4 priežastys, kodėl australas B.Simmonsas šiemet nebus pašauktas pirmasis ir negali būti lyginamas su L.Jamesu (12)

Dar prieš pusmetį patiems įtakingiausiems asmenims pradėjus kalbėti apie Beną Simmonsą kaip apie dar vieną LeBroną Jemesą ar Magicą Johnsoną, tarp NBA klubo vadovų sklido kalbos, ar Simmonsas tikrai bus pašauktas pirmuoju šaukimu 2016-ųjų NBA naujokų biržoje. Žaidimas Luizianos universitete šį sezoną atskleidė Simmonso trūkumus, todėl svarstomas klausimas išliko toks pat, kas gi bus pašauktas pirmuoju šaukimu šių metų birželį?

Simmonso kandidatūra į pirmąjį šaukimą išlieka miglota dėl keturių priežasčių:

1. Konkurencingumo trūkumas svarbiose rungtynėse sukėlė abejonių dėl Simmonso kaip krepšininko charakterio. Daugelis aukščiausių šaukimų po truputį atsiduoda NBA žvaigždės gyvenimui ir iškyla kaip vidutiniokai, tačiau tai rečiau pastebima universiteto lygyje. Nuo Blake‘o Griffino iki Michaelo Beasley ar Carmelo Anthony, šių elitinių žaidėjų charakteriu koledžuose retai kas abejodavo. Simmonsas vengia iniciatyvos svarbiausiomis rungtynių akimirkomis, kibios gynybos ir kontakto. Šios žaidėjo savybės kelia susirūpinimą tarp naujokų biržoje dalyvausiančių komandų.

NBA komandas domina keletas dalykų: Jei Simmonsas įdėjo nedaug pastangų į koledžo komandos pergalės svarbiausiose išvykos rungtynėse Tenesyje ar Kentukyje, galėjusiose atvesti Luizianos universitetą link NCAA lemiamų kovų, ar jam rūpės pergalės daug daugiau fizinių ir emocinių jėgų reikalaujančiame NBA sezone. Tiesą sakant, Simmonsas tikriausiai pateks į tokią komandą, kuri kiekvienose rungtynėse turės kovoti dėl pergalės.

2. Simmonso statistiniai rodikliai pastaruoju metu ypač sumažėjo. Vienas iš NBA atstovų apibūdino jį kaip „aukštesnį Rajoną Rondo, atletiškesnį Evaną Turnerį ar lieknesnį Royce‘ą White‘ą.” Kaip ir keletas ankstesnių žaidėjų, Simmonsas turi polinkį į savanaudiškumą, taip tariamai gerindamasis statistiką. Kartais atrodo, jog jis atlieka perdavimą tik įsitikinęs, kad šis bus rezultatyvus ir teieško progų kaip greičiau ar gražiau užbaigti ataką. Atrodo, kad Simmonsas šiuos dalykus vertina labiau už pergales.

Kiaurą Simmonso gynybą užmaskuoja akį rėžianti perimtų kamuolių ir blokuotų metimų statistika. Tačiau, stebint žaidėją iš arčiau akivaizdu, kad nėra tokio varžovų komandos trenerio ar žaidėjo, kuris bijotų prieš jį žaisti. Simmonsas kibiai ginasi retai, dažnai neatitveria varžovų aukštaūgio nuo krepšio, stengiasi tik perimti kamuolius, taip pat pabrėžiamas intensyvumo trūkumas. Jis puikiai moka rinkti atšokusius kamuolius, be to daugelį nustebins jo sugebėjimai perimti kamuolį. Vis dėlto, Simmonsas nėra pakankamai aukštas, tvirtas ir plastiškas, kad taptų svarbiu žaidėju gynyboje.

Žaidžiant sunkiuoju krašto puolėju vienoje iš NBA komandų, trumpos Simmonso rankos taip pat nepadės. Norėdamas tai kompensuoti jis turės parodyti daug daugiau aktyvumo aikštėje nei parodydavo žaisdamas koledže.

3. Žinoma, gynyba prieš Simmonsą taip pat efektyviai naudojama. Komandos prieš jį gintis leidžia žemesniems žaidėjams, išstumia jį iš baudos aikštelės ir leidžia mesti laisvam. Atrodo, kad Simmonsas visiškai nepasitiki metimu iš toli ir tampa pasyvus, kai prieš jį naudojama tokia gynybos sistema.

Kaip tokio ūgio žaidėjas (208 cm), Simmonsas puikiai valdo kamuolį. Jis neįtikėtinai gerai keičią greitį, veržiasi link krepšio ir užbaigia gretas atakas. Tačiau prieš geresnes komandas viskas nėra taip paprasta, ypač rungtynių pabaigoje. Dar daugiau klausimų iškyla palyginus jį su kitais, panašaus stiliaus, NBA krepšininkais.

4. Susirūpinimas dėl Simmonso charakterio neatsirado vos tik jam atvykus į Baton Ružą. Šias problemas išreiškė ir Australijos nacionalinės rinktinės nariai, rungtyniavę su juo jaunių čempionatuose. Kartu žaidę krepšininkai ir treneriai nekalba apie jį pačiais gražiausiais žodžiais, pabrėždami, kad jis skiriasi nuo kitų šalies krepšininkų ir galbūt pažymėdami tai, kaip jį pakeitė persikėlimas į JAV pačioje karjeros pradžioje . Geriausiai jį pažįstantys žmonės teigia, kad jam reikia laiko apsiprasti aikštėje ir už jos ribų, be to, jam sunkiai sekasi įsisavinti trenerio nurodymus ir filosofiją. Ši Simmonsą supanti nežinia leido pirmuoju šaukimu laikyti Djuko universiteto puolėją Brandoną Ingramą.

Ingramas yra daugiau nei metais jaunesnis už Simmonsą, turi ilgesnes rankas ir stovėdamas pasiekia 16,5 cm aukščiau už Simmonsą. Ingramas – geresnis metikas, dar koledže parodęs, kad turi daug geresnę metimo trajektoriją, o tai ko gero ir yra svarbiausia šiuolaikinėje NBA. Atsiliepimai apie Ingramą kaip apie komandos draugą ir varžovą taip pat daug geresni nei Simmonso. Nors Ingramas šiuo metu nėra tvirto kūno sudėjimo, bet nesunku įsivaizduoti, kaip jis pasikeis po kelerių metų.

Simonsas vis dar turi marias laiko tam, kad pagerintų savo požiūrį į rungtynes ir pasiektų savo galimybių ribą. Kai kas jį laiko geriausiu savo kartos talentu nors jis toks ir nėra, jis – unikalus krepšininkas, ilgainiui galintis tapti ypač svarbia komandos dalimi, jei tik jam pavyks ištaisyti esamus trūkumus.

Jeigu Simmonsas dar lapkritį tikėjosi tapti pirmuoju naujokų biržos šaukimu, tai naujausiais duomenimis NBA atstovai Simonsiui piešia visai kitokią ateitį. Galbūt tiksliai ir nėra aišku, kas gi taps pirmuoju šaukimu šiųmetinėje biržoje, tačiau neapsigaukite – kalbos sklinda nuolatos, tai akivaizdžiai parodė ankstyvas Simmonso išaukštinimas, taip pat galime išgirsti ir Ingramo pavardę. Aišku tik viena, kad viską sužinosime šių metų birželio pabaigoje.

Vertė Mindaugas Dapkus

„Ilgoji pertrauka“: geriausių Lietuvos krepšininkų TOP20 – Buzelio potencialas ir galimybės, pelenės istorijos, veteranų likimai, Ulanovo pajėgumas ir kaip kai kurie žaidėjai atrodytų kitose komandose