A.Birgelis: tiek Maskoliūnas, tiek Zabarauskas yra protingai griežti treneriai interviu

Šakių „Vyčio“ komanda po trijų nesėkmingų bandymų įžengė į pergalių kelią Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). „Vyčio“ gynėjas Aurimas Birgelis džiaugiasi, jog jo ekipa pradėjo demonstruoti komandišką žaidimą. „Tai yra svarbiausia, norint nugalėti“, – konstatavo žaidėjas.

A.Birgelis pasidalino mintimis apie buvusius ir būsimus „Vyčio“ varžovus, vyriausių žaidėjų rolę komandoje, pirmosios pergalės svarbą bei treniruotes su Dariumi Maskoliūnu.

– Kaip vertinate sezono startą?

– Pradžia tikrai buvo prasta. Galėjome laimėti trejas rungtynes, bet iškovojome tik vieną pergalę. Labai gaila, kad iš savo rankų patys paleidome dvi pergales ir tiesiog pralaimėjome laimėtus susitikimus.

– Ko labiausiai trūko apmaudžiai pralaimėtuose mačuose prieš „Palangą“ ir Klaipėdos „Naftą-Uni-Akvaservis“?

– Sunku pasakyti, bet greičiausiai sėkmės.

– Prieš Molėtų „Ežerūno-Kario“ ekipą šventėte pirmą ir triuškinančią pergalę. Ko gero ji buvo labai reikalinga psichologiškai?

– Tiek psichologiškai, tiek emociškai. Džiugu, kad nugalėjome varžovus taip užtikrintai, žaidėme gerai ir visi mūsų metimai puikiai krito. Svarbiausia, jog rungtyniavome kaip tikra komanda, kas yra svarbiausia, norint nugalėti.

– Molėtų klubas pastaraisiais metais kovodavo dėl nugalėtojų titulo, bet kol kas kenčia pergalių badą. Klubo pajėgos susilpnėjo?

– Manau, kad taip. Tikrai nesakau, jog „Ežerūnas-Karys“ tapo nevykėliais, bet susilpnėjimas akivaizdžiai matomas (Šypsosi).

– Artimiausios kovos laukia su Panevėžio „Lietkabelio“ dubleriais ir „Šilute“. Ką galite pasakyti apie būsimus varžovus?

– NKL pirmenybėse labai sudėtinga vertinti komandas. Panevėžiečių rungtynių kol kas matyti neteko, o „Šilutė“, kiek stebėjau, atrodo visai neblogai. Šiuose mačuose kovosime dėl pergalių ir manau, jog jas tikrai pasieksime.

– Jums – 27-eri, esate vienas trijų vyriausių žaidėjų „Vyčio“ komandoje. Ar jaunimas paprašo skirti patarimų ir pasidalinti patirtimi?

– To tikrai nėra, dar nesu kažkoks senis (Juokiasi). Visi tarpusavyje bendraujame kaip lygus su lygiu, gerai sutariame ir niekas nėra kitoks, nei visi.

– Kaip sekasi treniruotėse darbuotis su Dariumi Maskoliūnu?

– Kai jis apsilanko, tai būna... (Juokiasi). Maskoliūnas turi savo autoritetą, jaučiame, jog tai žmogus – iš aukštesnio lygio. Kai reikia, jis būna ir griežtas, bet visi jo skiriami patarimai yra labai naudingi.

– Ko gero prieš D.Maskoliūną visi ypatingai laikosi drausmės ir stengiasi?

– Nerijus Zabarauskas irgi nenusileidžia griežtumu (Juokiasi). Jis taip pat stiprus treneris, dirbęs su geromis komandomis ir reikalaujantis sunkaus darbo. Esame prie to pripratę. Prieš abu trenerius stengiamės sąžiningai dirbti ir negaliu sakyti, jog Maskoliūnas yra griežtesnis. Abu yra protingai griežti.