LKL pripažino pažeidusi FIBA taisykles, kurios skaudžiai kirto teisėjams: ėjome prieš eismą
interviu (2)
Antradienį Kaune FIBA Europos krepšinio teisėjų departamento vadovas Europoje Davorinas Nakičius, kuris dalyvavo diskusijoje su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF), LKL, NKL ir RKL vadovais bei šalies teisėjų atstovais.
Diskusijos metu buvo kalbama apie bendrą teisėjavimo lygį ir didžiausias problemas, kurios aktualios ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – teisėjo profesija tampa vis mažiau patraukli ir dažnai jauni arbitrai greitai atsisako karjeros šioje srityje.
Susitikimo metu buvo paliesta tema, apie kurią savo skaitytojus portalas Krepsinis.net informavo pirmadienį: FIBA nekviečia nė vieno arbitro iš Lietuvos į Pasaulio taurės kovas dėl to, jog Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT) dirbo Luigi Lamonica, nors italas neturi FIBA licencijos ir taip buvo pažeistos taisyklės. Tuo FIBA neapsiribojo – Lietuvos teisėjų nebus ir birželį vyksiančiose Europos moterų pirmenybėse, taip pat lieka neaišku, ar sulauks kvietimų dirbti įvairaus amžiaus jaunimo pirmenybėse.
LKL teisėjų direktorius Algimantas Pavilonis portalui Krepsinis.net papasakojo apie susitikimo metu aptartas temas. Pašnekovas pripažino, kad LKL pažeidė FIBA taisykles, bet kartu paprašė tarptautinės organizacijos tapti šiek tiek lankstesnei, jeigu ateityje LKL vėl norėtų pakviesti arbitrus iš užsienio, kurie jau turėtų FIBA licenciją.
– Apie ką kalbėjotės su FIBA atstovu D.Nakičiuni?
– Pagrindinė tema buvo apie tai, kaip kelti teisėjų kvalifikacijos kėlimą. Nakičius įvertino, kad Europos kontekste mūsų teisėjai yra geri. Nors nėra tokių žvaigždžių kaip buvo Brazauskas, arbitrai yra gerai vertinami. Yra problema tokia, kad nevyksta atsijauninimas teisėjų korpuse. Lietuvoje norėtume daugiau jaunesnių teisėjų, bet dėl įvairių priežasčių jų trūksta.
Bendras bruožas Europoje yra toks, kad mažėja norinčių dirbti teisėjais, ypatingai Vakarų Europoje, kur aukštesnis pragyvenimo lygis. Karjeros pradžioje, žemiausioje pakopoje, nėra uždarbio, o tik entuziazmas, dalyvavimas renginiuose ir jauni teisėjai turi investuoti į save. Vėliau kažkas iš jų patenka į aukštesnes lygas ir tik tada pradeda gauna pirmus atlyginimus. To yra per mažai – ne tik finansai, bet ir sugaištas laikas, kelionės, darbo sąlygos. Čia bendras bruožas yra visos Europos. Ką mainais gauna teisėjai? Nulį tolerancijos dėl klaidų, taip pat didelį spaudimą. Dabar greičiai žaidimo vis didėja, fiziškumo lygis – auga ir dviese rungtynėms suteisėjauti jau praktiškai neįmanoma. Pas mus žemesniuose divizionuose dirba po du arbitrus ir taip automatiškai užprogramuojamas klaidų skaičius.
Kai ateina laikas ieškoti teisėjų aukštesniems divizionams, atsiranda skylė, nes jaunesni teisėjai nėra pasiruošę. Mes turime teisėjų, kurie gali gerai dirbti tarptautinėse rungtynėse, bet yra didelis skirtumas tarp jų ir namų mačų. Užsienyje padirbėja ir išvykai, o namuose jau visi visus pažįsta ir atsiranda nulis tolerantiškumo, nes jeigu vieną kartą padarei klaidą, kitą kartą jau į tave žiūri kitaip.
LKL šiemet investavo daug pinigų, jog teisėjai jaustųsi gerai, gautų adekvačius atlyginimus ir galėtų investuoti į save. Norint užauginti vieną labai gerą, reikia dešimt gerų, o jų nėra. Teisėjai nejaučia jokio pasitenkinimo žemesnėse lygose, kai tenka važinėti po visą Lietuvą, gaišti visą dieną, o gauna tik keiksmus ir panašiai. Šalia profesionalių trenerių ir žaidėjų turime statyti ir profesionalus teisėjus. Mes jų turime, bet ne tiek, kiek reikia.
– Kaip FIBA siūlo spręsti šią problemą?
– Šią problemą reikia spręsti kiekvienos šalies viduje. FIBA gali atsirinkti iš didelio skaičiaus federacijų bent jau po vieną teisėją ir turėti gerą sudėtį. Labai svarbus dalykas yra išmokyti mokytoją. Kitaip sakant, reikia paruošti teisėją, kuris mokytų kitus. Mes turime kelias mokyklėles, kurios veikia pusiau visuomeniniais pagrindais ir ten mūsų teisėjais pamoko jaunesnius, bet ir ten nėra daug norinčių. Norėjo pasiūlyti kažką RKL iš Kauno mėgėjų lygos, bet atsirado tik vienas norintis – jie geriau teisėjau miesto pirmenybėse. Ten penkerios rungtynės per dieną ir dar daugiau pinigų susirenka nei važiuojant į vienerias RKL rungtynes kitame Lietuvos gale.
Visi sutiko, kad problema yra ir ją reikia spręsti. Sutarėme, kad turime Lietuvoje parengti programą, galbūt įsteigti naują etatą federacijoje. Turi būti priemonės, skirtas biudžetas, jog būtų stiprinamas tiek mokytų rengimas, tiek pradinis teisėjų etapas. LKL sudarė sąlygas teisėjams geras, bet žemesnėse lygose tikrai motyvacijos nėra. Kartais reikia penkerių, o kartais – net devynerių metų, jog pasiektų aukščiausią lygį. Daug kas meta tą darbą. Kęstutis Pilipauskas pateikė statistiką, kad per pastaruosius penkerius metus net keturiolika NKL teisėjų metė šį amatą. Ir ne blogiausi, o tie, kurie turėjo perspektyvą tobulėti bei pasiekti aukščiausią lygį.
– Kokia situacija su Lietuvos teisėjų palikimu paraštėse artėjančios vasaros kovoms?
– Nekviečiami teisėjai nei į Pasaulio taurę, nei į moterų Europos čempionatą. Kol kas neaišku, kaip bus su jaunimo turnyrais. Milašius pasakė tiksliai: klubai spaudžia, klubai reikalauja, jog būtų pakviesti teisėjai iš užsienio. Jis pripažino, kad mes pažeidėme taisykles. KMT turnyras praėjo sėkmingai, bet čia lazda atsisuko kitu galu. Mes perdavėme Nakičiui savo pasiūlymą, bet jis tik yra FIBA tarnautojas, laikosi visų nuostatų. Mes sakėme, kad norėtume turėti teisę pasikviesti geriausius teisėjus padirbėti mūsų turnyruose. Tas leidimas formalumas yra, bet jis yra labai biurokratinis: lyga turi kreiptis į federaciją, ši – į FIBA, tuomet FIBA turi kreiptis į kitos šalies federaciją, ši – į teisėjų asociaciją. Čia reikia viską spręsti operatyviai, o toks susirašinėjimas užimtų daug laiko.
Mes prisipažinome, jog ėjome prieš eismą. Nubaudė tai nubaudė. Iš kitos pusės, FIBA gavo informacijos, jog galbūt reikia prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, nes žaidėjai, treneriai ir kitas personalas Europos sąjungoje keliauja dirbti į kitas šalis be apribojimų. O kodėl teisėjai negali? Nes yra tokios FIBA taisyklės, bet jos neatitinka šiuolaikinės dvasios. Tegu būna reguliavimas, tačiau netoks sudėtingas, koks yra dabar. Teisėjai yra mažiausiai kalti, bet labiausiai nuskriausti. Klausimas, ar teisingai skiriamos sankcijos tokiems žmonės, kuriuos lengviausia nubausti.
Norėdami komentuoti prisijunkite.