A.Gronskis įvardijo „Lietuvos ryto“ žaidimo planą ir esminį privalumą prieš „Zenit“ (7)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio ekipos vairą treneris Arvydas Gronskis perėmė lyga karštą bulvę – strategui teks ne tik lopyti šlubuojantį komandos žaidimą, tačiau ir pabandyti ištraukti ekipą į Europos taurės turnyro „Last 32“ etapą. Jau trečiadienį vilniečiai Sankt Peterburge žais bene svarbiausias šio turnyro rungtynes – su E grupės lyderiu „Zenit“ ir pralaimėjimo atveju stipriai sumenkintų šansus tęsti pasirodymą Europos taurėje.

„Negaliu sakyti, kad tai viso sezono mačas, tačiau jis turės didelės įtakos tolimesniam klubo sezonui“, – kalbėjo A.Gronskis.

Trečiadienį Rusijoje Vilniaus komandai teks žaisti mačą, kurį galima pavadinti „mirk arba gyvenk“. Jei sostinės klubas patirs dar vieną nesėkmę, jo likimas spręsis kitos savaitės akistatoje su graikų Salonikų PAOK žaidėjais. Ir tai tik su sąlyga, jei tiek graikai, tiek ir tris laimėjimus turintis vengrų Solnoko „Olaj“ šią savaitę patirs nesėkmes. Kitu atveju – Europos taurės turnyras vilniečiams bus baigtas.

„Gal ir per skambiai tie žodžiai „mirties ar gyvybės klausimas“ skamba. Esame pasirengę žaisti su „Zenit“ ir negalvojame apie pralaimėjimą. Pagrindinė mūsų užduotis Sankt Peterburge bus sustabdyti greitą šeimininkų puolimą. Varžovas mėgsta žaisti itin greitai, o rungtynės su „Juventus“ parodė, kad vis dar negalime subalansuoti puolimo ir gynybos grandžių. Pirmavome su uteniškiais, tačiau kai jie pradėjo greitai atakuoti, bėgti, mes nespėjome į gynybą. Tai mums pasisekė, kad su Utena turėjome plius šešiolika taškų. Rusijoje tiek pirmauti niekas neleis“, – dėstė savo nuomonę A.Gronskis.

Europos E grupėje jau aiškios dvi iš keturių komandų, kurios prasimušė į „Last 32“ varžybų etapą ir abi jos – iš Rusijos: septynis laimėjimus savo sąskaitoje turintis „Zenit“ ir vienu mažiau Saratovo „Avtodor“.

– Klubui vadovaujate nuo praėjusio penktadienio. Kaip galvojate, žaidėjus slegia šį atsakomybė prieš akistatą su Rusijos ekipa?

– Žinote, stengiamės į tuos „nervų karus“ žaidėjų nevelti – jei jie tik ir galvos apie tai, kas bus jei bus, kokie galimi scenarijai – tikrai nelaimės ne tik Rusijoje, bet ir kitos savaitės mače su PAOK. Nenoriu, kad jie stresuotų – jokių spaudimų šiuo klausimu nėra.

– Kokios A.Gronskio baimės prieš mačą, kuris, greičiausiai, turi išskirtinę reikšmę ekipai?

– Nepavadinčiau tai baime – tiesiog nenorėčiau, kad komanda patektų į taip vadinamą duobę. Tuomet ji nekontroliuoja įvykių aikštėje tiek gynyboje, tiek ir puolime. Bet aš jau žinau to priežastis ir tikrai užbėgsiu tam už akių. Nors praėjo ne itin daug laiko, kaip treniruoju ekipa, mano galva, žaidėjai jau lipa į kalną, treniruočių procesas pradeda duoti vaisius.

Dabar svarbiausia, kad visas naujoves, visus mūsų planus žaidėjai iš treniruočių salės perkeltų į aikštę. Žinoma, kaip sakoma, viskam reikia laiko – bet būtent laiko mes ir neturime.

– Anksčiau „Lietuvos ryto“ vienu iš ginklu buvo tolime metimai – dabar tai jau ne vilniečių koziris. Kodėl?

– Viskas labai paprasta – buvo traumuoti Antanas Kavaliauskas ir Artūras Gudaitis. Tad varžovai žinojo, kad priekinė linija mūsų „šlubuoja“, todėl nėra ko susispausti baudos aikštėje – reikia gaudyti tritaškininkus. Dabar komandoje nėra traumuotų ir „Zenit“ teks galvoti apie gynybą savo baudos aikštėje.

Vadinasi, daug daugiau laisvės turės mūsų „maži“ žaidėjai. Sakysime, planas, kovojant su rusais, bus gan aiškus – baudos aikštė, mūsų vidurio puolėjų spaudimas ir tolimi metimai. Manau, mes dabar turime kur kas didesnį pranašumą baudos aikštėje prieš rusus ir tuo būtinai pasinaudosime.

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai