Lietuvos rinktinė susidurs su kol kas neparankiausiu varžovu olimpiadoje
(25)
Lietuvos vyrų rinktinė įpusėja Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių grupės etapą. Trečiasis jų varžovas B grupėje – Argentina.
Portalas Krepsinis.net tęsia rubriką, kurioje galėsite susipažinti su visais būsimais Lietuvos rinktinės varžovais olimpiadoje. Tai padaryti jums padės Krepsinis.net apžvalgininkas Algimantas Bružas.
Argentiniečiai yra pakankamai pažįstami varžovai lietuviams. Šios komandos lyderiai – Emmanuelis Ginobili ir Luisas Scola – ne kartą buvo figūros, į kurias Lietuvos rinktinė turėjo sutelkti savo dėmesį.
Vis dar tų pačių dviejų mohikanų, kuriems talkina tos pačios auksinės Argentinos rinktinės kartos atstovai – Andresas Nočioni ir Carlosas Delfino – vedama komanda puikiai pradėjo šias žaidynes.
Pirmosiose grupės etapo rungtynėse argentiniečiai nuo pat pirmųjų minučių primetė savo taisykles Nigerijos krepšininkams – 94:66. Tuo tarpu antrajame susitikime su Kroatija reikalus Argentina išsprendė po didžiosios pertraukos – 90:82.
Su šia komanda Lietuvos rinktinei teko susidurti pasirengimo olimpiadai cikle. Tada Argentinos sostinėje Buenos Airėse vykusią akistatą lietuviai po dviejų pratęsimų 85:86 pralaimėjo. Tiesa, objektyviai įvertinti tas rungtynes sudėtinga dėl labai ginčytino teisėjų darbo.
Ginobili
Žaidimas per varžovų klaidas gynyboje
Nepaisant to, kad Argentinos rinktinės pagrindą sudaro savo karjeros saulėlydį išgyvenantys veteranai E.Ginobili, L.Scola ir A.Nočioni, ši komanda neatsisako sau labai priimtino ekspresyvaus žaidimo stiliaus.
Jį formuoja du šios rinktinės atakų organizatoriai – Facundo Campazzo ir Nicolas Laprovittola, kuris praėjusiame sezone taip ir nesugebėjo deramai įsipaišyti Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos žaidime.
Abu jie mėgsta įžaisti kamuolį greitai, „du prieš du“ situacijose atakuoti po driblingo, be jokių suvaržymų improvizuoti ir atlikti sudėtingus, kartais nestandartinius perdavimus.
Šios komandos puolimas prasideda dar savo aikštelės pusėje, kur atkovotas kamuolys yra kuo skubiau įžaidžiamas. Perėjus į kitą aikštelės pusę, ieškoma progų metimui iš tolimų distancijų iki 7-osios atakos laiko sekundės. Argentiniečiai pasinaudodavo kiekviena proga, kai Nigerijos ar Kroatijos krepšininkai bent akimirkai prarasdavo koncentraciją ir neišsirinkdavo savo žmonių gynyboje.
Jei iki 7-osios atakos sekundės Argentinos rinktinė neranda patogios progos metimui iš tolimų distancijų, ji išsidėsto poziciniam žaidimui. Išsidėstymas – gana neparankus Lietuvos rinktinei.
Vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniaujantis L.Scola dreifuoja nuo baudos aikštelės prie tritaškio linijos, o „ketvirtasis numeris“ A.Nočioni ieško progų metimams iš tolimų distancijų arba galimybės atakuoti vadinamuosius „closeoutus“, kai jo tiesioginis oponentas, kuris dažniausiai nepasižymi greitomis kojomis, stengiasi prie jo sugrįžti iš pagalbos šalia krepšio.
Futbolo terminais, argentiniečiai išsidėsto formacija 4–1, o „du prieš du“ situacijose kartais prie tritaškio linijos sustoja visi penki komandos žaidėjai. Taip nutinka dėl to, nes L.Scola nėra aukštaūgis, kuris gerai žaidžia „pikenrolą“. Jis renkasi kitą variantą – „pikenpopą“, kai žaisdamas „du prieš du“, atšoka prie tritaškio linijos, užuot kirtęs link krepšio.
Taip argentiniečiai užkuria puolimo mašiną, kai staigūs ir puikiai kamuolį valdantys F.Campazzo ar N.Laprovittola „du prieš du“ situacijose stengiasi sutraukti gynybą ir ieškoti bent jau šiek tiek erdvės prie tritaškio linijos įgijusių E.Ginobili, C.Delfino, Patricio Garino, A.Nočioni ar to paties L.Scolos. Taip pat jie dažnai renkasi variantą šias situacijas užbaigti metimu iš tolimesnių distancijų, jei varžovai „du prieš du“ ginasi su atsitraukusiu vidurio puolėju – vadinamąja „flat“ gynybos sistema.
Kai kamuolį priima E.Ginobili, jis yra labai pavojingas prasiveržimu pro kairę pusę, turi milžinišką prasiveržimo užbaigimo technikos arsenalą (labiausiai žinomas dėl savo firminio „euro step“ žingsnio). E.Ginobili efektyviai skrodžia varžovų gynybą ir panašiai kaip F.Campazzo bei N.Laprovittola, stebi, kas vyksta „silpnojoje“ pusėje (priešingoje nei yra kamuolys). Jei ten oponentai naudoja pagalbos veiksmus (nusileidžia į baudos aikštelę), jis be jokio uždelsimo suranda laisvą komandos draugą prie tritaškio linijos, kuriam perduoda kamuolį.
Kai aikštelėje yra C.Delfino, argentiniečiai priversti išnaudoti šio veterano bene vienintelę likusį stiprybę – metimą iš tolimų distancijų. Tuo metu komandos puolimo schemoje atsiranda deriniai, skirti išvesti šiam snaiperiui patogiam metimui.
Ir visa tai, ką argentiniečiai kuria savo puolime, vyksta fokusuojantis į vieną svarbiausią žmogų – L.Scola. Šis veteranas, kuris šioje Argentinos rinktinėje dažniausiai žaidžia vidurio puolėju, atakuoja lėtapėdžius varžovų „centrus“ metimais iš tolimų distancijų, yra išvedamas nugara į krepšį „ant ūselio“ ir okupuoja visą erdvę tarp tritaškio linijos ir krepšio, kur jį pamatyti galima bet kurioje pusėje, bet kuriame taške. Priėmęs kamuolį jis pavojingas tiek mesdamas iš vidutinio nuotolio ar tritaškio, tiek verždamasis prieš lėtesnius oponentus, tiek žaisdamas nugara į krepšį. Visiškas universalas, kuris olimpines žaidynes pradėjo demonstruodamas puikią sportinę formą.
Žaidimas per perimetrą, ieškant erdvių tolimiems metimams ar prasiveržimams link krepšio, atspindi šios Argentinos rinktinės žaidimo braižą. Ji žaidžia greitai, sprendimus priima ryžtingai ir išsiskiria savo intelektu puolime. Visas 40 žaidimo minučių argentiniečiai žaidžia per varžovų klaidas gynyboje – bent akimirkai prarasta koncentracija, miskomunikacija pagalbos veiksmuose ar neteisingai užsiimta pozicija varžovams kainuoja taškus į jų krepšį.
Galiausiai, jei argentiniečiai krepšį atakuoja netaikliai, jie yra labai agresyvūs lipdami „ant lentos“. Lietuvos rinktinės žaidėjai privalės skirti didžiulį dėmesį atsitveriant savo žmones, nes Argentinos krepšininkai šioje olimpiadoje išsiskiria kova dėl atšokusių kamuolių puolime. Jų jie vidutiniškai sugriebia net po 12 per susitikimą.
Scola
Tai, kas puolime – stiprybė, gynyboje – silpnybė
Jei puolime Argentinos krepšininkai gali sau leisti daug improvizuoti, tai gynyboje jie nėra tokie užtikrinti. Savo aikštelės pusėje jie turi pakankamai spragų, kurias galima išryškinti.
Problemos prasideda tuo, kad vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniaujantis L.Scola yra prastas gynyboje šalia krepšio. Jis negali efektyviai stabdyti varžovų prasiveržimų, grasindamas jiems bloku. Jam sunku gintis prieš fiziškai stiprius „centrus“ „ant ūselio“. Galiausiai, jis yra nuolat atakuojamas perimetro žaidėjų „du prieš du“ žaidime.
Kroatijos rinktinė didžiąją rungtynių su argentiniečiais dalį taškus rinko paprasčiausiai pasinaudodama L.Scolos problemomis „du prieš du“ gynyboje. Kadangi be šio veterano šalia krepšio argentiniečiai išvis neturi jokios apsaugos, jie stengiasi daryti viską, kad L.Scola neapleistų baudos aikštelės.
Gindamiesi prieš „pikenrolą“ jie taiko jau minėtą „flat“ taktiką, kai L.Scola lieka baudos aikštelėje ir yra atsakingas tiek už varžovų aukštaūgį, kertantį link krepšio, tiek už varžovų žaidėjo su kamuoliu prasiveržimo sustabdymą.
Problema ta, kad ginantis šia sistema, trumpam atsiveria didžiulės erdvės vidutiniame nuotolyje. Užtvara pasinaudoję Roko Leni Ukičius, Bojanas Bogdanovičius ar Krunoslavas Simonas labai dažnai trumpam atsiplėšdavo nuo savo tiesioginių oponentų ir įgydavo erdvės metimui iš vidutinio nuotolio ar net iš tritaškio. Jie ta erdvė neblogai naudojosi pirmoje mačo dalyje, kai B.Bogdanovičius buvo sunkiai sulaikomas.
Pastarasis sėkmingai atakavo L.Scola ir prasiveržimais link krepšio. Argentiniečių lyderiui būdavo labai sunku be pražangų sustabdyti atletišką, koordinuotą ir technišką Kroatijos rinktinės gynėją.
Kitos argentiniečių problemos prie savojo krepšio išryškėja ginantis vienas prieš vieną. Nei F.Campazzo, nei N.Laprovittola, nei tas pats E.Ginobili ar juo labiau C.Delfino nepasižymi patikima gynyba vienas prieš vieną. Dėl šios priežasties aikštelėje daug laiko praleidžia P.Garino, kuris šiek tiek kompensuoja gynybinių įgūdžių stoką Argentinos rinktinės perimetro linijoje.
Susitikime su kroatais P.Garino daug dirbo su B.Bogdanovičiumi. 23 metų 198 cm ūgio argentinietis be keitimo aikštelėje praleido pirmąsias 12 rungtynių minučių. Tai žmogus, kuris gali gerokai apsunkinti gyvenimą Lietuvos rinktinės vienam lyderių Jonui Mačiuliui. Savo gynybiniais sugebėjimais P.Garino sužavėjo ir San Antonijaus „Spurs“ komandos skautus. Šis Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubas pasirašė sutartį su perspektyviu argentiniečiu, nors jis ir nebuvo pašauktas naujokų biržoje.
Laprovittola
Argentinos rinktinei labiausiai nepatiktų, jei:
– Mantas Kalnietis ir Renaldas Seibutis sėkmingai realizuotų progas atakuoti krepšį iš tolimesnių distancijų „du prieš du“ situacijose.
– Jonas Valančiūnas, Paulius Jankūnas ir Domantas Sabonis pasinaudotų savo ūgio ir jėgos pranašumais „ant ūselio“.
– Lietuviai labai agresyviai atakuotų argentiniečių perimetro žaidėjus prasiveržimais link krepšio.
– Lietuvos rinktinė išnaudotų savo centimetrų pranašumą kovodama dėl kamuolių puolime.
– Efektyviai uždarytų L.Scola erdves prie tritaškio linijos.
– Atkirstų F.Campazzo ir N.Laprovittola nuo komandos draugų. Tuo tarpu sėkmingai tvarkydamiesi su L.Scolos užtvaromis „du prieš du“ situacijose, neleistų minėtiems įžaidėjams įgyti erdvės metimams iš tolimesnių distancijų.
– Uždarytų E.Ginobiliui erdves prasiveržimams link krepšio.
– Kruopščiai atsitvertų savo žmones po netaiklių argentiniečių metimų.
Žaidėjas, kurio neįvertinti negalima:
A.Nočioni – nors šis veteranas jau nebėra toks aktyvus kaip anksčiau, jis yra žmogus, kurio pamiršti aikštelėje negalima. A.Nočioni nėra stiprus prasiveržime, turi vidutinišką metimą iš tolimesnių distancijų, nėra labai pajėgus žaidime nugara į krepšį, tačiau jis turi širdį. Visus atletizmo ar technikos trūkumus A.Nočioni kompensuoja neblėstančia energija ir kovingumu. Šiam veteranui negalima leisti pajusti „momento“.
Pergalės receptas trumpai:
Argentinos rinktinė yra pirmasis labai neparankus varžovams lietuviams šioje olimpiadoje. Tai komanda, kurios stiprybė yra perimetre, o L.Scolos galimybės atakuoti iš tolimų distancijų natūraliai sudarys rimtų problemų J.Valančiūnui gynyboje. Lietuvos rinktinė turės priimti sprendimą – prisitaikyti prie varžovų ir ilgesnį laiką žaisti žemesniu penketu arba mėginti laimėti per savo stiprybes – centimetrus priekinėje linijoje ir J.Valančiūno pranašumus „ant ūselio“. Antruoju atveju, jei Lietuvos rinktinė sėkmingai išnaudos savo fizinės jėgos ir centimetrų persvarą prieš argentiniečius, sudarys jiems daug problemų kovojant dėl kamuolių bei disciplinuotai dirbs gynyboje, tai leis perimti mačo kontrolę ir rungtynes pabaigti pergale.
Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą „Facebook“
Norėdami komentuoti prisijunkite.