V.Garastui atsaką davęs R.Butautas: jaučiuosi kaltas, kad per mažai su juo bendrauju

Prasidėjo ruduo, bet Lietuvos krepšinio padangėje toliau dominuoja viena ir ta pati tema – LKF prezidento rinkimai. Praėjusią savaitę pasisakius legendiniam Lietuvos treneriui Vladui Garastui sureagavo ne tik Paulius Motiejūnas, bet ir buvęs rinktinės vairininkas Ramūnas Butautas.

60-metis specialistas šiuo metu yra Lietuvos sporto universiteto (LSU) krepšinio studijų ir mokslo centro direktorius ir jam užkliuvo V.Garasto išsakyta mintis apie IBU naudą ir trenerių ruošimo spragas Lietuvoje.

„Treneriai IBU gauna išsilavinimą, nes sporto kalvė nieko gero nepadaro jau, – praėjusią savaitę „tv3.lt“ sakė V.Garastas. – Buvo tokia mintis, kad reikia daryti viską, kad Lietuvoje atsirastų daugiau krepšinio trenerių ir visą kita. Pažiūrėkite sporto kalvė (LSU) žaidžia trečioje Lietuvos lygoje RKL, Lietuvos kūno kultūros instituto komanda... Tai kokie ten treneriai, čia baisus dalykas. Žinant tai reikia kažką daryti ir daro. Įsteigė IBU, kad gautų treneriai išsilavinimą, mokytųsi ir panašiai.“

Išgirdęs tokius buvusio LKF vado žodžius R.Butautas apgailestavo, bet nusprendė apginti LSU vardą ir davė kontrargumentą.

„Vladas – vienas iškiliausių mūsų trenerių, kuris į Lietuvos krepšinio istoriją yra įsirašęs didžiausiomis raidėmis savo pergalėmis. Bet jo išsireiškimai nėra teisingi, – Krepsinis.net sakė R.Butautas. – Galbūt dėl garbaus amžiaus jis yra šiek tiek atitolęs nuo kasdienybės, o gal jam buvo pateikta klaidinanti informacija. Aš, kaip LSU krepšinio ir mokslo centro vadovas, jaučiuosi kaltas, kad per mažai su mūsų krepšinio patriarchu bendrauju. Jis yra atitolęs nuo aktualijų, nes realybė LSU yra kitokia.

Reikia priminti, kad mūsų tikslas nėra ruošti žaidėjus. Dauguma žaidžiančiųjų, baigę universitetą, planuoja dirbti krepšinio treneriais. Mes labai džiaugiamės, jei po mūsų kažkas pakyla žaisti į aukštesnį lygį, bet tai – bonusas mūsų veikloje. Pagrindinis uždavinys, kad mūsų studentai taptų šiuolaikiniais, naujos mąstysenos treneriais. Taip, mūsų studentai žaidžia ir LKL, ir NKL, bet mes žaidimą vertiname per trenerių rengimo prizmę. Treneris pats turi būti žaidęs kažkokiame lygyje, kadangi tos žinios, kurias įgyja, vertinamos žaidimo sąlygomis. Mūsų žaidžiantys studentai po to turi atlikti skautingą. Žaisti yra būtina, bet tai yra sudedamoji dalis trenerių ruošime.

Mūsų geriausius žaidėjus surenka kitos komandos. Reikia priminti, kad mūsų universitetas – specifinis, surištas su sportu. Kiti talentingi krepšininkai dažnai renkasi kitą sritį. Bet turime tris studentus rinktinės žaidėjus – Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas ir Deividas Sirvydis. Turime kuo didžiuotis.“

Garastas

Prieš trejus metus pats į LKF prezidento rinkimus su Arvydo Sabonio užnugariu ėjęs, o dabar Robertui Javtokui palaikymą išreiškęs R.Butautas nesutiko ir su V.Garasto išankstiniu nusistatymu prieš buvusį krepšininką.

Mindaugą Balčiūną palaikantis V.Garastas teigė, kad R.Javtokas neturi reikiamos kompetencijos vadovauti LKF. 2007 m. Europos čempionato bronzą laimėjęs R.Butautas išreiškė kitokį požiūrį.

„Visada asmuo, pradėjęs kažkokią veiklą, bus nepatyręs. Bet Roberto mes negalime vadinti nepatyrusiu, kadangi jis porą metų dirbo „Žalgiryje“. Turi vadovavimo patirtį, tad jis nėra visiškai žalias, – dėstė R.Butautas. – Kitas dalykas, Javtokas – žinomas vardas Europoje, jo nereikėtų pristatinėti FIBA, turi autoritetą Lietuvos krepšinio bendruomenėje. O su visa ta aplinkos parama matau, kad jis – geras variantas.“

Tinklalapyje Krepsinis.net pokalbis su Ramūnu Butautu apie dabartinę trenerių ruošimo situaciją, išaugsiančią LKL standartus atitinkančią areną Kaune, reikiamus pokyčius LKF bei kitą Lietuvos rinktinės vairininką.

– Bet anksčiau LSU turėjo komandą NKL, buvo trumpas etapas ir LKL. Ar yra galimybių/norų kilti į aukštesnį lygį?

– Be jokios abejonės, suprantame, kad LSU turi turėti prestižinę komandą. Ir šiemet mes kartu su Kauno raj. „Omega“ ir „Tornado KM“ sukūrėme krepšinio piramidę, kurios viršūnėje yra profesionali komanda, žaisianti NKL. Šiai dienai išplėstiniame sąraše ten yra keturi mūsų studentai. Aš tai vardinu kaip labai gerą perspektyvą tobulėti. Ne tik žaidėjai. Asistentai, kineziterapeutai, vadybininkai. Labai plati niša mums tobulėti.

– Sutinkate, kad dabar aukšto lygio trenerių trūkumas Lietuvoje yra kaip niekada ryškus?

– Labiau sutikčiau nei paprieštaraučiau. Vėlgi, yra subjektyvios aplinkybės. Buvo panaikinta Krepšinio katedra, jos nebuvo daug metų. Bijau sumeluoti, apie 15 metų. Tik atėjus naujiems vadovams, Dianai Rėklaitienei ir Vidui Bružui, bei LKF prezidento Arvydo Sabonio palaiminimu ji buvo atkurta kitu pavadinimu. Nežinau kito tokio universiteto, kur dirbtų du rinktinės treneriai, Europos čempionė, krepšinio mokyklos vadovas... Taip pat turėsime sporto bazę. Nesinori girtis, bet tai yra faktai.

– Kokią sporto bazę planuojate? Kada galima tikėtis?

– Tvarkomi dokumentai senojo atletikos maniežo vietoje. Vyksta susitikimai su savivaldybės atstovais ir labai tikiuosi, kad per porą metų iškils naujas multifunkcinis sporto centras. Ten bus salė, atitinkanti LKL reikalavimus, aplink apjungs eilę sportų. Didžiulis kompleksas.

– Grįžtant prie trenerių ruošimo klausimo. O kokia yra jaunoji karta? Kokį potencialą matote?

– Ji yra kitokia, bet nuo mūsų priklauso, kokia ji bus. Diskutuojame ir su Kęstučiu Kemzūra. Mūsų kartos įsipareigojimas yra, kad dabartinė karta eitų teisinga linkme. Ji nėra kažkokia bloga, bet ji – kitokia. O krepšinyje be pasiaukojimo su dabartinėmis komforto sąlygomis tu nieko nepasieksi. Čia yra sportas, reikia aukotis.

Butautas

– O kokios šiai dienai yra didžiausios jaunų trenerių problemos?

– Gal ir juokingai skamba, tą sakiau prieš trejus metus prieš rinkimus, bet, pirmiausia, reikia peržiūrėti trenerių atlyginimų tvarką. Tai išspręstų daug klausimų – vardo prestižo, savitobulėjimo... Treneris turi gauti pinigus ne už vietą, o už paruoštus žaidėjus. Uždėtume lopą ant dabartinės skylės, nes treneris būtų priverstas papildomai dirbti, ieškotų naujų metodikų. Kitas dalykas, turime peržiūrėti savo metodiką. Aš, pavyzdžiui, dabar studijuoju Kanados sistemą, visą vaikų integraciją į profesionalų krepšinį. Neturime kopijuoti kitų šalių, bet reikia perimti geriausius dalykus ir papildyti savo sistemą. Reikia ieškoti inovacijų. Jei kopijuosi, nebūsi flagmanas. Tokiu būsi, jei kažką sukursi. Tokia ir yra mūsų užduotis, kad studentai sugebėtų kurti, naudotųsi inovacijomis, nes sąlygas tam visas turime.

– Kiek už dabartines Lietuvos krepšinio problemas gali būti atsakinga trenerių asociacija?

– Esu labiausiai susikoncentravęs į tiesioginį savo darbą ir mes stengiamės eiti su naujausiomis krepšinio vystymosi tendencijomis. Negalime girtis, kad paruošėme (Arvydą) Sabonį ar (Šarūną) Marčiulionį, nes tai buvo prieš 50 metų. Krepšinis nuėjo septynmyliais žingsniais. Nenoriu nieko įžeisti, bet nesuprantu tų trenerių nenoro tobulėti ir pripažinimo, kad viskas nuėjo į priekį. Man 60 metų ir aš tai suprantu. Ką jaunimas galvoja? Jie žiūri į tuos veteranus? Tai tada mato vakar dieną.

– Kaip jums dabar iš viso atrodo priešrinkiminė kova? Argumentai į vieną, į kitą pusę...

– Savo palaikymą esu išreiškęs R.Javtokui ir tuo viskas pasakyta. Krepšinio bendruomenė – plati ir rinkimai parodys, ar žmonės yra patenkinti, ar žiūri į priekį.

– Ar jautėte bent kažką panašaus prieš trejus metus, kai ėjote pats?

– Buvo labai panašu prieš trejus metus, bet ne viešojoje erdvėje, o, kaip sakyti, po kilimu. Prisiklausiau apie save nebūtų dalykų. Tokių, kad tikrai nuoširdus juokas buvo.

– Kodėl dabar ta krepšinio bendruomenė yra tokia susiskaldžiusi?

– Nes Lietuvos krepšinis yra kritinėje padėtyje. Arba bus lūžis, arba nugarmėsime dar labiau. Pažiūrėkite, kaip tobulėja Vokietija, Suomija, Kanada... Kodėl? Savęs nepaklausiame, kodėl ledo ritulio šalis tampa krepšinio šalimi. Tai gal pasidomėkime? Gal prisitaikysime sau.

– Naujos LKF galvos sprendimas numeris 1 bus Lietuvos rinktinės trenerio paskyrimas. Kas jūsų favoritas?

– Manau, kad šiuo metu reikia labai autoritetingo ir griežto trenerio. Dvi kandidatūros – Rimas Kurtinaitis ir Dainius Adomaitis, nenorint nieko įžeisti.

– O kaip žiūrėtumėte į užsienietį trenerį prie Lietuvos rinktinės vairo?

– Visas pasaulis eina į globalizaciją, Lietuva per maža, kad tam atsispirtų. Bet mes dar turime neišnaudoto rezervo. Dar šiandien nesame visiškame dugne, kad reikėtų kažką kviesti iš šalies. Ir aš, kaip atstovas, kuris rūpinasi Lietuvos trenerių ateitimi, man rūpi ir svarbu, kad rinktinei vadovautų lietuvis, bet tai – globalizacijos dalis. Šiandien aš dar esu už lietuvį trenerį, kaip sakiau, yra D.Adomaitis su Kurčiu.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.