LKF taurės turnyras: Trečias kartas nemelavo

Praėjusį savaitgalį krepšinio sostine laikinai tapo Panevėžio miestas, kuriame vyko LKF taurės finalinio ketverto turnyras. Trečiąkart surengtas tokio tipo turnyras neabejotinai labiausiai išsiskyrė iš iki tol rengtų, todėl norėčiau įvertinti ir apibendrinti, kas, kaip ir kodėl.

Visų pirma, priešingai nei anksčiau, šiemet apie LKF taurės turnyro finalinį ketvertą buvo kalbėta labai daug. Didžiulis ažiotažas kilo dėl favoritų klubų sudėčių. Turnyrui nenumaldomai artėjant, abi ekipas, Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“, paliko keletas krepšininkų, be to, prieš pat pradžią dar nebuvo aišku, ar Chuckas Eidsonas dar kartą apsivilks „Lietuvos ryto“ marškinėlius. Dar didesnį susidomėjimą sukėlė beprecedentis atvejis, kada Kauno „Žalgirio“ komanda finale turėjo verstis su septyniais žaidėjais. Nenoriu analizuoti, kodėl taip nutiko, tačiau turbūt sutiksite, kad šie įvykiai krepšinio gerbėjus tik dar labiau sudomina bei suintriguoja.

LKF taurės turnyro organizatoriams dar labiau pasisekė dėl naujosios Panevėžio arenos, 2011 metų Europos krepšinio čempionato logotipo pristatymo bei garbingų svečių atvykimo. Taip pat geras sprendimas rungtynių dienas iš įprastų antradienio ir trečiadienio perkelti į daug patogesnius penktadienį ir šeštadienį. Prie to pridėkime puikią reklamos strategiją ir gausime įspūdingą rezultatą.

Jeigu atvirai, penktadienį jau buvau pradėjęs manyti, kad Panevėžyje surengtas LKF taurės turnyro finalinis ketvertas nesiskirs nuo praėjusių, tačiau vėliau greitai pakeičiau savo nuomonę.

Nors rungtynės nebuvo labai atkaklios, tai neužgožė gero renginio. Ne tik abu pusfinalio mačai, tačiau ir visi renginiai vyko sklandžiai.. Visgi svarbiausia, kad susitikimą stebėjo daugybę žiūrovų ir, kiek teko su jais bendrauti, visi liko patenkinti. Puiku, kad susirinkę krepšinio gerbėjai visą laiką buvo „užimti“ – kai tik žaidėjai palikdavo aikštelę, ją užimdavo tikrai neprastas renginių vedėjas, kuris mokėjo bendrauti su publika. Be to, puikiai išnaudota tarp abiejų pusfinalių atsiradusi pertrauka. Žiūrovai galėjo stebėti dviračių treko varžybas, kas daugeliui, regis, buvo ypač įdomu.

Apie tai, kad į Panevėžį plūdo krepšinio sirgaliai iš visos Lietuvos, byloja ne tik įspūdingas parduotų bilietų skaičius, tačiau ir Panevėžyje atsiradusios apgyvendinimo „problemos“. Nežinau, ar čia sutapimas, tačiau penktadienio naktį visi Panevėžio viešbučiai buvo pilni.

Vis dėlto, po neblogos penktadienio dienos net nenutuokėme, koks aukščiausio lygio krepšinio spektaklis mūsų laukia šeštadienį. Neslėpsiu, kaip ir mano kolegos, aš pats nesitikėjau tokio gražaus mažojo finalo. Sunku nusakyti arenoje tvyrojusią atmosferą, kai žiūrovai taip audringai palaiko ne Lietuvos grandus, o „Šiaulių“ ir Kauno „Aisčių“ klubus.

Po įspūdingo mažojo finalo visi kalbėjo, kad jis vertas finalo, net nenutuokdami, kad pačiame finale virs nemažiau aršesnė kova. Lemiamas metimas, kuris nulėmė trofėjaus savininką... Žiūrovai paskutines minutes mačą stebėjo atsistoję, tad finalas tikrai nepaliko abejingo nei vieno ir apie jį žmonės kalbės dar ilgai. Beje, finalo didžiosios pertraukos metu įvyko 2011 metų Europos krepšinio čempionato logotipo pristatymo ceremonija, kuri taip pat atrodė puikiai.

Vertinant bendrai, LKF taurės finalinio ketverto turnyro organizatoriai nusipelno aukščiausių įvertinimų. Visi renginiai vyko sklandžiai, gerbėjai liko patenkinti, o FIBA Europe prezidentas George'as Vassilakopoulas – sužavėtas. Vienintelis kiek ryškesnis nesklandumas – penktadienį oficialioje Lietuvos krepšinio federacijos svetainėje neveikė tiesioginės pusfinalių transliacijos, tačiau iki šeštadienio techniniai nesklandumai buvo sutvarkyti.

Jeigu renginius Klaipėdoje ir Šiauliuose dešimtbalėje sistemoje vertinau atitinkamai penketu ir šešetu, LKF taurės finalinio ketverto turnyrą Panevėžyje įvertinčiau tvirtu devynetu.

Bravo LKF. Žinoma, dabar kartelė iškelta tikrai aukštai, tačiau tikėkimės kitais metais Vilniuje išvysime tokio pat, o gal ir dar aukštesnio lygio renginį.