Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Eurolygoje patyrė dar vieną pralaimėjimą ir dar labiau susikomplikavo galimybes pakovoti dėl vietos kitame etape.
Andrea Trinchieri auklėtiniai 72:81 turėjo pripažinti Belgrado „Partizan“ krepšininkų pranašumą.
Po rungtynių specialistas iš Italijos išskyrė pagalbos puolime trūkumą.
„Mes kovėmės prieš gerą komandą. Jie galiausiai jau turėjo visą savo sudėtį, žaidėme gerai 30 minučių. Žaidėme su užsidegimu ir kaip treneris esu patenkintas tuo. Norint laimėti tikiu, kad kažkas daugiau turi padėti puolime. Vienintelis liūdinantis dalykas, kad aš žaidėjais kartais tikiu labiau nei jie patys savimi. Tai turiu pakeisti. Vyksta rungtynės ir turi rodyti, kad nori atakuoti krepšį. Jeigu pramesi, niekas nepyks. Kartais mes tiesiog neatakavome. Čia krepšinis, o ne rankinis“, – kalbėjo A.Trinchieri.
– Sunkiausios atkarpos buvo, kuomet ilsėjosi K.Evansas. Ar trūko pagalbos „pirmoje pozicijoje“? Galbūt iš L.Lekavičiaus?
– Niekuomet neišskirsiu vieno žaidėjo. Moderniame krepšinyje turi būti pasiruošęs mesti į krepšį. Nesutinku, kad papildoma atsakomybė turėjo būti Lekavičiui. Galime kalbėti tada apie Butkevičių, Ulanovą, Dimšą ir visus kitus. Prašau tik vieno – žaisti su pasitikėjimo. Eikite ir būkite drąsūs, nebijokite. Galime kalbėti apie taktinius dalykus, bet viską lemia individualios mikrodvikovos. Jeigu jas laimi, viskas bus gerai.
– D.Giedraitis šiandien buvo tas, kuris savo dvikovas laimėjo?
– Jis sužaidė geras rungtynes. Kalbu su juo kiekvieną dieną. Individualiai jis yra geriausias gynyboje, bet tuomet jie uždeda du žmones ant Evanso ir jis turi imtis iniciatyvos. Greitoje atakoje jis du prieš vieną sustabdė, tikėdamasis, kad kažkas kitas pasirodys ir galės atiduoti kamuolį. Jeigu turi kamuolį – turi būti agresyvus. Bet gynyboje jis buvo produktyvus.
– Kas nepavyko prieš P.J.Dozzierą? Trūko fiziškumo?
– Sakykime, kad Dozzierą prisiimu aš. Neišaiškinau, kaip jį stabdyti. Kai pritaikėme gynybą, tuomet jis jau buvo karštas ir sumetė sunkius metimus. Tikėjausi, kad tokie metimai nesukris, bet klydau. LeDay’us buvo labai fiziškas ir jam nesugebėjome atsakyti.
– Kaip komandai sekėsi susitvarkyti su atmosfera?
– Klauskite komandos. Negaliu įlįsti į jų galvas.
– Galbūt žaidėjai, kurie čia buvo pirmą kartą, galėjo būti įbauginti?
– Žinote, kas gyvenime iš tiesų baugina? Kai neuždirbi pakankamai pinigų, kad išmaitintum šeimą. Mes esame palaiminti, kad galime čia žaisti. Jeigu tave baugina – keliauk žaisti kito žaidimą.
– Kaip jautėtės per šiltą sutikimą Belgrade?
– Trofėjai yra kaupti dulkėms, o prisiminimai lieka amžinai. Tai verta visko. Patraukite į šoną laimėjimus, pinigus, bet viskas, ką darai atsiperka tokiose situacijose.
– Ką galima išsinešti iš šių rungtynių?
– Mano žaidėjai turi suprasti, kad gali daryti dalykus. Daviau jiems įrankius, kuriais jie turi naudotis. Vieniems tai pavyko, kiti buvo per drovūs. Žaisti „Žalgiryje“ yra įspūdinga, nes mes neturime didelės rotacijos. Nėra, kad kiekvienoje pozicijoje būtų po tris laukiančius žaidėjus. Žinai, kad gausi žaisti. Žaisdamas su „Žalgirio“ apranga turi jausti atsakomybę ir padaryti viską ką gali.
– Ką veiksite po rungtynių? Vis tik sugrįžote į pažįstamą miestą.
– Nesu vakarėlių žmogus. Keliausiu į viešbutį ir galbūt su kažkuo susitiksiu pasilabinti. Bandysiu kaip šuo išsilaižyti žaizdas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.