Alytuje žurnalistams draudžiama rašyti apie „Dzūkijos“ komandą? (4) pažeidinėja LKL reglamentą

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) dalyvė Alytaus „Dzūkija“ tikrai nespindi žiniasklaidos srityje. Dar prastesnį klubo įvaizdį formuoja elgesys, kurį aprašė žurnalistas Andrius Černiauskas. Pateikiame Alytusplius.lt portale papasakotą istoriją apie „Dzūkijos“ klubo atstovų elgesį žurnalistų ir fotografų atžvilgiu.

Dar niekur neteko girdėti, kad sporto klubų vadovai nenorėtų, jog į klubų rungtynes susirinktų kuo daugiau žiūrovų, o pačios varžybos būtų kuo plačiau nušviečiamos. Bet Alytus, matyt, – stebuklų miestas, turintis savo krepšinio klubą „Dzūkija“, apie kurio ne tik nesėkmes, bet ir pergales alytiškiams geriau nieko nežinoti.

Iš šio klubo rungtynių Alytuje žurnalistai paprasčiausiai išprašomi, nes taip būna „liepta iš aukščiau“.

Su tokiomis kliūtimis susidūrė ir sporto temomis rašantis AlytusPlius.lt korespondentas, panoręs Alytuje vykusiose Lietuvos krepšinio lygos LKL varžybose nufotografuoti žaidžiančią „Dzūkiją“.

Akreditaciją turinčiam korespondentui atvykus į areną padaryti keletą rungtynių nuotraukų netrukus priėjo asmuo, prisistatęs klubo atstovu, ir paprašė palikti areną arba nusipirkti bilietą, nes esą akreditacija yra praėjusio sezono ir nebegalioja. Pasak jo, toks klubo vadovo Povilo Tamulyno nurodymas, o jis tikriausiai jį gavęs „iš aukščiau“.

Kas tie aukščiau, vyriškis nepaaiškino.

Paaiškėjo, jog tai – ne vienintelis atvejis, kai žurnalistams ir fotografams užveriamos dosniai iš miesto savivaldybės biudžeto remiamo klubo durys. Kiek anksčiau iš krepšinio varžybų buvo išprašytas ir vienas žinomas Alytaus fotografas, norėjęs įamžinti rungtynes, o keletas žurnalistų, žinančių apie tokias šio klubo keistenybes, net nebando eiti į rungtynes, mieliau renkasi jų stebėjimą per interneto TV arba paprasčiausiai ignoruoja šį klubą dėl jo požiūrio į žurnalistus.

Po incidento dėl akreditacijos AlytusPlius.lt korespondentas tą patį vakarą „Dzūkijos“ krepšinio klubo vadovui Povilui Tamulynui išsiuntė elektroninį laišką su prašymu suteikti „naują“ akreditaciją. Jokio atsakymo iki šiol negauta. Pabandžius susisiekti telefonu, paprasčiausiai neatsiliepiama. Norėdami išgirsti oficialią klubo poziciją apie susidariusias problemas išsiuntėme dar kartą elektroninį laišką, skambinome telefonu – tas pats. Siena būna iškalbingesnė nei ši įstaiga.

Nors prieš BEKO-LKL sezono pradžią asmeniškai buvo kalbėtasi su Lauru Baranausku, klubo „Dzūkija“ atstovu spaudai, dėl naujos akreditacijos gavimo ir jis patikino, kad jokių naujų akreditacijų nėra, lieka galioti senosios.

Gal klubo vadovo ir atstovo spaudai komunikaciją apsunkina tai, kad be savo pareigų klube jie turi ir kitas: abu dirba Alytaus sporto ir rekreacijos centre, kurio steigėja yra Alytaus miesto savivaldybės taryba?

Nes tik pervargimu galima būtų pateisinti klubo grasinimą kreiptis į teismą dėl to, kad Alytuje skaitomas ir populiarus portalas paskelbia informaciją, kurioje išvardintos priežastys, dėl kurių verta eiti į krepšinio klubo „Dzūkija“ varžybas. Po tokio elgesio tampa aišku, kad į tokio klubo rungtynes tikrai geriau nevaikščioti ir apie jas nerašyti.

Žurnalistinį darbą teko dirbti ne tik Alytuje, bet ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat ir užsienyje. Darbo reikalais teko bendrauti ir su Nacionaline krepšinio asociacija NBA, ir niekur kitur neteko susidurti su tokiu neprofesionalumu.

Beko-LKL nuostatai skelbia, kad komandos privalo įrengti atskirą ložę žiniasklaidos atstovams, o jeigu tokios galimybės nėra, lygiagrečiai šoninei ar galinei linijai turi būti pastatyti stalai su kėdėmis mažiausiai dešimčiai žurnalistų. Interneto ryšys taip pat privalo būti užtikrintas.

Tačiau tiek praėjusiame, tiek šiame sezone ne visada tos vietos prie aikštelės pakakdavo ir 5 žurnalistams.

Atėjus į rungtynes vienu vienviečiu stalo tekdavo dalintis ir dviem. Interneto ryšys – šio sezono pradžioje jo paprasčiausiai nebuvo, o klausiant „Dzūkijos“ darbuotojų, kur jis ir kodėl nėra, būdavo pučiama migla į akis be jokio konkretaus paaiškinimo. Galima suprasti, kad taip buvo sudaromos nepalankios darbo sąlygos, jog dingtų noras eiti ir rašyti.

Dingo. Todėl savo skaitytojus nuo šiol mielai informuosime apie sportininkų ir sporto klubų laimėjimus, kurie pasiekiami ir be tokio dosnaus savivaldybės biudžeto finansavimo, koks atseikėjamas krepšiniui: vien per praėjusius metus miesto savivaldybė šį klubą parėmė daugiau nei 130.000 eurų (450.000 Lt), Tikėdamiesi, kad kada nors įvyks stebuklas ir žmonės susiprotės, kad tiek pačiam klubui, tiek visam miestui bus geriau, jeigu informacija apie krepšinį bus skleidžiama kuo plačiau, o skaitytojai patys pasirinks, kur jiems mieliau.