E.Nickus: jeigu matysime, kad yra problemų su finansais ir rėmimu, nežaisime nei LKL, nei NKL

Antradienį paskutiniąsias Lietuvos krepšinio lygos sezono rungtynes sužaidė Kauno rajono „LSU-Atletas“, kuris 80:95 nusileido Pasvalio „Pieno žvaigždėms“. Iškovoję vos 5 pergales per visą sezoną Edo Nickaus auklėtiniai liko paskutiniai. Nepaisant to, treneris šį sezoną „LKL dienoraščiui“ piešė ne tik tamsiomis spalvomis.

„Nežiūrint to, kad esam paskutinėj vietoj – aišku, čia negali būti daug teigiamų akimirkų, matyt, taip buvo lemta mūsų komandai, džiaugiuosi, kad per sezoną žaidėjai labai stipriai ūgtelėjo. Nebuvo taip, kaip praėjusiame sezone, kuomet mūsų niekas rimtai nevertino, neanalizavo mūsų žaidimo. Mes privertėme visus varžovus atidžiai ruoštis rungtynėms, ir niekas negalvojo, kad štai atvažiuos ir lengvai mus įveiks. Vienose ar kitose rungtynėse atsiskleidė ne vienas žaidėjas. Deja, persekiojo traumos, ligos, kitos bėdos. Gal tai ir yra priežastis, kodėl atsidūrėme paskutinėje vietoje.

– Nemanot, kad žaidėjams, ypač jauniems, meškos paslaugą galėjo padaryti ir tai, kad nuolat į galvą buvo kalama, jog jie privalo būti aštuntuke?

– Nebuvo jiems tai kalama į galvą. Toks tikslas buvo – patekti tarp aštuonių geriausių. O kalama į galvą jiems buvo tai, kad kiekvienos rungtynės yra gera praktika, gera mokykla. Nepatekom į aštuntuką ne dėl to, kad žaidėjai yra žemesnio lygio. Tiesiog turėjom daug problemų, kurios neleido laimėti daug rungtynių. Mes gražiai baigėme sezoną ir aš tuo esu patenkintas.

– Rungtynės su „Lietuvos rytu“ (Vilniaus krepšininkai likus 48 sek. iki rungtynių pabaigos atsiliko net 10 taškų). Turbūt dar ilgai sapnuosis paskutinės minutės košmaras?

– Be abejo. Nors, košmaru nepavadinčiau, visko pasitaiko. Tiesiog jauni vaikinai, neturintys tokių rungtynių praktikos, tai padaro savo. Stebuklo neįvyko. „Lietuvos rytui“ tas taškas buvo labai svarbus, mums gi psichologine prasme jis būtų dar svarbesnis. Bet tai parodo, kokios yra jaunos komandos galimybės. Jeigu mes galim su „Lietuvos rytu“ ar „Žalgiriu“, ar Pasvaliu, kitais klubais žaisti, kaip lygūs su lygiais, manau, kad komanda padarė didelę pažangą.

– Jeigu reiktų išskirti komandos stiprybę...

– Studentų komanda ne ta ekipa, kurioje žaidėjai galėtų susikurti savo ateitį. Komandos tikslas buvo, kad žaidėjai tobulėtų. Aišku, tikrai nenorėjom likti paskutinėje vietoje. Bet įvyko taip, kaip įvyko. Galų gale tai jauniausia komanda LKL ir mes labai daug rungtynių gal dėl tos patirties stokos ir pralaimėjom vienu ar trim taškais. Labai akivaizdžiu skirtumu pralaimėjom tik kelias rungtynes. Taip kad, turint omenyje krepšininkų amžių, mes darbą atlikom gerai.

– Dabar klubo laukia labai sunkus laikotarpis, kai esat priklausomi nuo kitos komandos. Kaip išnaudojat tą laikotarpį ar išnaudosit?

– Tas laikotarpis nebus labai sunkus. Labai sunkų mes jau praėjom. Toks buvo visas sezonas, kadangi klube buvo labai sudėtinga finansinė padėtis. Musų neslegia ta našta, galvojant, ką darysim kitą sezoną. Jeigu matysime, kad yra problemų su finansais, su rėmimu, ko gero nežaisime nei LKL, nei Nacionalinėje lygoje.

– Čia jau nepriklausomai nei nuo Mažeikių sprendimo, nei nuo kitų komandų?

– Absoliučiai nepriklausomai. Tik gaila, taip mano ir kitų klubų treneriai, vadovai, kad gali nelikti tokias senas tradicijas turinčios komandos. Čia savo sportinį kelią pradėjo daug žinomų krepšininkų. Sudėtinga rasti rėmėjų, kadangi tokia komanda negali tuoj pat duoti pageidaujamų rezultatų. Iš tikrųjų tai neįmanoma. Visos komandos stiprinasi, kviečiasi daug legionierių. Lyginant praėjusį ir šį sezoną, matyti, kad visos komandos sustiprėjo. Ir esu labai patenkintas, kad su visomis kovėmės kaip lygūs su lygiais. O sprendimai visada yra. Turim iki sezono pradžios labai daug laiko. Mes nebaigėm sezono. Ir toliau darbuosimės, treniruosimės. Laukia turnyrai, išvykos. Komanda nesubyrėjo, jos niekas nesiruošia paleisti. O kaip susiklostys situaciją matysime.

– Kaip manot, kada galutinai turėtų paaiškėti ta situacija?

– Liepos pirmai dienai turėtų būti aišku, ką mes toliau veikiam, kokiu keliu toliau žingsniuosim. Nėra taip, kad esam kažkokioje duobėj, iš kurios išlipti nėra galimybių.