Kauno „Žalgirio“ komanda ketvirtadienio vakarą rinkosi į cigarečių kvapo prisisunkusią Belgrado Aleksandro Nikoličiaus vardo areną – buvusią „Pionir“. Čia prieš pat žalgiriečių atvykimą vyko „Partizan“ rungtynės su Zadaro klubu, kur sirgalių emocijos buvo girdimos iš toli, o potencialias riaušes malšinti jau buvo pasiruošusi minia policijos pareigūnų.
Karštos emocijos penktadienį laukia ir „Žalgirio“, kuris stos į kovą su „Crvena Zvezda“ komanda.
Prieš mačą Artūras Milaknis priešpaskutinis baigė šaudyti tolimus metimus ir paklaustas apie pirmą „Žalgirio“ sezono atkarpą šypsojosi: „Jei kas prieš sezoną būtų pasiūlęs imti tą trečią vietą, būčiau paėmęs“.
„Žalgirio“ snaiperis džiaugiasi, kad atsirišęs tinklelis padėjo atgauti didesnį pasitikėjimą savimi, bet pripažįsta, jog ilgametė patirtis leido blogas emocijas stumti į šalį. Jei per pirmąsias devynerias Eurolygos rungtynes A.Milaknis smeigė 11 tolimų metimų, tai per likusias šešerias sušaudė net 22.
– Ko gero šios rungtynės su „Crvena Zvezda“ gerokai skirsis nuo praėjusių, kai susitikti teko tik sezono pačioje pradžioje. Kokie skirtumai bus didžiausi?
– Visos komandos šiek tiek pasikeitė nuo sezono pradžios, jos susižaidė ir tapo stipresnės. Tas pats ir su „Crvena Zvezda“. Pirmose rungtynėse mūsų abiejų ekipų tikslas buvo laimėti bet kokia kaina, nesvarbu kokiu žaidimu, tad iš jų išvadų daryti negalima. Bet klaidas, kur atakuoti pavyko, kur – ne, peržiūrėjome, bandysime laimėti.
– Sekė penkios iš eilės „Žalgirio“ pergalės Eurolygoje ir prieš tokias komandas kaip „Panathinaikos“, „Fenerbahče“ ar „Olympiacos“. Ar galima sakyti, jog Kauno komanda yra pačiame pakilime?
– Sunku pasakyti, kaip tai galima pavadinti, bet faktas, jog nugalėjome tikrai stiprias ekipas ir, mano galva, tikrai gerinome žaidimą ir tarpusavio supratimą, išpildydavome žaidimo planą gana gerai, galima sakyti, jog žaidimas tikrai daug geresnis. O ar tai pakilimas... Nežinau.
– Ar įžvelgiate dar daug rezervų „Žalgirio“ žaidime, nes komanda jau dabar rodo aukšto lygio krepšinį?
– Kiekviena komanda tų rezervų daugiau ar mažiau turi, žaidėjai dar ne visi yra sužaidę pajėgiausiai. Ta stiprybė, kad kaskart „patraukia“ kitas, lieka. Rezervų dar tikrai turime, bet svarbiausia išlaikyti savo žaidimą, kurį žaidėme iki šiol, ir negalvoti apie tai, ką nuveikėme, ir kad pergalės ateis savaime, nes „Žalgiris“ dabar gerai žaidžia.
– Ar prieš sezoną galėjote bent pagalvoti, jog po pusės pirmo etapo „Žalgiris“ užims Eurolygoje trečią vietą turnyrinėje lentelėje?
– Gal jei kas būtų tą pasiūlęs, tikrai būčiau paėmęs ir nesudvejojęs (Juokiasi). Gal kažkur giliai žinojome, kad po gerai užsibaigusio praeito sezono galime kovoti, norėjosi pakartoti bent jau tą patį ir žengti link to aštuntuko. Bet kad taip susiklostys pirma sezono pusė, nelabai tikėjomės. Tačiau negalime sustoti, nes pergales skaičiuosime pavasarį.
– „Crvena Zvezda“ praėjusį sezoną stebino ir liko per žingsnį nuo atkrintamųjų. Ar ši ekipa ir dabar liko tokia pat nenuspėjama?
– Manau, kad jie kasmet būdavo tas tamsusis arkliukas, nes su surinkdavo komandą su minimaliu biudžetu, savo auklėtiniais ir jiems tai metai iš metų neša dividendus. Jau, manau, nebėra nė vieno žmogaus, kurį stebintų „Crvena Zvezda“ pergalės.
– Jums pačiam sezonas prasidėjo sudėtingai, bet tritaškius galiausiai pavyko atrasti. Nuotaika dėl to ko gero pagerėjo?
– Be abejo, dėl to krepšinis ir žaidžiamas. Visada norisi prisidėti prie pergalių ir patirti kuo mažiau pralaimėjimų. Kiekvienas geras mačas tiek kiekvienam atskirai, tiek kaip komandai, prideda pasitikėjimo.
– Emocijos rungtynių metu rodo, kad tie tritaškių momentai dabar jums labai svarbūs.
– Žinoma, bet esu buvęs tokiose situacijose, tai panikos nedariau. Dirbau kaip dirbęs, žinojau, kad tai ateis, buvo tik laiko klausimas, kada tai nutiks. Bet man padėjo komanda, treneriai ir dabar viskas gerai.
– Vienu metu ir sirgaliai buvo pasipiktinę jūsų tokiu žaidimu.
– Kai viskas gerai – visiems gerai, bet kai blogai – viskas kitaip. Taip ir su rinktine, ir čia. Kai viską laimi, visi švenčia, o nesužaidus kaltų paieškos prasideda dvigubos.
– Nebuvo skaudu girdėti visų tų pasakymų apie save?
– Ne, jau nebekreipiu į tai dėmesio, nei skaitau komentarus, nei veliuosi į socialinę erdvę, kur mane užatakuotų. Atvirai pasakius, kad kažkas kažką sakė, nelabai ir girdėjau, sužinojau tik iš konferencijos. Girdėjau pašvilpimus, bet tai tik rungtynių momentai ir dabar tai nedaro jokios įtakos ir nekreipiu į tai dėmesio. Būčiau jaunas, gal išgyvenčiau, bet metai ir patirtis daro savo.
– Jasikevičiaus palaikymas irgi buvo reikšmingas?
– Žinoma, jis neeilinis ir kaip žmogus, ir kaip treneris, ir kaip buvęs žaidėjas. Jis nevynioja žodžių į vatą ir užstotų bet kurį, nes jis surinko komandą ir ja tiki. Po visų tų pareiškimų norisi tik kuo greičiau sugrįžti į formą ir atsidėkoti gražiu žaidimu, pergalėmis. Tyliai parodome, kas buvo neteisūs.
Norėdami komentuoti prisijunkite.