštųjų mokyklų.

„Metro Atlantic Athletic“ konferencijoje „Lietuvos ryto“ naujoko klubas reguliarųjį sezoną baigė su 21 pergale ir 13 pralaimėjimų, tačiau nesugebėjo peržengti konferencijos ketvirtfinalio barjero. 24,2 taško per rungtynes rinkęs B.Baronas tapo antru pagal rezultatyvumą konferencijoje ir ketvirtu NCAA. Gynėjas sulaukė kvietimo atstovauti Čikagos „Bulls“ komandai Las Vegaso Vasaros lygoje. Ten amerikietis susidūrė su rimtomis problemomis.

Į iš mažai žinomo koledžo atvykusį absolventą „Bulls“ treniruočių centre treneriai žiūrėjo visiškai kitaip nei krepšininkas buvo įpratęs koledže. Beatodairiško komandos draugų ir trenerių pasitikėjimo Vasaros lygoje amerikietis nesulaukė. Niekas į gynėją didelių vilčių nedėjo, o net jei būtų dėję, jis jas būtų sėkmingai sužlugdęs.

Per penkerias Las Vegaso Vasaros lygos rungtynes vidutiniškai po 18 minučių aikštelėje praleisdavęs B.Baronas pasižymėjo 5,6 taško vidurkiu, tačiau krepšį atakavo tragiškai – tikslą pasiekė vos 26 proc. visų amerikiečio metimų „iš žaidimo“. Pasirodymą Vasaros lygoje B.Baronas baigė vos 1 taikliu šūviu iš 11 susitikime su Niko Stausko atstovaujama Sakramento „Kings“.

Amerikiečio pasirodymas Vasaros lygoje kelia nerimą ir užduoda klausimą: kas dėl to kaltas: komandos draugų ir trenerių štabo pasitikėjimo stoka ar nesugebėjimas susitvarkyti su įtampa? O gal B.Baronas tiesiog nepasiruošęs aukštesnio lygio krepšiniui, kuriame varžovų „pikenrolo“ neutralizavimas – vienas esminių kiekvienos ekipos uždavinių gynyboje?

Akivaizdu, kad šiam atakų organizatoriui reikia absoliučios laisvės valdyti komandos žaidimą. Ar V.Šeškus ir „Lietuvos ryto“ trenerių štabas pasirengęs išpildyti svarbiausią amerikiečio troškimą?

B.Baronas gali tapti nuostabiu „Lietuvos ryto“ lyderiu, atakų organizatoriumi, kokio Vilniaus krepšinio gerbėjai nematė nuo Tyrese'o Rice'o laikų. Tačiau jis taip pat gali tapti vienu iš tūkstančių pasitikėjimo savo jėgomis nestokojusių NCAA žvaigždučių, kurių emocingas ir gražus akiai žaidimas taip ir liko už universiteto sporto salės durų.