Nauji Europos karaliai: kurie primins Lietuvą?
APKLAUSA (12)
Sekmadienį Europos čempionate paaiškės nauji Senojo žemyno karaliai. Ar jais taps dabartiniai pasaulio čempionai vokiečiai, ar Ergino Atamano vedami išsišokėliai turkai.
Abi komandos turnyre žengia be pralaimėjimų, o tai reiškia, kad čempionato istorijoje bus užfiksuotas retas atvejis – čempionais taps nepralaimėjusi rinktinė. Toks atvejis iškart primena Lietuvos triumfą 2003 metais.
Auksiniais Lietuvos laikais čempionato sistema 16 komandų turnyre buvo kitokia, o tada grupę laimėję Antano Sireikos auklėtiniai gavo tiesioginį bilietą į ketvirtfinalį ir iškovoję visas 6 pergales pasileido į euforiją Stokholme.
Vėliau čempionato sistema buvo keista – 2007 m. pereita prie dviejų grupių formato, 2011 m. turnyre pradėjo dalyvauti 24 komandos, o nuo 2015 m. po pirmo grupės etapo iškart prasidėjo atkrintamosios. Ir po 2003 m. vykusiuose aštuoniuose čempionatuose tik dar vienai rinktinei pavyko laimėti visus mačus. Tai buvo auksinė Slovėnija 2017 m. Ji laimėjo visas 9 rungtynes.
Dar išskirtiniau yra tai, kad 2003 m. lietuvių varžovė finale Ispanija iki tol taip pat nebuvo pralaimėjusi, kai slovėnai įveikė Serbiją, kuri prieš tai jau buvo suklupusi. Tad 2025 m. finalas yra išskirtinis sugrįžimas į mums išskirtinai malonius 2003-iuosius.
Nei keturiskart auksą laimėjusiai Ispanijai, nei Prancūzijai, nei Graikijai, nei Rusijai nepavyko čempionato laimėti nesuklupus nė sykio. Sekmadienį vėl bus pakartotas išskirtinis Lietuvos ir Slovėnijos žygis.
Tinklalapis Krepsinis.net apžvelgia keturis pagrindinius Turkijos ir Vokietijos mačo akcentus.
Žvaigždės
Abi komandos turi labai ryškias žvaigždes čempionate – Vokietijoje tai yra jau ne pirmame čempionate ryškiausiai komandoje žibantys Dennisas Schroderis su Franzu Wagneriu, o Turkija turi šiai dienai MVP rodiklius fiksuojantį Alpereną Šenguną.
Ir kol kas visi jie trys čempionate nelabai ir buvo sustabdyti – A.Šengunas statistiškai prasčiausią mačą sužaidė triuškinamai pasibaigusiame pusfinalyje (15 tšk., 12 atk. kam., 6 rez. perd.), F.Wagneris visose rungtynėse pelnė bent 18 taškų, D.Schroderis – bent 16.
Akivaizdu, kad tokiuose čempionatuose žvaigždės reiškia praktiškai viską ir pagrindinis klausimas, ar finale jos turės normalią dieną, ar labai gerą. Antru atveju tai dažnu atveju reiškia titulą.
Problemų su gynyba turinti Vokietija meistriškai surakino Suomijos žvaigždę Lauri Markkaneną, kuris per dvejas rungtynes surinko 27 taškus ir 22 naudingumo balus su 10 metimų iš 32. Tragiški skaičiai, bet Luka Dončičius ketvirtfinalyje jiems atsegė 39 taškus, o į A.Šenguną profilių panašesni, bet žymiai mažiau talentingi aukštaūgiai Nikola Vučevičius, Jonas Valančiūnas ir Neemias Queta kėlė nemažai nemalonumų. Matėme net ir Alenas Omičius, kiek vokiečiams kėlė nemalonumų iš antrųjų šansų.
Minėta trijulė iš viso surinko 55 taškus, 25 atkovotus kamuolius ir 66 naudingumo balus. Tai yra 18,3 taško, 8,3 atkovoto kamuolio ir 22 naudingumo balo vidurkiai, kai A.Šengunas turnyre fiksuoja 20,8 taško, 11 atkovoto kamuolio ir 30,3 naudingumo balo.
Baudos aikštelėje pažeidžiamas Danielis Theisas vienas grumtynėse tikrai neatsilaikys, o prie pagalbų A.Šengunas tiesiog meistriškai atrakina komandos draugus, pirmenybėse išskirstantis po 7 rezultatyvius perdavimus. Aišku, silpnybių turi visi, o prieš A.Šenguną būtina duoti rimtą kontaktą ir galima parizikuoti su jo metimu.
Tuo metu Vokietijos rinktinėje visą jėgą perimetre kuriantys D.Schroderis ir F.Wagneris dažniausiai viską sau susikuria patys, bet juos nuo įspūdingų pasirodymų skiria geresnis pataikymas.
Vos 28,2 proc. tikslumą NBA praėjusį sezoną fiksavęs F.Wagneris atkrintamosiose Rygoje labai vargsta atakuodamas iš toli – tikslą pasiekė 3 metimai iš 15. Tuo metu niekada stabilumu atakuodamas negarsėjęs D.Schroderis Rygoje yra realizavęs 5 tritaškius iš 25. Tai yra procentai, kokių Turkija finale trokšta.
Bet, žinoma, net ir su tokiu prastu pataikymu Vokietijos puolimas dirba šioms žvaigždėms, kurios kartu komandai sugeneruoja 42 taškus ir išlieka didžiausiu galvos skausmu varžovų treneriams.
Skirtingi ginklai
Jei pusfinalyje matėme panašias žaidimo filosofijas turinčių rinktinių susidūrimus, tai finale, priešingai, laukia skirtingi stiliai, kuriais komandos skina pergales.
Sakyti, kad E.Atamano treniruojama komanda yra gynybinė, švelniai tariant, yra keista, bet šią vasarą viskas taip susiklostė. Nors Turkija per 8 mačus 6 sykius pasiekė 90 pelnytų taškų ribą su geriausiu pataikymu turnyre, ją išskiria gynybos skaičiai.
Vienintelė Serbija turnyre turkams sugebėjo įmesti 90 taškų, o toliau – nė viena kita komanda nepasiekė net 80 pelnytų taškų ribos. Apskritai Turkija turnyre praleidžia 72,9 taško.
Geriausias Turkijos jėgos gynyboje pavyzdys buvo pusfinalis, kuriame sukaustytas buvo pats Giannis Antetokounmpo. 12 taškų pelniusį graikų Dievą tiesiog sukaustė savalaikės pagalbos su dideliais kūnais. Būtent tie kūnai perimetre spaudžiant kamuolį su Sehmusu Hazeru ar Kenanu Sipahi užduoda toną, o po krepšiu Turkija turi vieną tvirčiausių priekinių linijų.
Puolime Turkija žaidžia paprastai kaip ir visos E.Atamano komandos – daug pikenrolų ir plečiama aikštelė, kas turnyre daroma fenomenaliai – 44,7 proc. tritaškių pataikymas. A.Šengunas visą žaidimą apibūdino labai konkrečiai – mažai taktikos, bet didelis noras su genialiu paprastumu ir milžinišku pasitikėjimu.
Tuo metu Vokietija savo žaidimo braižui išlieka ištikima dar nuo 2022 m. Jie žaidžia žymiai greičiau nei Turkija, tad jų gynyba, praleidžianti vidutiniškai po 75 taškus, irgi verta dėmesio. Varžovai prieš juos iš žaidimo meta vos aplink 40 proc. tikslumu, kas yra geriausias skaičius turnyre.
Vokietija stengiasi agresyviai nukirtinėti perdavimų linijas ir perima po 8,8 kamuolio (2 vieta). Taip, dėl tos rizikos kartais neišvengiama varžovų lengvų taškų, bet jos vis tiek daugiau duoda nei atima – po varžovų klaidų Vokietija pelno daugiausiai taškų turnyre – virš 19.
Turėdama uraganinį puolimą Vokietija duoda labai daug kokybės – vos po 9,4 klaidos (1 vieta). Tuo metu Turkija irgi yra tarp labiausiai kamuolį branginančių komandų (12,5 klaidos), o tai, kaip seksis kontroliuoti šį žaidimo aspektą, stipriai koreliuoti gali ir su finalo nugalėtojo klausimu.
Didžiausias iššūkis Vokietijai bus A.Šenguno šortrolai ir kaip juos seksis pažaboti. Turkas patenka į dažniausiai klystančių turnyro žaidėjų 15-tuką – vidutiniškai 2,9 klaidos.
Vokietija taip pat yra daugiausiai taškų iš baudos aikštelės susirenkanti komanda – vidutiniškai po 42 taškus. Bet kalbant apie varžovų žvaigždžių stabdymą, Turkijai rimtų nemalonumų sukėlė tik Nikola Jokičius (22 tšk., 31 naud.). Tiek Kristapas Porzingis (10 tšk., 1 naud.), tiek Neemiasas Queta (15 tšk., 18 naud.), tiek Jordanas Loydas (19 tšk., 15 naud.), tiek ir jau minėtas Giannis buvo palikti žemiau savo vidurkių.
X faktoriai
Pereinant prie žvaigždžių pagalbininkų iki finalo starto visi kalbės apie Ercaną Osmani, kuris prieš Graikiją sužaidė karjeros mačą – 28 taškai, 33 naudingumo balai, 6 tritaškiai iš 8 ir gynyba prieš Giannį. Bet rimtų ginklų, kurie padeda A.Šengunui, šiemet Turkija turi daug.
Pirmiausia, visada rinktinėje žydintis Cedi Osmanas. Čiurną ketvirtfinalyje pasukęs puolėjas pusfinalyje neatrodė stabdomas skausmų, o pirmenybėse jo taškų vidurkis siekia 15,1 taško. Tai tiesiog yra ryklys atvirame krepšinyje, kurį mėgsta žaisti Vokietija, o patirties sužibėti finale – daugiau nei reikia.
Kitas patyręs, savyje 30 taškų rungtynes nuolat besinešiojantis žaidėjas – Shane'as Larinas. Eurolygos legenda žaidžia gerą turnyrą, skirtingai nei prieš trejus metus, o geriausią krepšinį pradėjo demonstruoti nuo rungtynių su Serbija. Dabar jo ketverių rungtynių vidurkiai – 15 taškų ir 18,2 naudingumo balai. Eurolygos finalo ketvertuose praeityje spindėjęs gynėjas bus pasiruošęs bausti.
Kas padeda F.Wagneriui ir D.Shroderiui? Žinoma, pirmiausia D.Theisas, kurio liežuvis neapsiverčia vadinti X faktoriumi. Tai tiesiog didžiojo trejeto narys, ryškiausias komandos aukštaūgis su 11,1 taško, 6,6 atkovoto kamuolio ir 17,8 naudingumo balo rodikliais vos per 20 minučių.
Bet labiausiai rungtynes galintis pakeisti žaidėjas per abi komandas yra Andreasas Obstas. Vokietijos žemės krepšininkas šiuo metu yra vienas geriausių snaiperių visame pasaulyje. Nors prie Gordono Herberto šis Miuncheno „Bayern“ snaiperis yra išnaudojamas geriau, bet ir šiame turnyre jau turėjo savo momentų, kai per kelias atakas perlaužė rungtynes. Jis iš toli atakuoja 43,8 proc. tikslumu ir turi 9 taškų vidurkį.
Bet šita Vokietija, nors turnyre jau prarado Justusą Hollatzą ir Johannesą Voigtmanną, o Leonas Kratzeris rotacijoje nefigūruoja, turi labai daug žudikų, iššaunančių atskirose rungtynėse.
Būsimas žalgirietis Maodo Lo žaidžia labai gerą turnyrą (8,7 tšk., 11 naud., 48,3 proc. trit.) ir garsėja savo taškų sprogimais gerą dieną, Isaacas Bonga yra lyderis gynyboje, o puolime pastaraisiais metais pridėjo universalumo, o Tristanas da Silva greitai pritapo komandoje ir realiai su metimu iš savo aikštės pusės prieš Slovėniją išgelbėjo Vokietiją ketvirtfinalyje.
Pasitikėjimas
Abi komandos iki finalo ėjo su milžinišku pasitikėjimu. Bet kitaip ir būti negali, kai kalbame apie pasaulio čempionus ir E.Atamano treniruojamą komandą.
Būtent pasitikėjimas, kartais net perdėtas ir įžūlus, yra varomoji pastarųjų metų E.Atamano sėkmės dalis. Jis taip tiki savo žaidėjais ir ateinančia sėkme, jog ja greitai užsikrėčia ir auklėtiniai. Dar prieš čempionatą buvo galima suprasti, kad „12 milžinų“ grįžo.
Turkas neabejotinai yra ryškiausias veidas trenerių korpuse šiame čempionate ir pasiekimai ryškumo vertinime eina jau po paties trenerio asmenybės. Turnyre buvo ir tokie tituluoti treneriai kaip Sergio Scariolo ar Svetislavas Pešičius, bet E.Atamanas ima viršų dėl savo charizmos ir pasitikėjimo jėgomis.
Kol kas galime tik spėlioti, ką E.Atamanas pasakytų laimėjęs Europos čempionatą. Turkija to nėra padariusi, o vienintelį kartą finale žaidė 2001 m. Jis jau spėjo pasakyti, kad su A.Šengunu Turkija nugalėtų Hjustono „Rockets“, tad laimėjus Europos čempionatą tik galime įsivaizduoti kalbas, kuriose figūruotų ir rinktinėje įdarbintas 15-metis sūnus Sarpas.
Tuo metu Vokietija pasiruošime neturėjo daug variantų prieš Serbiją, bet tai nesumažino komandos kapitono D.Schroderio tikėjimo šita komanda – įžaidėjas iškart tikino, kad tikslas vienas – auksas. Tą iškart jis pakartojo ir po laimėto pusfinalio.
Ir aplink šią Vokietijos rinktinę yra velniška aura, kurią galėjome labai gerai pajusti mače su Lietuva. Vėliau sekė ir aštuntfinalis su Portugalija, kur po trijų kėlinių vokiečiai pirmavo vienu tašku, bet niekas nesuabejojo jų galimybėmis laimėti. Ketvirto kėlinio rezultatas – 33:7.
Nuostabų ketvirtą kėlinį pasaulio čempionai sužaidė ir prieš Slovėniją, užsikūrusi po T. da Silvos metimo. Ir tie ketvirtieji kėliniai yra dalykas geriausiai įrodantis pasitikėjimą savimi – Vokietija per juos yra daugiausiai įmetanti ir mažiausiai praleidžianti turnyro komanda. Tad net ir po trijų blankių kėlinių tikrai nebūtų galima nurašyti Vokietijos.
O Vokietija aukso trokšta. Jie pralaimėjo 2005 m. Europos čempionato finalą Graikijai, o vienintelis jų triumfas Senajame žemyne buvo dar gūdžiais 1993 m.
Laukia įspūdingas finalas su daug įvairių scenarijų. Jo startas – 21 val. portale Krepsinis.net ir per TV3 televiziją.
-
Vokietija (489 balsai)
-
Turkija (455 balsai)
Norėdami komentuoti prisijunkite.