A.Trinchieri: apie trenerio ir politiko palyginimą bei Serbijos ir Lietuvos derbių skirtumus (3) VIDEO interviu, FOTOGALERIJA

Kauno „Žalgiris“ (18/2) trečiuoju bandymu laimėjo pirmąsias šio sezono Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) rungtynes sostinėje.

Anksčiau žalgiriečiai buvo nusileidę tiek Vilniaus „Rytui“ (16/4), tiek Vilniaus „Wolves Twinsbet“. Vis dėlto ledai pralaužti buvo Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finalo ketverte, o įsibėgėjus ir „Rytas“ nugalėtas 83:76.

Didžiąją mačo dalį pirmavęs „Žalgiris“ rungtynių pabaigoje susvyravo, tačiau atlaikė lemiamą varžovų spurtą.

Po rungtynių „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Andrea Trinchieri pripažino, kad tikėjosi solidesnės mačo pabaigos bei nenorėjo prisiminti ketvirtadienį Vitorijoje pralaimėto mačo.

„Kam rūpi, kas vyko prieš tris dienas. Tai yra neįtikėtina. Esu labai patenkintas 35 minutėmis, dėl paskutinių penkių – suirzęs. Kai susikuri didelį pranašumą, negali leisti tam nutikti. Mes pirmavome visas rungtynes, kontroliavome jas, bet pabaigoje per daug rizikavome. Padirbėsime ties tuo, bet esu patenkintas dėl savo žaidėjų ir išvykos pergalės svarbiame Lietuvos derbyje“, – teigė strategas.

– Kas gynyboje veikė geriausiai?

– Sakyčiau, kad kova dėl kamuolių. Pirmajame kėlinyje varžovai puolime nusiėmė septynis kamuolius, vėliau – tik penkis. Laimėjome kovą dėl kamuolių, o tai prieš „Rytą“ niekada nėra lengva, nes jie intensyviai grumiasi po lenta. Tikiu, kad gerai dirbome su jų metikais. Sužaidėme stabilias rungtynes, nežibėjome, bet dabar ir ne laikas geriausioms rungtynėms. Darėme viską, ko reikalavo rungtynių ritmas ir „Ryto“ žaidimas.

– Ignas Brazdeikis aikštėje darė viską, ką jis pastaruoju metu pagerino savo žaidime?

– Pastarosiomis savaitėmis daug apie tai galvoju. Pastarąsias savaites jis gerai padirbėjo. Man nepatinka, kaip jis nustoja atakuoti prametęs kelis metimus. Sakiau jam, kad talentas atveda jį į kambarį, bet norint daugiau – reikia pramušti darbu. Jis suprato, kad gali būti labai stabilus, atakuoti tiek Eurolygoje, tiek LKL. Jis yra labai stiprus, išgyvena gerą momentą, pasitiki savimi. Jis nusipelnė rungtynes uždaryti geriau dėl to, kaip žaidė. Geras rungtynes sužaidė ir Sirvis. Vitorijoje jis prametė lemiamą metimą, o šiandien žaidė protingai, visada buvo pasirengęs. Kažką pataikė, kažko nepataikė, bet pademonstravo savo asmenybę ir dėl to esu laimingas.

– Jūsų komanda daug taškų surinko po ispaniško „pikenrolo“. Tai sukūrė tik žaidėjų intelektas, ar buvo ir kitų faktorių?

– Sirvis buvo puikus ir savo pavyzdžiu rodė, kaip reikia žaisti. Ispaniškam „pikenrolui“ reikia gero aikštės skaitymo, bet skaityti negali po trijų sekundžių. Reikia skaityti gyvai, o jis tame yra geriausias ir visiems parodė pavyzdį. „Rytas“ dažnai užkimšdavo baudos aikštelę, tad reikia kitaip susidėlioti po „pikenrolo“, kad rastum laisvus žaidėjus.

NUOTRAUKOS: LKL: „Rytas“ – „Žalgiris“ (52 nuotraukos)

DAUGIAU >

– Kokia yra Aleno Smailagičiaus situacija?

– Jam smarkiai kliuvo į čiurnos kauliuką vietoje, kur nėra mėsos, labai skaudi situacija. Jis žaisti negalėjo, o toliau – pamatysime rytoj.

– Laurynas Birutis sužaidė dominuojantį mačą, kaip galima įvertinti jo pasirodymą ir tokio žaidimo iš jo sulaukti dažniau?

– Jis tikrai buvo puikus. Jis mums suteikė daug jėgos puolime, nes varžovai koncentravosi į mūsų gynėjus ir jam liko erdvių žaisti. Kaip ir su Iggy, tikiu, kad jis gali paskutines penkias minutes būti gynyboje. Jis buvo puikus, bet paskutinėje atkarpoje nustojo gintis ir tai mane sunervino.

– Metėte Isaiah Wongą į aikštę trečiame kėlinyje, jis tapo džokerio korta?

– Matėte tiek gerus, tiek blogus aspektus. Kaip žaisti „Playstation“. Greičiu aikštėje jam niekas neprilygo, gauna kamuolį ir pasileidžia per aikštelę, taškai su pražanga. Tada buvo keli geri epizodai, perdavimas Dunstonui, bet tada buvo ir keli prasti epizodai, klaidos. Džiaugiuosi, nes norėjau, kad jis pajustų, ką reiškia žaisti Vilniuje ir rungtyniauti derbyje. Jis turi daug potencialo ir turi suprasti, kaip reikia žaisti.

– Per trejas savo rungtynes jis jau atliko 15 metimų ir penkis baudų metimus, išnaudoja visas progas. To iš jo ir tikėjotės ar jam reiktų nurimti?

– Šiek tiek galėtų nurimti. Šiandien jis pražudė rungtynes, kai pradėjome bėgti su juo aikštelėje. Jis yra kuklus, labai tylus, daug nekalba ir turi mokytis per klaidas. Galiu kalbėti ir aiškinti, kas yra „Rytas“ prieš „Žalgirį“, bet jis nėra patyręs nieko panašaus. Normanto ar Paliukėno kontaktas, fiziškumas prieš kamuolį turintį žaidėją jo nėra patirtas, jam tai – nauja.

– Kaip galima palyginti Lonnie Walkerį ir I.Wongą?

– Sąžiningas klausimas, bet nenoriu kalbėti apie žaidėjus, kurių čia nebėra. Noriu būti džentelmenas, iš visko paimti geriausia. Tai yra labai skirtingi žaidėjai dėl savo istorijos ir karjeros. Dabar esame čia su Isaiah, turime išmokyti jį būti naudingu ir išnaudoti jo talentą.

– Karas Ukrainoje tęsiasi, „Ryto“ ir „Žalgirio“ gerbėjai nėra vieningi, bet sujungia jėgas Ukrainai palaikyti. Kaip jus tai paveikia kaip krepšinio žmogų?

– Geras klausimas. Mėgstu istoriją, skaitau knygas. Karas yra didžiausia tragedija, kurią mes, kaip žmonės, galime patirti. Nematau, kad kare mirtų politikai, tik vargšai žmonės abejose pusėse. Karas yra tragedija. Nenoriu veltis į politiką, bet kad ir ką galime padaryti, jog parodytume, kad esame vieningi ir nepritariame žmonių mirtims dėl kitų sprendimų – yra svarbu. Kare miršta tik žmonės, kurie nepasirinko jame būti. Abejose karo pusėse.

– Buvimas treneriu kiek neprimena politiko darbo?

– Nesiunčiu žmonių į karą, į mirtį. Tikiu, kad pritempinėjate. Turiu kiekvieną dieną priimti sprendimus, kurie paveikia mano žaidėjų ir organizacijos sportinį gyvenimą, gyvenu su tuo, bet nesu tik treneris. Esu žmogus, kuris atlieka trenerio darbą. Nesu politikas. Politikos čia nėra, turiu priimti sprendimus, būti sąžiningas ir nuoširdus. Įvertinu visus perimetrus ir priimu tuo metu geriausią sprendimą, bet tai nėra politika.

– Savo karjeroje išgyvenote Belgrado derbius ir šiuos mačus Lietuvoje. Kaip galima juos palyginti?

– Kai baigsiu karjerą, galėsiu kalbėti, kad man pasisekė būti to dalimi. Gerbėjų charakteriai yra skirtingi. Parama žaidėjams iš abiejų pusių yra besąlyginė. Jie tiesiog nori matyti savo komandą besikaunančią iki pat pabaigos. Belgrade – taip pat, bet viskas labiau beprotiška. Likus dešimčiai dienų iki derbio negalima eiti iš namų. Jei tave sustabdys policijos pareigūnai – jie irgi bus „Partizan“ arba „Crvena Zvezda“ gerbėjai ir kalbės apie tai. Aikštėje visur tikimasi atiduoti visas jėgas, bet Serbijoje viskas yra kiek labiau pašėlę.