Vėl iššūkį priėmęs T.Rinkevičius – apie LKL lygį ir debiutantų sudėtį: iš šios rizikos galime laimėti

Tomas Rinkevičius prieš metus ėmėsi vesti į priekį „Gargždų“ ekipą – Lietuvos krepšinio lygos (LKL), kurią remia „Betsson“, debiutantę. Dabar treneris stojo prie naujo projekto vairo Tauragėje.

Nors didesnė dalis komandų jau užbaigė komplektacijos darbus, pasirengimą „Tauragė“ pradėjo dar laukdama poros papildymų. 1–2 žaidėjai – tiek dar turėtų atvykti į komandą iki sezono pradžios.

„Sportuojame pirmą savaitę, viskas gerai, visi išsiilgę krepšinio, aš kaip treneris pasiilgau proceso. Dėliojamės pirmus žingsnius, sunku kalbėti apie bendrą vaizdą, niekas per dieną nepasistato“, – šypsosi T.Rinkevičius.

Praeitą sezoną „Gargždai“ tikrai nedarė gėdos LKL, kurią remia „Betsson“, o T.Rinkevičius liko patenkintas tais metais. Jis tikisi, kad su Tauragės klubu pavyks pasiekti ne ką prastesnių rezultatų, tačiau apie tikslus treneris kalba atsargiai.

„Ne paslaptis, sportas yra labai surištas su pinigais, tai neatsiejama dalis. Kuo turi daugiau finansų, tuo esi labiau konkurencingas“, – teigia treneris, pripažįstantis, jog konkurencija LKL, kurią remia „Betsson“, šiemet bus gerokai išaugusi.

Krepsinis.net – pokalbis su treneriu apie tarpsezonio darbus, naujus iššūkius, pažįstamus lietuvius ir įdomius legionierius.

– Treneri, lygiai prieš metus ėmėtės naujo projekto Gargžduose, dabar tą darėte Tauragėje. Kiek panašūs ar skirtingi šie procesai?

– Pas mane amžinai nauji projektai (Juokiasi). Viskas labai panašu. Turėjome gerą sezoną Gargžduose, turėjau gerą atkarpą kaip treneris, prisidėjęs prie komplektacijos. Bandau eiti pramintu keliu ir daryti viską panašiai Tauragėje. Gargžduose kažkiek turėjome ir sėkmės, ir gerų žmonių šalia, labai tikiuosi, jog tas kelias ir idėjos pasiteisins ir Tauragėje.

– Kuo dabar pravertė ta ankstesnė patirtis, žinant, kaip komandą formuoti nuo nulio?

– Kiekvienas naujas pirmas kartas yra savaip kitoks. Aišku, su kiekvienu įgyji patirties, žinai, kaip reaguoti vienoje ar kitoje situacijoje. Ta patirtis palengvina užduotis, bet negarantuoja sėkmės.

– Kuri vasara atrodo sunkesnė – praeita ar ši?

– Praeita atrodė pati sunkiausia gyvenime, bet ši vėl tokia atrodo (Juokiasi). Tie nauji kartai visada tokie atrodo. Geriausias atpildas yra rezultatas, jei jis yra teigiamas. Tuos sunkumus rezultatai atperka. Bet niekada nėra garantijos sporte, susideda daug faktorių, sėkmės irgi, tai lemia bendrą rezultatą. Tas pats kelias nebūtinai ves į tą pačią sėkmę. Esame tam, kad dirbtume, tikėtume ir siektume maksimalaus rezultato.

– Ar yra klaidų, kurių šiemet nebekartojote? Pavyzdžiui, pernai „Gargždams“ skaudėjo nuo negarantuotų kontraktų.

– Nesu tas žmogus, kuris dalyvauja betarpiškai nuo komunikacijos su agentais iki sutarčių pasirašymo. Vis tiek tai komandinis darbas, organizacijoje yra atsakomybių pasiskirstymas. „Gargždus“ galiu paimti kaip pavyzdį, sudirbome praktiškai be klaidų, ar su ilgesniais, ar trumpesniais kontraktais. Ar su galimybėmis išvykti. Reikia suprasti, kad nesame vipiniai klubai, esame kovojantys dėl vietos po saule. Ne viskas taip paprasta, negalime visko sau leisti ir kažkur turime darytų nuolaidų, dirbti lanksčiai. Tai apsunkina tiek organizacijai, tiek man darbą, bet tokios žaidimo taisyklės, turime adaptuotis prie jų.

– Pernai žaidėjai atsargiau žiūrėjo į LKL, kurią remia „Betsson“, debiutantę. Kaip yra šiemet? Pasitikėjimo daugiau?

– Manau, kad man pačiam yra kažkiek lengviau, nes kai kurie žaidėjai pirmiausiai tiki manimi, stengiuosi būti tas žmogus, kuris kiek gali, tiek laikosi žodžio. Nupiešiu sezono viziją be melagysčių. Stengiuosi būti sąžiningas prieš save ir kitus, kiek pavyksta. Ar lengviau? Kiekvienas naujas organizmas susiduria su iššūkiais, žengiant pirmus žingsnius. Klaidų buvo ir Gargžduose, ir Tauragėje, iš jų stengiamės mokytis ir sudaryti kuo geresnes sąlygas. Žinau, kaip sunkiai dirbo vadovybė ir ten, ir čia, tikiu tais žmonėmis ir projektu, dėl to čia esu.

– Kas galiausiai lėmė, kad vėl nėrėte į naują projektą, kurį reikia kurti nuo nulio?

– Na, Lietuvoje tokia krepšinio realybė, kad pagrindai padėti yra keliuose klubuose, kurie yra lentelės viršuje ir turi ilgametę patirtį. Bet didžioji dalis komandų daugmaž kuriamos iš pamatų. Bent kai kalbama apie žaidėjų kaitą. Yra keli žaidėjai, kurie lieka, kai kurie turi ilgesnius kontraktus, bet šiaip dauguma turi metų kontraktus ar galimybes išeiti.

Turėjau gerą etapą Gargžduose, kai kurių aplinkybių sutapimas lėmė, kad atsidūriau Tauragėje. Sezono eigoje buvo visokių pasigirdę kalbų, bet gana anksti pasirinkau šį kelią ir vėliau koncentravausi į jį.

– Iš jūsų patirties, ko reikia, kad Lietuvoje būtų galima suburti konkurencingą naują komandą?

– Pirmiausiai, turėtų būti ne metų projektas – žiūrėti reikia bent 3 metus į priekį. Ne paslaptis, sportas yra labai surištas su pinigais, tai neatsiejama dalis. Kuo turi daugiau finansų, tuo esi labiau konkurencingas. Aišku, pasitaiko malonių išimčių, tačiau didžiąją dalį lemia finansai ir klubo stabilumas remiasi į tai.

– Kaip manote, ar būsimą sezoną LKL, kurią remia „Betsson“, kautis bus dar sunkiau? Žinant, kad į priekį pasistūmėjo Utenos, Klaipėdos, Šiaulių klubai ir pan.

– Vienareikšmiškai taip. Mano nuomone, lyga bus visų laikų konkurencingiausia, kiek ją pamenu tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris. Tokį „Žalgirį“ sunku prisiminti, „Rytas“ pernai tapo ČL laimėtoju, plius, turėsime tris komandas Europos taurėje, jos paaugino biudžetus, dar dvi varžysis ČL. Tokios lygos dar nėra buvę.

– Su kokiomis ambicijomis į lygą žengia „Tauragė“?

– Tie, kurie mane pažįsta, žino, jog nemėgstu mojuotis kumščiais prieš karą. Dirbame nuosekliai, savo žaidėjams stengiuosi įteigti, kad turime žiūrėti į save, stengtis būti konkurencingi kiekviename mače ir siekti maksimalaus rezultato. Dirbti sąžiningai prieš save, pateisinti sirgalių lūkesčius ir kovoti. Labai sunku įžvelgti, kaip bus, laikas parodys.

– Kiek patenkintas esate vasaros darbais?

– Sekėsi įvairiai. Kažkur strigome, komplektacijos dar nesame užbaigę. Nėra paprasta. Naujas darbas su nauja organizacija, reikia 12 naujų žaidėjų, reikia naujų trenerių, personalo. To laiko turėjome, ne viskas sklandžiai ėjosi, bet dirbame iškėlę galvas.

– Kas ėjosi ne taip sklandžiai?

– Jei viskas būtų ėję sklandžiai, prieš mėnesį būtume turėję visą sudėtį pilną ir lauktume sezono. Visada keliesi sau maksimalius tikslus, svarstai įvairius variantus, ne visada pavyksta gauti geriausio varianto, tada eini prie plano B ar C. Toks jau mūsų darbas. Ne visi planai A pavyko, kaip bebūtų gaila.

– Kokių žaidėjų dar dairotės?

– Ieškome 1–2 žaidėjų. Matysime, kaip pavyks. Vadovai skaičiuoja pinigus, ne viskas tik nuo trenerių priklauso. Žiūrime ir į lietuvius, ir užsieniečius, esame lankstūs.

– Komandoje bus jums pažįstamų veidų: Nojus Mineikis, Benas Griciūnas, Daryllas Doualla. Bent taip siekėte išlaikyti kažkokį savo idėjų tęstinumą?

– Taip, žinoma. Norėjau išlaikyti ir daugiau, ne viskas pavyko. Džiaugiuosi, kad jie prisijungė.

– Džiugas Slavinskas vis dar be darbo – gal užmetate akį?

– Užmetu ne tik akį – abi akis (Juokiasi).

– Lietuvių rinka nėra lengva: kainos kyla, mokesčiai didėja, konkurencija dėl žaidėjų – irgi. Kaip sekėsi su vietiniais?

– Nuo pat pradžių pajutome tai. Norėjosi turėti lietuvišką branduolį, džiaugiuosi tais, kuriuos pasirašėme, bet nėra lengva būti rinkoje ir kovoti dėl vietinių. Atsirado nauja komanda, atsirado Europos turnyrai, kurie išaugino ten dalyvausiančių biudžetus, o lietuvių skaičius nepasikeitė – vis tiek 6 reikia surinkti. Kai galimybės didesnės, kai klubai gali skirti didesnį atlyginimą, jiems yra lengviau.

– N.Mineikis, Vaidas Kariniauskas, B.Griciūnas, Vitalijus Kozys – jau gerai LKL žinomi veidai su patirtimi. Ar tai žaidėjai, iš kurių aišku, ką gausi, ar jie dar gali žengti pirmyn?

– Tikrai gali. Kiekvienas naujas sezonas yra nauja istorija. Buvę visokių situacijų: atsiskleisti gali ne tik jaunas, bet ir 30 metų žaidžiantis, o lūžio sulaukęs ties 31-eriais. Gali būti ir atvirkščiai. Kiekvienam naujas startas yra nauja galimybė ir kiekvienas bando parodyti geriausią savo versiją. Ne paslaptis, ir pernai turėjau fantastinių žaidėjų rezultatų, labai jais džiaugiuosi, tikiuosi, tai – ir mano dalis. Tikiuosi, taip bus ir šiemet.

– Nėra taip įprasta, kad Lietuvoje legionieriai praleistų keletą metų paeiliui, bet Darylui Douallai tai jau šeštas sezonas lygoje. Kodėl šis žaidėjas taip įsitvirtino mūsų šalyje?

– Jis dar užsienietis ar jau lietuvis? Gal nesiskaito jau užsieniečiu, lietuviškai jau supranta, prie akių apkalbinėti nebegali (Juokiasi). Jis geras vyras, turi savo stiprybių ir silpnybių. Praeiti metai jam susiklostė blogiau, jis turėjo dvi operacijas, bet dabar jaučiasi sveikas ir tikiuosi, kad sezonas geriausias bus ne tik lietuviams, bet ir jam.

– Jūsų pirmas legionierius buvo ukrainietis Andrijus Voinalovičius. Ar tai – prieš tai jį treniravusio Rimo Kurtinaičio rekomendacija?

– Turėjau atsiliepimų ir jo praėjusios komandos, turėjau ir iš kitur. Kažkiek ir pernai jį stebėjau, tikiuosi, jis taip pat atsiskleis ir sužais gerus metus.

– Tie Jamesas Blackmonas, tiek Donovanas Jacksonas – patyrę legionieriai. Sąmoningai nesidairėte į naujokus Europoje?

– Kažkiek žiūrime balanso, kad būtų ir patirties, ir energijos. Šiandien gavosi kaip gavosi, tikrai turėjau užmetęs akį ant kelių kitų perspektyvių žaidėjų, bet jų nepasisekė pasirašyti. Kitose pozicijose. O šiuos išrinkome pagal individualias savybes ir tikimės, kad pateisins mūsų lūkesčius.

– D.Jacksonas pastaruoju metu daugiau žaidė Meksikoje, kaip atradote jį?

– Dabar internetinė galybė tokia, kad gali pasiekti visus – nuo Meksikos iki Rietavo. Turėjome pokalbį, gavau ir iš lietuvių Graikijoje atsiliepimų, jį rekomendavo, dėl to ėjome šiuo keliu.

– J.Blacksonas praeityje laikytas didelės perspektyvos žaidėju, tačiau dėl traumų trejetą metų praleido be krepšinio. Kokia jo istorija? Ar jis jau buvo pasirengęs baigti karjerą?

– Jis sužaidė pilną praeitą sezoną, prieš tai be krepšinio buvo nemažą tarpą, nes turėjo rimtų sveikatos problemų. Kažkiek jis svyravo, žaisti ar nebe, bet atsistojo ant kojų, nusprendė tęsti karjerą ir tai įrodė pernai. Kažkiek jo kreivė pasikeitusi, mūsų lūkesčiai irgi, bet galvojame, kad savo talentu, IQ ir patirtimi lygyje, kokiame žaidė, jis mums padės. Teko su juo kalbėti, jis motyvuotas, pažiūrėsime, kaip seksis. Grįžtu prie to: kažkiek turime eiti rizikingu keliu, bet aš kaip treneris turiu pasiduoti paskutinis – tikiu visais, kuriuos turiu. Talento pas jį buvo daug, mačiau jį žaidžiantį anksčiau, iš šios rizikos galime laimėti.