Į Klaipėdą persikėlusį I.Neliubovą sužavėjo „Akropolio“ prekybos centras

Lietuvos vicečempiono Klaipėdos „Neptūno“ klubo gretose jau mėnesį rungtyniauja 207 cm ūgio žaidėjas Ivanas Neliubovas. Šis iš Rusijos kilęs 26-erių žaidėjas pasidalijo mintimis apie savo karjerą, pirmuosius įspūdžius „Neptūno“ klube, papasakojo apie Klaipėdoje lankytas vietas, laisvalaikį bei šeimą.

Ivanai, Jūs rungtyniavote Tartu „Rock“ (Estija), Rygos VEF (Latvija), „Nižnij Novgorod“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Maskvos CSKA jaunimo (Rusija) ekipose. 2006 ir 2008 m. gynėte Rusijos jaunimo rinktinių garbę Europos čempionatuose, 2009 metais – pasaulio studentų universiadoje. Papasakokite apie kiekvieną iš šių karjeros etapų.

Su Rygos VEF ekipa pirmais metais pavyko tapti Latvijos vicečempionu, antrą sezoną – čempionu. Estijoje taip pat pavyko pasipuošti medaliais – su Tartu „Rock“ ekipa rungtyniavau šios šalies krepšinio lygos finale, tačiau pralaimėjome. 2009 metais Belgrade (Serbija) vykusioje universiadoje su Rusijos rinktine tapau vicečempionu, nusileidome tik universiados šeimininkams.

Pastaruosius du sezonus vilkėjau „Lietkabelio“ ekipos marškinėlius. Praėjusį sezoną buvau pripažintas geriausiu LKL kovotoju dėl atšokusių kamuolių – vidutiniškai per rungtynes po krepšiais sugriebdavau po 8,3 kamuolio.

–  Kaip pavyko įsilieti į „Neptūno“ gretas?

– Klaipėdos klubo atstovai manimi domėjosi, tad su mielu norui sutikau įsilieti į „Neptūno“ komandos gretas. Tai nauja mano krepšinio karjeros pakopa – tarsi laiptelis į viršų. „Neptūnas“ – profesionali komanda, šį sezoną išbandžiusi jėgas prestižiškiausiame Senojo žemyno krepšinio turnyre – Eurolygoje. Nepasinaudoti tokia proga parungtyniauti su aukšto lygio ekipa, būtų nelogiška.

– Kokie pirmi įspūdžiai iš „Neptūno“ stovyklos? Kaip Jus priėmė „Neptūno“ komandos senbuviai?

– Įspūdžiai – tik teigiami. Visi šiltai mane priėmė, pavyko įsilieti į komandos gretas. Pirmą savaitę galbūt buvo sudėtinga priprasti prie naujos komandos, derinių, žaidimo stiliaus, tačiau jau perpratau žaidėjus, maždaug žinau kiekvieno galimybes ir panašiai.

Klubas man miesto centre parūpino butą, davė automobilį. Jei iškyla kokios buitinės problemos, klubo vadybininkai iškart padeda. Sąlygos – išties geros. Žaidėjai „Neptūne“ yra aprūpinti viskuo: aukščiausio lygio medicinos priežiūra, vitaminais, kiekvienam žaidėjui yra skiriamas maitinimas, tad po treniruočių nereikia sukti galvos, ką pasidaryti valgyti ir panašiai. Tiesiog visi kartu einame į restoraną-kavinę ir valgome. Kituose klubuose tokių sąlygų nebuvo. „Neptūno“ žaidėjams dėl nieko nereikia sukti galvos, viskuo esame aprūpinti, belieka treniruotis, ilsėtis ir kuo geriau pasirodyti varžybose. Treniruotės – labai produktyvios. Išties „Neptūnas“ – vienas profesionaliausių klubų, kokiame aš esu rungtyniavęs.

– Su kuriais iš neptūniečių palaikote artimesnį ryšį?

– Su visais draugiškai bendraujame. Galbūt šiek tiek daugiau bendrauju su Martynu Mažeika, kadangi anksčiau teko su juo rungtyniauti Rygos VEF klube.

– Ar jau spėjote susipažinti su Klaipėdos miestu? Kokias vietas aplankėte?

– Per vieną iš išeiginių buvau nuvykęs prie jūros, taip pat lankiausi Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume. Patiko. Kiek man pasakojo, delfinariumas neseniai rekonstruotas, tad pasisėmiau teigiamų įspūdžių. Naktinio Klaipėdos gyvenimo nežinau, kadangi laikausi sportinio režimo: treniruotės, namai, poilsis. Linksmybėms laiko nėra. Įspūdį Klaipėdoje paliko ir „Akropolio“ prekybos centras. Tai tarsi kitas pasaulis. Panevėžyje nieko panašaus nebuvo.

– Galbūt per šv. Velykas buvote grįžęs į gimtąją Rusiją?

– Ne, buvau čia Klaipėdoje. Kai rungtyniavau Panevėžyje, su manimi gyveno žmona Natalija ir pusantrų metukų dukra Sofija. Dabar jos gyvena Maskvoje, kadangi pasibaigė vizos galiojimo laikas. Bendraujame internetu. Žinoma, šiek tiek liūdna, kad dabar jų nėra šalia, tačiau jau pripratau. Abu suprantama, kad tai mano darbas ir laikinai turime su tuo susitaikyti.

Aš pats esu kilęs iš Čeliabinsko – miesto Rusijoje, rytiniame Pietų Uralo šlaite. Atvirai pasakius, man patinka nedideli miestai, kadangi gali daugiau nuveikti. Klaipėda – nedidelis, gražus miestas.

Tarkime, Maskvoje per dieną gali atlikti tik vieną arba du darbus, kadangi yra didžiuliai atstumai, automobilių kamščiai... Gali net nespėti į antrąjį susitikimą, o čia, Klaipėdoje, per dieną gali atlikti penkis ir daugiau darbų ir dar liks laisvo laiko. Net pėsčiomis gali nueiti iš vienos į kitą vietą, kas, tarkime, Maskvoje yra sunkiai įsivaizduojama.

– Grįžkime prie „Neptūno“, ar tenkina klube atliekamas vaidmuo?

– Aš suprantu, kad pats turiu užsitarnauti žaidimo laiką ir trenerio autoritetą. Jei kovosiu iš širdies, stengsiuosi, man puikiai seksis, tikiu, kad treneriai man suteiks daugiau žaidybinio laiko. Taip yra visur. Juk vaikinai šiame klube rungtyniauja kelerius metus, yra vietiniai šio miesto krepšininkai, puikiai vienas kitą pažįsta, man dar reikia užsitarnauti jų pasitikėjimą.

– Kovo 19 dieną per rungtynes su „Šiauliais“ pelnėte 17 taškų ir buvote vienas rezultatyviausių „Neptūno“ žaidėjų. Trečiadienį 18.45 val. „Švyturio“ arenoje vėl teks susikauti su „Šiauliais“. Gal vėl terorizuosite „Šiaulių“ ekipos krepšį?

– Žiūrėsime... Bandysiu įrodyti, kad tai nebuvo atsitiktinumas. „Šiauliai“ juk prieš kelias dienas tapo Baltijos krepšinio lygos čempionais. Jie rungtyniauja vis geriau ir geriau. Mes su kiekviena komanda privalome kautis 100 procentų susikoncentravę, nes kiekvienas varžovas mums nori įkąsti. Juk „Neptūnas“ – Eurolygos komanda, tad visi trokšta nugalėti tokio lygio komandą.

Labai norėtųsi šį sezoną su „Neptūnu“ pabaigti skambiomis natomis – pasipuošti LKL medaliais.

Paulius Matulevičius, „Vakarų ekspresas“