Ar krepšinis taps populiariausia sporto šaka pasaulyje? (34)

2014 metų Pasaulio taurės turnyrui Ispanijoje pasibaigus, portalas Krepsinis.net kviečia padiskutuoti apie krepšinio populiarumą ir perspektyvas visame pasaulyje. Ar krepšinis kada nors gali tapti populiariausia sporto šaka planetoje? Į šį klausimą nusprendė pamėginti atsakyti portalas „Bleacher report“.

Per 22 metus nuo „Svajonių komandos“ triuškinamo žygio Barselonos olimpinių aukso medalių link pasaulinėje krepšinio arenoje įvyko daugybė pokyčių.

Per šį laikotarpį krepšinis savo vietą rado daugelyje šalių. Praėjusiame sezone Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniavo 92 ne Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gimę krepšininkai iš 39 pasaulio kampelių. Ispanija, kurios atstovų pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje daugiausia, šį rugsėjį tapo planetos krepšinio epicentru.

Nors per pastaruosius keletą dešimtmečių krepšinis padarė didžiulę pažangą, jis vis dar – labai toli nuo populiariausio planetos sporto – futbolo. Kol FIFA Pasaulio taurės turnyro metu aistros kunkuliuoja visuose septyniuose kontinentuose, FIBA Pasaulio taurės turnyras tokiu susidomėjimu džiaugtis negali.

Galbūt FIBA Pasaulio taurės turnyras niekada nepasieks tokio pasaulinio populiarumo kaip analogiškas futbolo čempionatas, tačiau yra keletas ženklų, jog takoskyra tarp šių dviejų sporto šakų populiarumo planetoje mąžta.

Cristiano Ronaldo

Pinigai ir populiarumas

Futbolui pagal atnešamą pelną, auditorijos dydį ir susidomėjimą socialiniuose tinkluose kol kas lygių nėra.

Remiantis „A.T. Kearney“ duomenimis, krepšinis, kurį geriausiai reprezentuoja NBA, 2009 metais atnešė apie 6 procentus bendrų visų sporto šakų pajamų – tai yra 2,7 milijardai eurų. Tuo tarpu futbolo dalis skaičiuojant bendras visos planetos sporto šakų pajamas – 43 proc. arba 19,5 mlrd. eurų.

Per pastaruosius penkerius metus krepšinyje įvyko nemažai pokyčių.

Anot kolektyvinių sutarčių specialisto Larry Coono, NBA priimti pakitimai, padidinę komandų „algų kepurių“ ribas, 2014–2015 metais lygai atneš 4,75 mlrd. JAV dolerių su krepšiniu susijusių pajamų. Per artimiausius keletą metų ši suma gali tapti kur kas didesnė dėl naujų NBA ir televizijų sutarčių, kurios bus atnaujintos artimiausiu metu.

Tai – jau labai arti Anglijos „Premier“ futbolo pirmenybių pajamų. Remiantis „BBC News“ žurnalisto Billo Wilsono tyrimu, 2013–2014 metų sezone „Premier“ lyga pirmą kartą lygos istorijoje perkopė 3 mlrd. svarų sterlingų pajamų ribą – tai yra apie 5 mlrd. JAV dolerių.

Skirtingai nuo krepšinio, kuriame panašaus dydžio pajamomis gali džiaugtis tik NBA, futbolas milijardinius pelnus neša dar šešiems nacionaliniams čempionatams. „Deloitte“ duomenimis, 2012–2013 m. sezone milijardo JAV dolerių pajamų ribą perkopė Vokietijos „Bundesliga“, Ispanijos „La Liga“, Italijos „Seria A“, Prancūzijos „Ligue 1“, Brazilijos „Campeonato Brasileiro Seria A“ ir Rusijos „Premier“ lyga.

Ir tai – neįskaitant dar 22 futbolo čempionatų pasaulyje, tarp kurių: JAV futbolo „MLS“ pirmenybės, antrieji pagal pajėgumą Anglijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos divizionai bei Japonijos pirmenybės. Visi šie čempionatai skaičiuoja didesnes pajamas nei antra pagal pajėgumą Europos krepšinio lyga – Ispanijos „ACB“ pirmenybės, kurios 2011–2012 metų sezone džiaugėsi 107 milijonų eurų pelnu.

Pajėgiausios Ispanijos krepšinio komandos – „Barcelona“ ir Madrido „Real“ – yra remiamos to paties klubo futbolo ekipų.

„Be jokios abejonės, šiuose klubuose pirmaisiais smuikais groja futbolo komandos, – pasakoja vienu perspektyviausių krepšinio skautų laikomas Billas Duffy. – Jos yra labiausiai remiamos, turi dosniausius rėmėjus. Futbolo komandos yra kur kas turtingesnės ir turi didžiausias sirgalių bazes. Krepšinio komandos šiuose klubuose užima antrąją vietą pagal svarbą, tačiau gerokai atsilieka nuo futbolo ekipų.“

Savo ruožtu, NBA yra žingsniu priekyje pagal savo žvaigždžių žinomumą pasaulyje. Nė viena kita Šiaurės Amerikos sporto komanda negalėtų pasigirti savo sudėtyje turinti tokių pasaulinio ryškumo žvaigždžių kaip Kobe Bryantas, LeBronas Jamesas ar Kevinas Durantas.

Tačiau tuo pačiu garsiausi NBA krepšininkai toli gražu nėra tokie žinomi kaip ryškiausios futbolo žvaigždės. Remiantis „Fan Page List“ puslapio duomenimis, penki daugiausiai sekėjų socialinėje erdvėje turintys sportininkai – futbolininkai: 127 milijonus sekėjų turintis Cristiano Ronaldo šiame sąraše neturi lygių. Jis „Facebook“ ir „Twitter“ socialiniuose tinkluose turi daugiau sekėjų nei K.Bryantas, L.Jamesas, K.Durantas ir Michaelas Jordanas kartu sudėjus.

Taigi kol kas peršasi viena išvada: krepšiniui dar labai toli iki populiariausio sporto pasaulyje.

Kobe Bryantas

Galimybės augti

Nepaisant dabartinės takoskyros, krepšinis turi nemažai neišnaudotų resursų augti ir per artimiausius dešimtmečius gerokai sumažinti atsilikimą nuo futbolo.

Ryškiausių krepšinio žvaigždžių populiarumas auga su kiekvienais metais. L.Jameso, K.Duranto, K.Bryanto, Kevino Love‘o, Blake‘o Griffino, Chriso Paulo ir Carmelo Anthony sprendimas neginti JAV rinktinės garbės šių metų planetos pirmenybėse leido pasaulinių krepšinio prožektorių šviesoje suspindėti naujoms NBA žvaigždėms – Stephenui Curry, Kyrie Irvingui ir Jamesui Hardenui. Galimybę vėl priminti pasauliui apie save turėjo ir Derrickas Rose‘as.

Geriausi NBA krepšininkai už JAV ribų gali pasijusti kaip roko žvaigždės. Pavyzdžiui, L.Jamesas ir K.Bryantas dažnai vieši Kinijoje, kuri yra didžiausias krepšinio bastionas už JAV ribų. „New York Times“ žurnalisto Beno Sino teigimu, NBA tapo vienu populiariausių prekinių ženklų Kinijoje ir vienintelė JAV profesionali sporto lyga, turinti tokį didžiulį susidomėjusiųjų skaičių. NBA turi 70 mln. sekėjų „Sina Weibo“ ir „Tencent“ socialinėse platformose. Palyginimui, JAV nacionalinė amerikietiškojo futbolo lyga (NFL) – 400 tūkst.

Superžvaigždės kaip K.Bryantas vaidina esminį krepšinio plėtros vaidmenį pasaulyje. Tai – dėka nuolatinių ir kryptingų marketingo sprendimų už JAV ribų.

Svarų žodį krepšinio plėtroje taria ir NBA, kurios organizuojama „Krepšinis be sienų“ programa krepšininkus, trenerius, komandas ir lygos atstovus kviečia į įvairiausius pasaulio miestus pasakoti apie šį žaidimą ir mokyti krepšinio subtilybių.

NBA savo komandas į kitus kontinentus siunčia nuo 1978 metų, kuomet lygos čempionai Vašingtono „Bullets“ nusileido daugkartiniams Izraelio pirmenybių nugalėtojams Tel Avivo „Maccabi“. Nuo 2013 metų lyga rengia „NBA Global Games“ programą, kuri ant vieno parketo suburia NBA ir pasaulio krepšinio komandas. Šį tarpsezonį lygos klubai jėgas išmėgins Berlyne, Stambule, Rio de Žaneire, Šanhajuje, Pekine. Meksike bei Londone vyks keletas 2014–2015 metų NBA reguliaraus sezono rungtynių.

Tai – ėjimas didžiausių Europos futbolo klubų, kurie draugiškas rungtynes rengia Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, pėdsakais.

NBA ir FIBA – ne vienintelės organizacijos, dedančios visas pastangas populiarinti krepšinį pasaulyje. Svarbų vaidmenį vaidina ir didžiausios sporto prekių industrijos kaip „Nike“ ir „Adidas“, kurios stengiasi, jog krepšinis taptų mėgiamas ir žaidžiamas ten, kur apie jį žinoma mažai.

„Didžiausios avalynės kompanijos į krepšinį orientuotas verslo atšakas grindžia ryškiausiomis NBA žvaigždėmis, – tikina „Money Players: A Guide to Succeed in Sports, Business & Life for Current and Future Pro Athletes“ knygos autorius Marcas Isenbergas. – Tos NBA žvaigždutės jau eilę metų yra dosniai maitinamos „Nike“ ir „Adidas“ pinigais, o kompanijos džiaugiasi krepšinio populiarumo augimu bei didėjančiais avalynės pardavimais.“

Kad ir kokia krepšinio plėtros varomoji jėga bebūtų, šis žaidimas įrodė turįs užkrečiamąjį poveikį kaip veikla: „Krepšinis nežino ribų ir neturi jokių sienų, – neabejoja Portlendo „Trail Blazers“ Plėtojimosi lygos komandos treneris Mike‘as Peckas. – Tai yra šio žaidimo grožis.“

Krepšinis jau spėjo atrasti kertelę daugybės žmonių Azijoje ir Okeanijoje širdyse. Žaidimas turi stiprius pamatus Kinijoje ir Australijoje, susilaukia vis daugiau dėmesio Indijoje. Tačiau nei viena šių šalių negali lygintis meile krepšiniui, atsižvelgiant į šiuo žaidimu besidominčiųjų procentą, su Filipinais.

„Kad ir į kurį rajoną bepasuktum, tu visados pamatysi krepšio stovą šalia gatvės“, – tikina Los Andžele įsikūrusio universiteto krepšinio komandos treneris Leo Balayonas, kuris vaikystės dienas praleido Filipinuose, o vėliau ilgą laiką gyveno Kinijoje ir Australijoje.

„Buitinėje kalboje žmonės kalba apie du dalykus: politiką ir krepšinį, – tikina L.Balayonas. – Filipinuose – tai – aktualiausios temos.“

Filipinuose krepšinis žaidžiamas jau bene šimtmetį. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje krikščionių organizacijos su šiuo žaidimu žmones supažindindavo nuo Prancūzijos iki Japonijos, Indijos ar Kinijos.

Krepšinis buvo ir, panašu, kad artimiausiu metu bus itin mėgstamas Kanadoje – krepšinio Tėvo Jameso Naismitho gimtinėje. Kaip ir futbolui, taip ir krepšiniui daugelyje Šiaurės poliaus šalių sunku galynėtis su ledo rituliu. Tačiau Kanadoje pastaraisiais dešimtmečiais šis žaidimas išgyvena pakilimą.

Vince‘o Carterio kosminiai skrydžiai NBA dėjimų konkursuose ir Toronto „Raptors“ klubo pergalės padėjo pamatus, kurių vaisius galime raškyti jau šiandien. NBA duris jau varsto jaunoji Kanados krepšinio karta: Andrew Wigginsas, Anthony Bennettas, Nikas Stauskas, Tyleris Ennis ir Kelly Olynykas.

„Prisimenu, kai Kanadoje įsikūrė „Raptors“, mes radome NBA komandą, kurią galėjome stebėti kiekvieną vakarą, – pasakoja N.Stauskas. – Augdamas žiūrėjau kiekvienas „Raptors“ komandos rungtynes. Kai kuriose ir apsilankydavau. Tai, jog turėjome „Raptors“, krepšiniui mūsų šalyje tikrai išėjo į naudą.“

Australija taip pat jau regi auksinės krepšinio kartos kilimą. Ją į padanges kels Dante Exumas, kuris jau netrukus sulauks paramos iš JAV mokyklų krepšinio žvaigždžių Beno Simmonso, Jonah Boldeno ir Thono Makerio.

Net ir futbolo okupuotose Europos šalyse – Ispanijoje, Vokietijoje, Graikijoje ir Italijoje – nacionaliniai čempionatai yra vieni pajėgiausių kontinente.

Geriausi Europos klubai, įskaitant „Barcelona“, „Real“, Miuncheno „Bayern“, „Maccabi“ ir Pirėjo „Olympiacos“, varžosi kasmetiniame Eurolygos turnyre.

„Manau, kad daugelis šių komandų galėtų sėkmingai varžytis NBA“, – tikina „Tandem Sports and Entertainment“ krepšinio operacijų prezidentas Grahamas Boone‘as.

Yao Mingas

Įleidžiant šaknis

Galbūt geriausi Eurolygos klubai ir galėtų pasigalynėti su NBA komandomis, tačiau krepšiniui pasigrumti su futbolu dėl šio žaidimo svarbos žmonių gyvenimuose – jau kita istorija. Bet koks krepšinio bandymas bent truputį sujudinti tvirtai įsivyravusią futbolo hegemoniją reikalauja ilgalaikio plano. Tokio, kurio šaknys liestų eilinius žmones ir per eilę metų pasiektų aukščiausią lygmenį.

Jau kurį laiką krepšinio organizacijos visame pasaulyje deda dideles pastangas, kad pagerintų šio žaidimo infrastruktūrą, nors darbų prieš akis – aibė. Net ir Australijoje, turtingoje šalyje, kurioje krepšinis per artimiausius keletą metų išgyvens pakilimą, kokybiškų aikštelių yra labai mažai.

„JAV dažais kvepiančią krepšinio aikštelę gali rasti beveik kiekvienoje mokykloje. Australijoje to nėra, – tikina profesionalus metimo į krepšį treneris Davidas Nurse‘as, kuris savo treniruotes rengė visame pasaulyje. – Geriausia krepšinio aikštelė Australijoje yra Adelaidėje. Jos dydis – panašus kaip vidurinės mokyklos aikštelės, tačiau ten rungtyniauja profesionali komanda.“

D.Nurse‘as pažymi, jog dar viena problema – gerų specialistų trūkumas. Net ir Kinijoje, kur NBA savo veiklą pradėjo dar 1990 metais: „Čia yra daug talentingo jaunimo. Tačiau čia jų įgūdžiai netreniruojami aukščiausiu lygiu, kaip kad JAV.“

Be tinkamų specialistų bei infrastruktūros daugelis tų talentingų vaikinų pasmerkti taip ir likti amžinai perspektyviais. Šioje situacijoje džiugina tik tai, kad kitoje Atlanto pusėje entuziazmui krepšiniui pabaigos nematyti.

Krepšinio populiarumo augimui aukštesnę pavarą gali suteikti dar vienas svarbus momentas. Tai – vietinės žvaigždės, kurios tampa krepšinio savo šalyje misionieriais. Buvę NBA naudingiausi krepšininkai Dirkas Nowitzki ir Steve‘as Nashas labai daug prisidėjo, kad apie šį žaidimą daugiau sužinotų Kanados ir Vokietijos gyventojai.

Tačiau nė vienas jų negali lygintis su Yao Mingo įtaka ir nuveiktais darbais Kinijoje. „Jis visiškai pakeitė krepšinio populiarumą ir supratimą apie jį, – pripažino B.Duffy, kuris ilgus metus buvo Y.Mingo agentu. – Jei ne Yao Mingas, krepšinis Kinijoje būtų kur kas mažiau žinomas.“

„Kai tu turi tokią žvaigždę kaip Yao Mingą savo šalyje, į jį susminga daugybės žmonių žvilgsniai, o šis žaidimas tampa labiau mėgiamas ir propaguojamas eilinių žmonių lygyje, – mintimis dalinasi L.Balayonas, kuris dirbo Kinijoje, kai Y.Mingo žvaigždė įsižiebė ryškiausiomis spalvomis. – Aš mačiau, kaip dramatiškai krepšinio populiarumas Kinijoje šoktelėjo per trejus metus.“

Šiandien vienoje perspektyviausių per pastarąjį dešimtmetį naujokų biržos klasių mes matome du tarptautinio krepšinio produktus – A.Wigginsą ir D.Exumą. Šių dviejų žaidėjų sėkmė pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje turės dešimteriopą poveikį šio žaidimo populiarumui Kanadoje ir Australijoje.

NBA belieka tikėtis, kad kitas naujokas, kuris naujokų biržoje buvo taip ir nepašauktas – Simas Bhullaras – padės pamatus krepšinio augimui milžinišką rinką turinčioje Indijoje. Toronte augęs, Naujosios Meksikos valstybiniame universitete mokęsis milžinas tapo pirmuoju indų kilmės krepšininku, sudariusiu profesionalų kontraktą su NBA komanda. Jam šansą suteikė Sakramento „Kings“ klubas.

„Daugelis žmonių Indijoje manęs iki šiol nežinojo, – tikina S.Bhullaras. – Esu tikras, kad jei nuvykčiau į savo šalį dabar, situacija būtų kardinaliai pasikeitusi.“

To tikisi ir NBA. Tvirtas žingsnis į rinką su 1,2 milijardo žmonių būtų svarus argumentas siekiant mažinti takoskyrą nuo futbolo, į pagalbą pasitelkus Kiniją ir Afriką. „Per artimiausius 50 metų NBA šiose šalyse bus ne mažiau populiari nei Amerikoje, – pridūrė B.Duffy. – Aš esu tuo įsitikinęs.“

Galbūt tai ir skambus pareiškimas. Krepšinis pasaulyje galbūt ir antras pagal populiarumą sportas, tačiau Amerikoje NBA pajamos gerokai nusileidžia NFL bei beisbolo pirmenybių (MLB). Tikėtina, jog situacija nepasikeis net ir po NBA sutarčių su televizijomis atnaujinimo.

Tuo tarpu futbolas JAV su kiekviena diena – vis populiaresnis. Remiantis „Boston Herald“ žurnalisto Ricko Kissello tyrimu, šių metų FIFA Pasaulio taurės finalas tarp Argentinos ir Vokietijos rinktinių prie televizorių ekranų sutraukė gerokai daugiau žmonių (26,5 mln.) nei geriausiais žiūrimumo rodikliais pasigirti galėjusios 2014 metų NBA finalo tarp Majamio „Heat“ ir San Antonijaus „Spurs“ rungtynės (18 mln.).

MLS svarbai šie skaičiai – labai naudingi. JAV futbolo pirmenybės jau kvėpuoja į nugaras didžiausioms šalies sporto lygoms, įskaitant ir NBA: „Esu tikras, kad per artimiausius 10–20 metų geriausios JAV futbolo komandos nenusileis populiarumu geriausioms amerikietiškojo futbolo ekipoms.“

Ne visada Y.Mingo pavyzdys tampa realybe. Pavyzdžiui, Hakeemo Olajuwono sėkmė NBA nepaliko tokio ryškaus pėdsako, kokio buvo tikimąsi, jo Tėvynėje Nigerijoje.

Įdomu ir tai, jog daugybė perspektyviausių krepšinio žvaigždžių pirmuosius savo žingsnius žengė futbolo aikštynuose. Taip nutiko trečiajam šių metų naujokų biržos šaukimui Joelui Embiidui, kuris savo gimtinėje Kamerūne kamuolį spardydavo, o ne mėtydavo į apskritimą. Tokia pati ir Thono Makerio, septyniolikmečio Sudano krepšinio fenomeno, kuris ši žaidimą pradėjo žaisti tik nuo 2010 metų Australijoje, istorija.

Paulas

Galimybės sportuoti

Krepšinis nuo futbolo gerokai atsilieka ir galimybėmis šį žaidimą propaguoti. Futbolo pseudo–religijos statusas daugelyje pasaulio kampelių įsivyravo ne tik dėl gerokai anksčiau įleistų šaknų.

Paprasčiausiai, krepšinis reikalauja kur kas subtilesnių resursų nei futbolas. „Daugelyje šalių yra kur kas sudėtingiau rasti pakankamos kokybės krepšinio aikštelę nei griebti futbolo kamuolį ir eiti žaisti ant žolės“, – tikina G.Boone‘as.

Futbolas taip pat yra kur kas patrauklesnis sportas kai kalbame apie šį žaidimą sėkmingai galinčių žaisti žaidėjų ūgius ir sudėjimus. Tau nereikia būti begemotu, kad galėtum dominuoti futbole. Paklauskite to Lionelio Messi (170 cm), Neymaro (175 cm) ar Cristiano Ronaldo (185 cm).

Ūgis futbole dažnai net gi kenkia. Šioje sporto šakoje greitis ir koordinacija be didesnio vargo ūgį, šuolį ir jėgą palieka už nugaros.

Demografiškai pasaulyje yra kur kas daugiau žmonių, turinčių reikiamus fizinius duomenis sėkmingiau žaisti futbolą nei krepšinį. Krepšinyje panašaus ūgio į Messi, Neymarą ar Ronaldo žmonės retai pasiekia aukščiausią lygį. Chrisas Paulas ar Isaiah Thomasas yra labiau išimtys iš taisyklės. Vidutinis NBA krepšininko ūgis – 201 cm.

Trumpai tariant, krepšiniui, norint įveikti futbolo nueitą kelią – tai tarsi Sizifui užridenti akmenį į kalną.

Tačiau tai nereiškia, kad krepšinio plėtrai nėra plačių horizontų. Kiekvienais metais krepšinio kamuolį į rankas paima vis daugiau vaikų. Kiekvienais metais vis daugiau užsienio krepšininkų savo vietą randa NBA. Kiekvienais metais auga ir nacionaliniai čempionatai. Galop, jei krepšiniui pavyks padėti tvirtus pamatus Kinijoje, Indijoje ir Afrikoje, šį žaidimą propaguojančių skaičius perkops milijardo ribą.

Šiuo metu krepšinis gali patogiai jaustis būdamas antra pagal populiarumą sporto šaka planetoje. „Su visa derama pagarba JAV įsitvirtinusioms sporto šakoms, pasaulyje globaliai sportuojamos tik dvi: futbolas ir krepšinis“, – tikina NBA komisaras Adamas Silveris.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.