N.Varnelis: žiūrėdamas praėjusį sezoną kitų žaidėjų pasirodymus galvojau, kad galiu sužaisti geriau
interviu (2)
Nerijus Varnelis gal nėra rezultatyviausias ar naudingiausias „Tete-a-Tete Casino-LKL“ žaidėjas, tačiau tai yra išskirtinė Lietuvos krepšinio asmenybė. 37-erių puolėjas kiek baiminosi ruošdamasis sezonui su Alytaus „Dzūkija“. Po traumų nusėto sezono jis nebuvo tikras, ar dar gali atlaikyti aukštesnio lygio krūvį ir konkurenciją. Tačiau sugrįžęs į aikštę jis atiduoda savo širdį ir vis dar yra naudingas komandai.
„Žiūrėdamas praėjusio sezono pasirodymus, kitus žaidėjus, galvojau, kad galiu sužaisti geriau. Aš neparodžiau kažkokio fantastiško rezultato. Ir pats suprantu savo galimybes, amžių, kūną. Bet man maloniausia ne ką padarau puolime, bet kaip neiškrentu iš komandinio žaidimo“, – džiūgavo 7,1 taško ir 5,3 kamuolio „Tete-a-Tete Casino-LKL“ renkantis aukštaūgis.
Jis vėl džiaugiasi aukšto lygio krepšiniu ir rūpinasi, kaip „Dzūkiją“ pakelti iš paskutinės turnyro lentelės vietos.
Krepšinis verda N.Varnelio kraujyje. Daug savo jaunystės klaidų įžvelgęs 201 cm ūgio žaidėjas karjeros saulėlydyje nori atiduoti visą širdį. Kaip pats sako, kad grįžęs namo ir nusikalęs nuo kojų žinotų, kad padarė viską, ką galėjo.
LKL.lt pateikia smagų interviu su N.Varneliu.
– Nerijau, šį sezoną nustebinote ne vieną. Esate vienas naudingiausių „Dzūkijos“ žaidėjų. Gal ir jums toks sėkmingas žaidimas yra siurprizas?
– Pas mus „Dzūkijoje“ reikia daug bėgti, arti, greitai grįžti į gynybą. Aš pats ir kas supranta krepšinį, mato, kad neiškrentu iš komandos braižo. Gera prisidėti ne kiek taškais, bet kažkuo kitu. Kai per pasirengimą sezonui po fizinio krūvio jaučiausi sunkiau, galvojau, kad galbūt būsiu šuniui penkta koja. Bet manau, kad man sekasi visai neblogai.
– Atrodo, kad baigiantis karjerai labiau mėgaujatės krepšiniu.
– Be abejo! Puikiai suprantu savo galimybes, todėl bandau mėgautis žaidimu. Kiekvieną minutę stengiuosi būti emocionalus. Noriu, kad grįžęs namo ir nusikalęs nuo kojų galvočiau, kad padariau tiek, kiek galėjau ir ką sugebu.
Jaunas nesupratau, kokia nedėkinga ši sporto šaka. Dabar labai daug apie tai galvoju, filosofuoju. Dėlioju geriausius savo laikus, savo elgesį, kokius neteisingus ėjimus esu padaręs, kurių dabar gailiuosi. Ir kiek šis sportas fiziškai sudėtingas. Dar psichologiniai dalykai… Kiek daug yra niuansų, kad taptum LKL žaidėju. Gyvenime turi susieiti labai daug žvaigždžių. Man pasisekė ir aš džiaugiuosi. Gaila, kad nesupratau to anksčiau. Bet geriau vėliau nei niekada (Šypsosi.).
Bent jau dabar tai suprasdamas galiu padėti, patarti komandos draugams. Sukaupiau daug patirties, kuri, tikiuosi, pravers. Galiu ja pasidalinti.
– Gal visi šie apmąstymai veda prie kažko daugiau? Gal dėliojatės planus po krepšininko karjeros?
– Labai norėčiau būti prie krepšinio. Bet nenorėčiau būti treneriu. Puikiai suprantu, koks nedėkingas trenerio darbas. Jei atvirai, šios pareigos krepšinyje mane vilioja mažiausiai.
Užsienyje prabuvau daug metų. Pamačiau daug kultūrų, kaip tvarkomi klubo reikalai vienoje, kitoje šalyje, kur padarytos klaidos, kur daug gerų dalykų. Norėtųsi perteikti tai Lietuvoje, kokioje nors krepšinio komandoje. Nebūtinai topinėje.
Krepšininko profesija man atvėrė tiek daug pasaulio, taip stipriai suformavo mano pasaulėžiūrą, kad net nesinori atsitraukti. Nesinorėtų nueiti į užribį.
– Kodėl „Dzūkijai“ taip sunkiai prasidėjo sezonas?
– Tikriausiai turėjo įtakos ir tai, kad komandoje prieš sezoną įvyko didelė rotacija. Nebuvo galimybės susižaisti ir dabar neturime stabilaus branduolio. Naujas žaidėjas ateidavo, su juo dirbdavome, derindavomės, bet nepateisindavo vilčių ir išeidavo. Ir tada vėl iš naujo.
Be to, pralaimėjome keletą svarbių rungtynių, kurios būtų iš esmės pakeitusios mūsų situaciją turnyro lentelėje ir psichologinę komandos atmosferą. Tik pabaigoje pralaimėjome „Neptūnui“, „Šiauliams“, kur turėjome šansą. Skaudžiai pralaimėjome „Nevėžiui“.
Yra daug niuansų, bet pagrindinis – neturime lygiaverčių partnerių, kurie galėtų keisti pagrindinius žaidėjus.
– Į akis krinta labai prastas puolimas – vidurkis vos 58 taškai per rungtynes. Tai – irgi sudėties nestabilumo pasekmė?
– Be abejo. Juolab, trenerio filosofija grindžiama agresyvia gynyba. Galbūt per daug ties ja susikoncentruojame, bijome suklysti. Ir ta žaidėjų rotacija mus išmuša iš vėžių. Be to, pastaruoju metu mus kamavo ligos ir traumos.
– Galbūt komandai reikiamų jėgų puolime suteiks Arvydas Eitutavičius?
– Labai džiaugiamės šiuo papildymu. Tikimės, kad jis labai prisidės prie geresnių komandos rezultatų.
– Gal bus daugiau naujokų?
– Kiek žinau, tai ne paskutinis papildymas, bet čia jau klausimai ne man (Šypteli.). Tačiau ir aš, ir visa komanda labai džiaugiamės, kad atvyksta Arvydas.
– Namuose priimate „Juventus“. Alytuje vos nenugalėjote „Neptūno“, įveikėte „Lietkabelį“. „Dzūkija“ – namų komanda?
– Sakykite, ką norite, bet kiekviena komanda namuose žaidžia geriau. Tai – normalu. Tik su didelėmis išimtimis pasitaiko tokių komandų, kurios geriau rungtyniauja išvykoje. Namuose žaidimas toks: mirk, plyšk, kaip nori, bet turi atiduoti visas jėgas. Nesvarbu, koks rezultatas, bet turi kovoti.
– Kaip vertinate šansus nugalėti „Juventus“?
– Visi supranta, kad prieš „Juventus“ turime daugiau šansų nei prieš „Žalgirį“. Bet vėlgi, priklausys, kokios sudėties ateisime į rungtynes. Ne visi žaidėjai sveiki. Pamatysime, kaip įsilies Eitutavičius. Bet galiu užtikrinti, kad eisime kovoti ir laimėti. Kitaip ir būti negali.
Norėdami komentuoti prisijunkite.