G.Maskoliūnas: Jacksono-Cartwrighto misija – padaryti komandą geresne
(5)
Išaušus pirmąjai pavasario dienai, į Lietuvos arenas po kelių savaičių pertraukos sugrįžta ir „Betsafe-LKL“ kovos, persiritančios į antrąją sezono pusę.
Reguliariojo sezono trečiąjį ratą atidarys čempionų titulą ginantis Vilniaus „Rytas“ (15/3), kuris „Active Vilnius“ arenoje priims Kėdainių „Nevėžį-Optibet“ (5/13). Susitikimą nuo 16.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3.
Tiek vieni, tiek kiti prieš FIBA rinktinių „langą“ demonstravo solidžius rezultatus: sostinės krepšininkai, nors ir liko be Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finalo ketverto savo mieste, „Betsafe-LKL“ fiksavo septynių pergalių paeiliui seriją, o kėdainiečiai sulig dviem užtikrintomis pergalėmis Jonavoje ir Klaipėdoje priartėjo vos per vieną pergalę nuo aštuntosios pozicijos.
Tiesa, vilniečiams kelių savaičių pertrauka nebuvo tik lengvas atokvėpis prieš svarbiausias sezono kovas vietiniame ir tarptautiniame frontuose.
Į Lietuvos nacionalinę ekipą „Rytas“ išleido keturis žaidėjus – Margirį Normantą, Gytį Radzevičių, Martyną Paliukėną bei Ąžuolą Tubelį. Pastarasis vos pirmąją pasirengimo dieną patyrė peties traumą, preliminariai eliminuojančią jį dviem mėnesiams. Negana to, į žaidimo schemas reikėjo įvesti prieš pat pertrauką komandą papildžiusį Parkerį Jacksoną-Cartwrightą, kuris turėtų tapti itin reikšminga ekipos dalimi.
Visas šias aktualijas, kaip ir artėjančio šeštadienio akistatą su kėdainiečiais, portalas LKL.lt aptarė su ilgamečiu „Ryto“ trenerio asistentu Gustu Maskoliūnu.
– Paskutiniąsias rungtynes prieš „langą“ žaidėte vasario 8 dieną, o po to sekė trijų savaičių pertrauka, kadangi nedalyvavote Citadele KMT finalo ketverte. Pradėkime nuo jo – kiek keista buvo viską stebėti iš šono?
– Buvo tikrai skaudu, tikrai netikėta visam klubui ir žaidėjams, bet jau mes nieko nepakeisime. Bet pats ketvertas buvo tikrai įspūdingas. Aš tikėjausi panašų rezultatų, galvojau, kad „Neptūnas“ gali nustebinti. Negalvojau, kad gali taip nustebinti. Laimėjo tie, kas, sakyčiau, turėjo laimėti, bet pats renginys pateikė daug gražių siurprizų ir buvo vertas dėmesio.
– Tikriausiai neguodžia, kad jus nugalėjęs „Neptūnas“ pasiekė finalą ir ten liko per metimą nuo titulo, bet gal kažkiek lengviau savo pateisinti...
– Ne, mes savęs tikrai negalime pateisinti dėl to, kad „Neptūnas“ sužaidė gerai finalo ketvertą. Mums skauda lygiai taip pat – ar jie būtų pralaimėję, ar laimėję, mums skauda identiškai vienodai, nes mes patys pasidarėme sau tokią bėdą ir turėjome taikytis su pasekmėmis.
– Daugelis komandų laukia „langų“, kad galėtų treniruotis, atsikvėpti, bet jums buvo nelengva, nes išleidote keturis žaidėjus į Lietuvos rinktinę, o vienas iš jų, Ąžuolas Tubelis, dar ir atkrito. Kaip sekėsi vykdyti treniruočių procesų po tokių turbulencijų, kai dar turite ir naują žaidėją?
– Nuo tokių dalykų, kaip ta trauma, nesame apsaugoti. Kai gavome tą žinią, iškart turėjome kažkiek į tai reaguoti. Kažkiek mums išėjo į naudą, kad tai įvyko „lango“ pradžioje, ne paskutinėse rungtynėse ar paskutinę minutę. Mes, trenerių štabas, spėjome persidėlioti kažkiek rotacijas, planus, kaip mes norime matyti savo komandą dirbančią. Be to, reikėjo įvesti Parkerį į sudėtį. Aišku, davėme ir pailsėti tiek lietuviams, tiek užsieniečiams. Aš galvoju, kad mes tą laiką naudingai išnaudojome. Ąžuolo iškritimas kažkiek mums pakenks, bet esamam laikui pasiruošėme ir tikime, kad Ąžuolas grįš dar stipresnis.
– Kiek smarkiai keisis žaidimo braižas, turint omenyje, kad Ąžuolas pastaruoju metu atrodė gerai ir turbūt nėra lengva surasti, kas galėtų pilnavertiškai išpildyti jo vaidmenį? Tikriausiai šanso laukia Oskaras Pleikys?
– Žiūrint tai, ką mums Ąžuolas duodavo, mes turėjome kažkiek reaguoti ir koreguoti žaidimą. Bet pats žaidimas labai daug nesikeis, nes norime išlaikyti tą patį „Ryto“ krepšinį – tą greitą, akiai patrauklų krepšinį. Tiesiog turėsime rasti kitus būdus tai padaryti, nes tikrai daug naudojome Ąžuolą. Dabar kiti žaidėjai turės pasistiebti ir įnešti kitų, naujų spalvų į mūsų žaidimą.
– Artūrui Gudaičiui palikus Tokiją, jis tarsi atsirado kaip galimas papildymas, nors jo pozicija ir skiriasi nuo Ąžuolo. Ar papildymo klausimas yra atviras, turint omenyje, kad jis aktualus gali būti ir gana trumpą laiką, jei Ąžuolas sparčiai sveiks?
– Man labai pasisekė būti savo pozicijoje, kadangi aš apie papildymo klausimus sužinau paskutinis. Jeigu jau į mane kreiptųsi dėl papildymo, reiškia, būtų kažkas rimto. Nes aš pats esu paskutinis eilėje apie tai. Nelabai ką galime komentuoti, nes viskas kol kas tik paskalų lygyje.
– Turite naujoką, kuris sirgaliams tikriausiai teikia dideles viltis. Kokį įspūdį jis jums palieka ir, trumpai tariant, kokia yra jo misija Vilniuje per likusius sezono mėnesius?
– Misija yra labai paprasta – padaryti mūsų komandą geresnę. Jis ateina turėdamas gerus skaičius, nors ir traumuotas. Pirmiausia, ką turėjome padaryti, tai išgydyti jo traumą. Jo misija labai paprasta – jis darys viską, kad padėtų komandai būti geresnei ir siekti kuo daugiau pergalių. Pats žaidimo stilius yra idealiai tinkantis „Ryto“ krepšiniui. Greitas, daug atakų, kurti kitiems mėgstantis, agresyvus, aštrus žaidėjas. Tai, ko tikimės iš jo, norime pamatyti su kaupu, ką jis gali padaryti. Parkeris ateina, bijau sumeluoti, su beveik 7 rezultatyvių perdavimų vidurkiu ir jis tikrai yra žaidėjas, kuris nėra matantis tik vieną žmogų, nes būna gynėjų, kurie mato tik aukštaūgius. Jis mato visus. Vien per treniruočių procesą galiu pasakyti, kad mūsų kitus žaidėjus jis atranda visiškai laisvus metimams. Tai, ko mes šį sezoną gal nelabai matydavome, jis atranda tokių perdavimų, kurių nelabai kas tikisi gauti. Tikiuosi, kad visi gaus papildomų perdavimų ir situacijų išsimesti laisvus metimus.
– Galbūt kiek per tyliai nuskambėjo naujiena, kad Gytis Masiulis lieka klube. Tai žaidėjas, kurį jau galima vadinti komandos senbuviu, kuris palaipsniui tampa vis svarbesnė komandos dalis, ypač žaisdamas vidurio puolėju. Kaip apibūdintumėte jo indėlį šių kelių metų bėgyje ir kokia yra Gyčio svarba šiuo momentu?
– Keisčiausia buvo, kad per rinktinės „langą“, kai nebuvo nei Margo, nei Radzo, uždarant treniruotę, Masiulis buvo tas, kuris sušaukia „Vilniaus „Rytas“!“ Gaunasi toks trečiaeilis kapitonas pas mus (šypsosi). Šiaip labai smagu, nes Gytį aš pažįstu asmeniškai ilgą laiką. Aš matau, kad jis kiekvienais metais vis brandesnis ir stipresnis. Šį sezoną jis žaidžia gal net vieną geriausių karjeros sezonų. Jam pasistūmėjus į „penktą“ poziciją, jis turi pranašumų prieš didžiąją dalį aukštaūgių. Ne tik išplečiant aikštę, jis atranda savo kitų puolimo aspektų, ne tik aplink tritaškio liniją. Labai džiugu už Gytį, džiaugiamės, kad pavyko išlaikyti jį klube dar vienam sezonui. Net nežinau, kaip teisingai sudėlioti, bet jis jau vienas komandos veteranų ir tai parodo, kad tiek jis tiki klubu, tiek klubas juo. Jis su metais bus vis geresnis.
– Šiemet nuošalyje paliekate du įregistruotus jaunuolius – Gantą Križanauską ir Igną Urboną. Pastaraisiais metais buvo įprasta, kad tas pats Gantas, Adas Šimonis ar Modestas Babraitis gaudavo minučių bent retsykiais. Kas pasikeitė jūsų požiūryje? Ar sudėtis tapo gilesnė ir nusprendėte visada išlaikyti maksimalų kovinį režimą, o ne duoti šansus ir kartais kentėti dėl jaunimo?
– Filosofija pas mus nėra pasikeitusi. Stengiamės vis labiau pajungti jaunimą į treniruotes. Gal taip – šiuo atveju, šį sezoną mūsų sudėtis yra kažiek gilesnė, bet jaunimas ateina treniruotis. Yra susidariusios kelios situacijos, kurių nelabai galiu komentuoti, bet buvo žaidėjo trauma ir panašiai. Jaunimas yra pajungiamas, laukiame NKL sezono pabaigos, nes tiek Ignas, tiek Gantas yra vieni pagrindinių komandos vedlių. Norėjome, kad jie fokusuotųsi labiau į dublerius, bet automatiškai situacija gavosi tokia, kad mes neturėjome problematiškų situacijų su traumomis, esame sveiki visą šį sezoną. Pasibaigus NKL sezonui, mes tikrai paimsime jaunimą ir į „Betsafe-LKL“.
– Šiemet, nors ir vėl nenuskilo Citadele KMT, po „lango“ esate kovoje dėl patekimo į kitą FIBA Čempionų lygos etapą, kur nemaža dalis besidominčių jūs galbūt net laikytų favoritais kartu su Malagos „Unicaja“ žengti tolyn. Ar jaučiasi skirtumas nuo praeitų sezonų, kai pavasarį pasitinkate turėdami daug priežasčių kovoti?
– Faktas, kad jaučiasi, yra ir tas lengvas spaudimas. Tikrai nepavadinčiau mūsų favoritais išeiti į kitą etapą, kai grupėje yra „Unicaja“. Taip, yra ir „Galatasaray“, bet būkime biedni, bet teisingi, „Unicaja“ yra favoritė mūsų grupėje. Stengsimės kartu su jais išeiti į kitą etapą. Faktas tas, kad matyti tvarkaraštyje kovo mėnesį ir ten esantį labai sudėtingą ruožą rungtynių – turime ketverias Čempionų lygos rungtynes, „Žalgirį“, „7bet-Lietkabelį“ – parodo, kad esame gerame lygyje ir visi žaidėjai yra patenkinti tuo, kad turės progą žaisti dukart per savaitę, kiekvieną savaitę. Tai parodo, kad esi gerame klube, jei turi tokią progą žaisti dvejas rungtynes per savaitę.
– „Betsafe-LKL“ lentelėje atsiplėšėte nuo „vilkų“, kurie dar neseniai kvėpavo į nugara, o kitas dalykas yra tas, jog „Žalgiris“ nuo jūsų taip pat nėra pabėgęs. Žinome, kad namų pranašumo faktorius kartais gal ir būna esminis. Dabar, kai tebepuoselėjate viltis tarptautiniame fronte, ar nėra baisu, kad gali būti kiek sudėtingiau galingai finišuoti Lietuvoje?
– Žiūrime į vienerias rungtynes vienu metu. Matome, kas dedasi lentelėje, matome, kad negalime sau leisti švaistyti taškų, nes tai gali mums labai stipriai pakenkti tolimesnėje stadijoje. Bet mes tikrai nesižvalgome, kaip toliau mums reikia daryti. Fokusuojamės į „Nevėžį-Optibet“, po to fokusuosimės į Manisą ir taip toliau. Kaip sakant, stengiamės žiūrėti taip. Ar tai pakenks? Abejoju, tai gal pakenktų, jei žiūrėtume į priekį ir skaičiuotume, kaip mums geriau. Bet kadangi mes taip nedarome, neturėtume turėti su tuo problemų.
– Šeštadienį jums klius „Nevėžio-Optibet“ išbandymas. Tai komanda, kuri dabar yra už aštuntuko ribų, bet beldžiasi į jį ir prieš „langą“ atrodė labai solidžiai, kėlė visiems problemų. Turbūt daugelis išskirtų Amitą Ebo ir Josephą Girardą, bet ką jūs apskritai galvojate apie šį varžovą, kas krenta į akis? Galbū reikia perspėti kai kuriuos žaidėjus, kurie mato „Nevėžį-Optibet“ devintoje vietoje, kad jie neapsigautų, nes ne kartą matėme, kaip kėdainiečiai nubaudžia arba vos to nepadaro su pirmaujančiomis ekipomis?
– „Nevėžį-Optibet“ mes labai gerbiame. Jie ateina per pastarąsias dvi rungtynes turėdami 108 taškų vidurkį ir laimėdami dvi išvykas. Žaidė su „Žalgiriu“, kur, jei ne Ebo pramestas baudos metimas, spėju, kad būtų ir ten laimėję. Komanda yra labai labai pavojinga. Jei tu jiems leisi žaisti, jie gali labai stipriai tave nubausti. Mes, treneriai, iš savo asmeninės patirties žinome, kad jie gali tai padaryti ir jau yra padarę tai praeityje. Mūsų žaidėjai puikiai tą supranta ir susikaupimas yra didžiulis. Pasiruošime ir treniruočių procese atsižvelgiame, kad „Nevėžis-Optibet“ ateina geros formos ir, sakyčiau, yra ant mažos bangelės, nugalėdami „Neptūną“ ir Jonavą. Žaidžia lengvai, užtikrintai, greitai, turėdami progą meta. Šią komandą mes labai gerbiame.
– Stebint šios komandos žaidimą, ar jaučiasi Gedimino Petrausko ranka? Nes komanda tarsi priklauso nuo Ebo vadovavimo komandai, bet ar treneris ryškiai prisideda prie to, ką izraeliečiui pavyksta sukurti?
– Taip, trenerio Petrausko žaidimo stilius yra toks. Jis yra išlaikęs kai kurias sistemas per daugelį metų tas pačias. Jos akivaizdžiai veikia, jis atrado žaidėjus, kurie idealiai tinka būtent tam žaidimo stiliui, kurį jis mėgsta. Tikrai jaučiasi tiek puolime, tiek gynyboje Petrausko ranka.
Norėdami komentuoti prisijunkite.