J.Mačiulis: ironiška, kad manęs nori Europos grandai, bet ne Lietuvos komandos

Vaidas Čeponis lažybų bendrovės „Betsafe“ rengiamoje tinklalaidėje įgavo pagreitį – jūsų dėmesiui jau ketvirtoji „Čeponio podkastų“ serija. Šįkart apie gyvenimą karantine, mintis dėl karjeros ateities ir svajonę ją pabaigti Lietuvoje atviravo ilgametis Lietuvos rinktinės narys ir Atėnų AEK puolėjas Jonas Mačiulis.

Laiko veltui karantino metu 35-erių lengvasis kraštas neleidžia: palaiko sportinę formą, kaip pats sako, ir pabėgioja, ir pamina dviratį, daug dėmesio reikalauja ir namuose esantys vaikai.

„Kai turi tris atžalas, negali turėti daug laisvo laiko – reikia padėti ruošti namų darbus, taisyti internetą, tad atsiranda problemų“, – juokiasi krepšininkas.

Laiko pareikalauja ir pagalba mažiau turintiems Lietuvos gyventojams. Visai neseniai J. Mačiulis vežiojo karantiną lengviau padedantį išgyventi maistą Šančių vaikų dienos centrą lankantiems vaikams ir jų šeimoms.

Taip atitolus nuo oranžinio kamuolio batalijų ateina minčių ir dėl karjeros ateities tiek klubiniame krepšinyje, tiek atstovaujant rinktinei – kitąmet krepšininkui sukaks jau 36-eri, tad galbūt bus sunkiau patekti į nacionalinės komandos dvyliktuką. Ypač, kai jo pozicijoje verda arši konkurencija.

„Aišku, būtų pats geriausias scenarijus atsisveikinti su rinktine po olimpinių žaidynių. (...) Tačiau apie šansus negalvoju – juk galutinai nenutrauktas Graikijos čempionatas, tad pirma reikia sulaukti informacijos dėl to ir atsiskaitymo. Pirma susidėliosiu šiuos dalykus, o tada žiūrėsime“, – teigia J. Mačiulis.

Jis su nacionaline komanda laimėjo du Europos čempionatų sidabro ir vieną bronzos medalius, prieš dešimtmetį pasidabino ir pasaulio čempionato bronza. Ryški jo karjera ir klubuose – čempionu jis tapo Lietuvoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, virš galvos kėlė ir Eurolygos trofėjų. Dabar savo talentą jis demonstruoja Atėnų AEK ekipoje – iki sustabdant čempionatą jame sužaidė 36 rungtynes, buvo antras pagal rezultatyvumą komandoje.

„Su klubo atstovais juokaudavome, kad liksiu jame iki karjeros pabaigos. Tačiau koks bus sprendimas, sužinosime liepos viduryje, rugpjūčio pradžioje“, – tvirtina krepšininkas.

Anot jo, keliai su vienu iš Graikijos čempionato lyderių gali išsiskirti ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, jei būtų nuspręsta gerokai sumažinti jo atlyginimą.

„Jis ir taip nėra didelis. Tad jei uždirbčiau pusę tiek, kiek dabar, už namą ir vaikų lankomą mokyklą mokėčiau iš savo kišenės. Tad geriau likti Lietuvoje ir leisti pinigus čia“, – atvirauja sportininkas.

Nors ir leistų laiką gimtinėje, tačiau neaišku, ar čia dar teks sužaisti.

„Į Lietuvą nesidairau, abejoju, ar čia esu kažkam labai reikalingas. Likimo ironija, kad manęs nori Europos grandai, bet ne Lietuvos komandos. (...) Svajonė būtų pabaigti karjerą „Žalgiryje“. Tačiau jei treneris ar vadovybė nemato, kad esu reikalingas, tai nereikia forsuoti įvykių, nieko čia nepakeisi. Toks gyvenimas – vienam treneriui labai tinka, o kitas nežino, ką daryti su juo“, – apie krepšinio virtuvę kalba 2005–2009 metų sezonuose Kauno ekipai atstovavęs atletas.

Nors ateitis miglota ir svarbiausi sprendimai nukeliami į ateitį, tačiau dėl kaip krepšininkui jau nemenko amžiaus jis vis pagalvoja apie tai, ką reiks veikti, kai rankoje nebelaikys oranžinio kamuolio.

„Būsiu vairuotojas dukroms į mokyklas, būrelius. – juokiasi J. Mačiulis. – Gal federacijoje ar kokiam Lietuvos klube koks darbelis atsiras. Dar labai negalvojau apie karjeros pabaigą, nes neatsisakiau minčių pratęsti jos iki kitos vasaros.“