Apie nuolaidžiavimą Ballams kalbėjęs V.Šeškus: kai žaidėjai man nuo suolo sako daryti keitimą, tai apsunkina darbą (5)

Prienų–Birštono „Vytauto“ komanda Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“) nusileido Panevėžio „Lietkabeliui“, o Virginijus Šeškus po mačo tradiciškai buvo kalbus bei atviras. 

„Rūbinėje kalbėjome, kad kaip bebūtų, visi turime susitelkti į tą paskutinį mėnesį. Esame ta komanda, kuri gali žaisti su visais, reikia tik visiems pagalvoti apie save – ir man, ir žaidėjams, visiškai visiems. Važiuosime į Londoną, gal vėliau padarysime vakarienę, reikia pasišnekėti, per daug asmeniškumų yra komandoje – va, kas yra. Manau, to neturi būti. Jei tą per 10 dienų sugebėjime kažkaip pakeisti, bus geriau. Čia daugiausiai turi daryti treneris, bet ir žaidėjai turi padėti. Manau, kad balandį likusias rungtynes žaisime gerą krepšinį“, – sakė jis.

– Ką turite omenyje, kalbėdamas apie asmeniškumus?

– Per daug matome vienas kito svetimų klaidų. Jei nedarytume jų, tikrai būtume laimėję, ypač – pirmą pusę, pakeitę gynybą. Esmė tokia, kad dabar mes darome labai daug klaidų. Galima ieškoti daug priežasčių, bet pagrindas, manau, yra tas, kad kiekvienas įėjęs aikštę, nors porai minučių, turi įnešti naudą. Su tais keitimais irgi nėra lengva, yra daug žmonių, norisi duoti žaisti visiems, bet taip nebūna.

– Ar Kervinas Bristolis negalėjo žaisti ilgiau?

– Jam problemos su koja, gal jis ir galėjo žaisti ilgiau, bet pradžioje jis labai blogai gynėsi prieš Lavrinovičius. Tiksliau, prastai vykdė tai, ką buvome susitarę.

– Kokia Lukašovo situacija?

– Bloga, jo šiandien prašiau žaisti su skaudančia koja. Gal reikėjo Deniso neregistruoti ir leisti į aikštę Maceiną. Bet pagalvojome, kad Gediminas žaidžia labiau prieš mažesnius įžaidėjus, o tikėdamiesi aukštos „Lietkabelio“ sudėties manėme, kad iš toli jie tiek nemes ir naudingesnis bus Denisas.

– Praėjusią savaitę aršiai pasisakėte apie Jurgį Laurinavičių. Ar pavyko su šiuo teisėju santykius pagerinti?

– Kur aš jau pasisakiau? Jei pasisakyčiau aršiai, dar ne taip būtų (Juokiasi). Pasakiau, kaip man atrodė, man gal ir šiandien atrodė, kad gal teisėjai klydo, bet kiek gali mokėti tas baudas (Juokiasi).

– Kiek jums darbą apsunkina tai, kad patys žaidėjai nuo suolo jums sako keisti LiAngelo?

– Apsunkina, turbūt patys suprantat. Labai sunku. Iš dalies jie būna teisūs, bet sakiau, kad praėjo trys mėnesiai, baikit, ateikit padėkit, palaikykit. Jis yra mūsų komandos dalis. Į aikštę leidau ir Melo – jis gerai sužaidė. Kėdainiuose padariau didelę klaidą, kai leidau jį nepasiruošusį į aikštę ir įvyko vienas didžiausių lūžių. Aš paskui galvojau, kas čia man. Bet ir Broadusas, Maceina klydo vėliau.

– O šiandien jį leisdamas į aikštę pakėlėte baltą vėliavą?

– Ne, tai buvo labiau va bank ėjimas. Aš priėjau paklausiau: ar tu pasiruošęs žaisti? Jei pasiruošęs, eik. Jis išėjo. Vėl problemos dėl gynybos, bet puolimas su Melo yra įdomus. Jis gauna kamuolį, vienas ant vieno beveik visus gali apžaisti, gali numesti kamuolį, tačiau reikia jį pasiimti vieną, turi jie dirbti su komanda kaip kumštis.

– Be tėvelių ir kamerų?

– Panašiai. Nes viskas gerai, tėvas jiems duoda pamokymų, kaip įsivaizduoja jis, bet aš labai daug nuolaidžiavau jiems, ypač Melo. Jis jaunas, galvojau, reikia adaptuotis. O kai visą mėnesį nuolaidžiavai, vėliau yra labai sunku kažką padaryti.

– Kai Melo išėjo į aikštę, ištikimiausi sirgaliai nebepalaikė komandos.

– Aš to nemačiau. Kaip bebūtų, sirgaliai irgi dalis komandos. Taip negali būti. Kai leidau Melo, jau buvo mažai šansų išnaikinti atsilikimą, nes Lavrinovičiai nėra vaikai, jie matę ir šilto, ir šalto, žino, kaip sužaisti.

– Ar negalvojat LaVarui pasiūlyti palikti vaikus vienus be kamerų?

– Gal jau vėlu būtų tą daryti. Mes tikrai kažką darysime kitaip. Bet mes kas mėnesį vis kažką darom kitaip, tas įdomiausia (Juokiasi).

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ sudėties dėlionė – kurie žaidėjai išvyks, kuriuos vertėtų išsaugoti, su kuriais vyksta pokalbiai, o kas jau ieškosi komandų kitur