R.Javtokas: manau, Valančiūnui trukdo ne raumenys, o vasarą priaugti kilogramai. Jam tai sakiau ne kartą
(84)
Buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas smalsiai stebi, kaip komanda rengiasi pasaulio čempionatui. Nors skaudantis kūnas šią vasarą privertė vidurio puolėją atsisakyti kvietimo į rinktinę, jausmai mėgstamiausiai ekipai nedingo.
– Pastarojo sezono Lietuvos krepšinio atradimu vadinamas „Žalgirio“ vidurio puolėjas Artūras Gudaitis. Pats rinktinėje debiutavote 21-erių – tokio pat amžiaus, kaip ir šis aukštaūgis. Ar jis pasirengęs rinktinei?
– Kai 2000-aisiais iš rinktinės buvau išbrauktas paskutiniame etape, man buvo 20. Jau buvau perėjęs visus pasirengimo etapus ir noras būtinai patekti į komandą dar labiau sustiprėjo.
Labai to norėjau ir 2001 metais patekau į rinktinę, nors žinojau, kad negausiu daug žaisti. Dėl to buvo dar sunkiau, nes Europos čempionate Turkijoje mums sekėsi nekaip (Lietuvos rinktinė tąsyk užėmė 12-ąją vietą, o po čempionato atsistatydino treneris J.Kazlauskas. – Red.).
Artūras labai darbštus, dar nesugadintas vaikis. Per treniruotes nė vienas kitas kiekviename aikštės kampe neatiduoda 100 procentų jėgų. Seniai mačiau taip nuoširdžiai dirbantį žaidėją kaip Artūras. Jis jau per pramankštą pavargsta, nes dirba tikrai nuoširdžiai. (Šypsosi.)
Be to, Gudaitis turi sportinio pykčio, aikštėje nepaiso autoritetų – nesibaimina žaisti nė prieš vieną. Jis turi daug fizinės ir sprogstamosios jėgos, per treniruotes vis mėgina dėti į krepšį, o tai puiku. Ir patarimų Artūras mielai klauso, todėl, neabejoju, tikrai yra Lietuvos rinktinės ateitis.
– Pastaruoju metu daug diskutuojama dėl kito vidurio puolėjo Jono Valančiūno ir jo priaugtų raumenų. Pats esate pagarsėjęs kaip savo kūno skulptorius. Ar didesnis svoris vidurio puolėjui aikštėje trukdo?
– Raumenys turi būti pripumpuoti protingai, o kūno masė paskirstyta, kad netrukdytų judėjimui, greičiui. Kuo daugiau sveri, tuo lėčiau ką nors darai. Jei raumenys sausi, vėl – kitaip.
Manau, kad Jonui trukdo ne raumenys, o vasarą priaugti papildomi kilogramai. Jam tai sakiau ne kartą. Buvau jį neseniai sutikęs, atrodo, kad dabar Jonas – geros formos.
– Paklaustas, kodėl į rinktinę nekviečiamas Martynas Gecevičius, J.Kazlauskas teigė, kad tai – jo požiūris į žaidimą. Koks tas požiūris?
– Atsakydamas į šį klausimą, galiu išduoti, kodėl vienas ar kitas žaidėjas buvo nepaimtas. Nenoriu įžeisti nė vieno ir vertinti Kazlausko sprendimų.
Tokia trenerio filosofija – surinkti gerus žaidėjus, kurie tinka jo taktikai, jo charakteriui, jo klauso.
Gecevičius – geras metikas ir aš visada norėčiau jį turėti komandoje, bet treneris mato kitaip. Gal, pavyzdžiui, nesutapo jų biolaukai.
Juk būna, kad du geri krepšininkai drauge aikštėje jaučiasi prastai, todėl treneris kartais gali nekviesti geresnio žaidėjo tik dėl to, kad nebūtų sudrumsta kieno nors ramybė.
Eglė Šilinskaitė, „Lietuvos rytas“
Norėdami komentuoti prisijunkite.