T.Klimavičius: kai su Javtoku sėdime ant suoliuko, tampame tikrais krepšinio komentatoriais
(1)
„Žalgirio radijo“ klausytojai ketvirtadienio vakarą turėjo unikalią galimybę tiesioginėje laidos transliacijoje išgirsti kalbant vieną žalgiriečių, kuris šiuo metu gydosi traumą, bet nepagailėjo savo laiko skirti ir sirgaliams.
Į gerbėjų ir „Žalgirio radijo“ vedėjų Redos Lišauskaitės ir Vaido Leliugos klausimus nuoširdžiai atsakinėjęs Tadas Klimavičius tikrai privertė nusišypsoti ne vieną klausiusįjį. O apie ką vyko pokalbis ir, ką smagaus pavyko sužinoti, galite paskaityti ir jūs.
– Tai sakyk, Tadai, ar lauki tų švenčių? – klausė „Žalgirio radijas“.
– Taip, šv. Kalėdos – smagiausia šventė metuose, kurios laukia visi, vien dėl to, kad tai dovanų metas. O dabar, kai turime vaikų, tai ypatingai smagu ir jiems. Kalėdų seneliu persirengti dar neteko, bet jei ir tektų, tai turbūt greitai būčiau „išaiškintas“ (juokiasi). Šiemet šventėms nieko ypatingo ar išskirtinio neesame suplanavę, turbūt, kaip ir kasmet, vyksime su vaikais pas močiutę, ten kur jiems labiausiai patinka. Naujųjų metų irgi taip stipriai nešvenčiame.. Gal atvyks keli draugai su vaikais ir tiek.
– O paties vaikai ar jau parašę laiškus Kalėdų seneliui?
– Taip taip, o ypač vyresnioji, prirašė ir paliko po pagalve. Be galo džiaugėsi, kad Kalėdų senelis rado ir paėmė.
– Darjušas buvo minėjęs, kad Robertui Javtokui būtų sunkiausia išrinkti dovaną, nes jis mėgsta viską, kas moderniausia, gražiausia... ar pritari?
–Taip, taip, be abejo, kas naujausia, moderniausia, dar ir „kas brangiausia“ pridėčiau (juokiasi)
– O kaip kitiems žalgiriečiams? Ar lengva būtų išrinkti dovaną?
– Na, lietuviams tai kaip ir aišku, bet va legionieriams gal būtų sudėtingiau. Pauliui Jankūnui tai padovanočiau tai, ką jis kolekcionuoja. Mindaugui Kuzminskui gal būtų sunkiau, bet va, vyras dar mašinos neturi, tai jei turėčiau daug pinigų, tai nupirkčiau mašiną (juokiasi).
– Per Kūčias ant stalo tradiciškai turėtų būti dvylika patiekalų, o kaip pas jus šeimoje, ar laikotės šių tradicijų?
– Taip, stengiamės, tačiau dažniausiai gaunasi jų net ir daugiau.... Stengiesi visų po truputį paragauti, bet beragaudamas būna, kad ir persivalgai. Nors persivalgyti yra ir nuodėmė, bet kad tokios šventės ir kitaip net nesigauna.
– O kaip pačiam su valgio gaminimu reikalai klostosi? Ir ką pats labiausiai mėgsti valgyti?
– Aš gal geriausiai tai pusryčius galėčiau pagaminti... Blynai kokie, ar košės... Apie sumuštinius tai aišku, jau nekalbu net (juokiasi). O pats labiausiai mėgstu jautienos steiką. Tad, jei yra galimybė, visada jį užsisakau. Bet jei kalbėti apie užsienio virtuvę, tai negaliu atsispirti itališkam maistui. Esu vienerius metus praleidęs Italijoje, tai kartais norėtųsi grįžti į tuos pačius restoranus, kad galėčiau vėl paragauti to maisto.
– Kalbant apie traumą... Daugelis klausytojų teiraujasi, kaip tu jautiesi? Ar tai tavo rimčiausia trauma ir kada pamatysime tave aikštėje?
– Taip, turiu pasakyti, kad dar niekada nėra tekę taip ilgai sėdėti ant suolelio. Tai yra rimčiausia trauma, o į aikštę turbūt dar sugrįšiu negreitai. Viskas priklausys nuo to, kaip klostysis reabilitacija, nes trauma labai rimta, o dabar jau dirbame su treneriais ir gydytojais, darome specialius pratimus, kad raumuo vėl atsistatytų. O šiuo metu viskas vyksta pagal planą.
– O ar sunku komandą palaikyti nuo atsarginių žaidėjų suolelio?
– Tikrai sunku. Va, Robertas gal jau greitai grįš, tai bus liūdna vienam (juokiasi), bet aišku, tikrai nelinkėčiau niekam prie manęs prisijungti.
– Tai apie ką jūs ten su Robertu padiskutuojate varžybų metu? Ar gal ir patarimų kokių komandos draugams duodate?
– Mes, praktiškai, kaip krepšinio komentatoriai būname, viską komentuojame, kritikuojame. Kai žaidžiame „į vienus vartus“, tai toks linksmas pokalbis būna... Tada juoko forma ką nors gal ir pabarame, bet šiaip tai ne.
– O kokios mintys, neskaitant skausmo, užplūdo tik gavus traumą? Ar tikėjaisi, kad gali taip baigtis?
– Kai nukritau ant žemės iš pradžių atrodė, kad susižeidžiau nugarą, bet automatiškai susiėmiau už kelio... Tokio skausmo dar gyvenime nebuvau patyręs... Kai bandė mane pakelti nuo žemės, tada jau supratau, kad kažkas yra tikrai negerai.
– Per kurias rungtynes esi daugiausiai pelnęs taškų?
– Turbūt čia dar senais laikais, kuomet žaidžiau Alytaus „Alitos“ klube prieš Panevėžio komandą. Tada pelniau 40 taškų.
– Ką tau reiškia dvyliktasis numeris, kuriuo žaidi?
– Mano pirmagimė dukra yra gimusi dvyliktą dieną, tai jos garbei ir turiu šį numerį.
– O kaip atmosfera tarp komandos narių? Ar taip tik atrodo, kad jūs visi draugiški, ar taip yra iš tiesų?
– Tikrai ši komanda labai draugiška. Šiemetiniai legionieriai tikrai labai draugiški. Anksčiau gal jie būdavo kiek kitokie, bet šie labai draugiški. Ir Tremmellas, ir Ibrahimas, nors jie labai tikintys, bet tikrai labai draugiški.
– O kaip su greičiu? Ar mėgsti greitį atrakcionuose ar kelyje?
– Šį rudenį buvome Vokietijoje ant tų „amerikietiškų kalnelių“, buvo labai smagu. Bet mašinoje esu atsakingas. Neviršiju greičio ir net nemėgstu jo.
– Jei Kauno „Žalgiris“ laimės Eurolygą, ką pasižadi padaryti?
– Ne tik aš, bet šį kartą jau ir visas Kaunas turės nusiskusti plikai (juokiasi) ir išlaikyti tas tradicijas.
– O kaip su pasaulio pabaiga? Ar ja tiki?
– Nei ruošiuosi jai, nei tikiu. Visi tik kalba aplinkui, bet penktadienį vakare turbūt švęsime pasaulio pabaigos pabaigą (juokiasi). Bet teko girdėti, kad ji Lietuvoje bus 10 valandą (juokiasi).
– Ar dažnai tenka dalinti autografus?
– Dažniausiai tai tenka daryti arenose, kai po varžybų einame ar į autobusą lipame. Tada tenka padalinti, o mieste tai nelabai kas atpažįsta Matyt, gerai slapstausi (juokiasi).
Norėdami komentuoti prisijunkite.