„Broliai šaunuoliai“: neišskiriamieji šmaikštuoliai Lavrinovičiai

Ko gero jau esame įpratę matyti, kad krepšinio kamuolį į rankas neretai paima tėvų pavyzdžiu pasekusios atžalos ar į vyresnius brolius besilygiuojantys vaikai. Portalas Krepsinis.net pradeda straipsnių ciklą „Broliai šaunuoliai“, kuriame pristatysime jums žymiausius Lietuvos ir viso pasaulio brolius krepšinyje.

Jei paprašytume atsitiktinių lietuvių įvardinti, kokia garsių brolių pavardė pirmiausiai šauna į galvą, dauguma greičiausiai nedvejodami pasakytų, jog Lavrinovičiai. Ir tai tikrai nenustebintų, nes šmaikščiuosius Darjušą bei Kšištofą puikiai žino visi – tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus. Dvynių krepšininkų karjerą prasidėjo labai panašiai – abu 1996-aisiais metais, būdami 17-os, išvyko į Alytų. Čia abu aukštaūgiai žaidė iki 1999-ųjų, kai krepšinio parketą buvo priversti išmainyti į kalėjimo betoną.

Į laisvę Lavrinovičiai išėjo 2002-aisiais bei abu iškart sugrįžo į ankstesnę komandą. „Didžiuojuosi jais, kad iškentę visą tą košmarą, sugebėjo nepalūžti ir susikurti gyvenimą, kurio buvo verti“, – praėjus keleriems metams po sunkaus sūnų gyvenimo etapo kalbėjo jų tėvas Janas Lavrinovičius.

Įdomu tai, kad 2004-ųjų vasarą Kšištofas galėjo pradėti karjerą Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) – juo įnirtingai domėjosi Toronto „Raptors“ komanda. „Parengėme pasaulinio lygio žvaigždę. Kai Kšištofas pas mus atvyko, jį žinojo tik specialistai“, – tada K.Lavrinovičiumi didžiavosi „Ural Great“, kurios garbę lietuvis gynė, generalinis direktorius Pavelas Liachas. Deja, bet vis dėlto stipriausioje planetos lygoje Kšištofas nedebiutavo.

Dvynių keliai per visą karjerą buvo susikirtę dar kelis kartus: 2006-aisiais, kai Darjušas prisijungė prie brolio Kazanės „Unics“ klube, ir 2012-aisiais, abiems atvykus į „Žalgirį“. „Malonu grįžti į komandą, kurioje, galima sakyti, pradėjau savo kelią didžiajame krepšinyje“, – pasirašęs kontraktą sakė Darjušas.

Tuo tarpu Kšištofas neslėpė – buvimas kartu Lavrinovičiams yra itin svarbus: „Tai, kad žaisiu su broliu, padėjo man greitai priimti sprendimą“, – teigė jis.

Beje, sunku pamiršti, jog į laikinąją sostinę atvykę Lavrinovičiai kartu su Vladimiro Romanovo partija bandė laimę ir politikoje, tiesa, rinkimuose į Seimą jiems sėkmės bei tautos pasitikėjimo trūko, tad trumpa brolių politinė karjera greitai baigėsi.

Lavrinovičiai

Nuolat matomą puikų brolių tarpusavio ryšį ir tvirtybę gyrė ne vienas juos treniravęs strategas. Lietuvos rinktinei vadovaujantis Jonas Kazlauskas yra teigęs: „Kai abu Lavrinovičiai yra aikštelėje, jie geriau nei kiti supranta vienas kitą bei palaiko“.

Brolių tandemo veikimą galėjome matyti ir ne viename čempionate – Lietuvos rinktinė jau praktiškai tapo sunkiai įsivaizduojama be Lavrinovičių. Jie nacionalinės komandos marškinėlius yra vilkėjęs jau beveik dešimt kartų.

Nepaisant tokio ilgo rungtyniavimo rinktinėje, varžovams broliai dar pateikia užtektinai staigmenų. Kad ir šių metų Pasaulio taurės turnyre, kovoje su slovėnais, į aikštę žengęs duetas nugebėjo supančioti oponentus savo gynyboje ir leido jiems pelnyti vos du taškus per ketvirtį. „Broliams tai nebūdinga, bet šiandien jų gynyba buvo tiesiog fantastiška“, – auklėtinių pasirodymu džiaugėsi J.Kazlauskas.

Broliai Lavrinovičiai

Lavrinovičiai yra tiesiog neįsivaizduojami be nuolatinių pokštų ir šmaikščių pasisakymų. Visų jų, ko gero, galima surinkti šimtus ir sudėti į atskirą knygą.

Viename mače bloką gavęs Kšištofas juokavo: „Gavau stogą, tai dabar brolis neduos ramybės“. Tuo tarpu Darjušas į tai atsakė: „Visiems pasitaiko, bet broliui dažniau.“

2012 metais, nesulaukęs Kęstučio Kemzūros kvietimo į rinktinės stovyklą, Kšištofas neliūdėjo ir viską pavertė juokais: „Su treneriu nekalbėjome. Gal neprisiskambino.“

Net ir gavęs traumą – susilaužęs delnakaulį, brolis šypsojosi: „Nieko nenutiko, tiesiog kovojau su tigrais.“

Nors netrukus 35-ąją sukaktį švęsiantys krepšininkai, ant parketo esantys jau 18 metų bei dažnas vasaras atidavę nacionalinei komandai, anksčiau jau buvo užsiminę apie artėjančią karjeros pabaigą, panašu, kad jėgų rungtyniauti jie dar turi. O ypač Darjušas, tai įrodęs ir Pasaulio taurės turnyre. Kaip broliams seksis artėjančiame sezone ir kur prieš tai pakryps Kšištofo karjera, išvysime jau greitai.

O jei sportinio kelio pabaiga jau greitai pasiektų finišo tiesiąją, broliai žinotų, ką veikti toliau: „Gal į statybas eisim, lemputes įsukinėjant kopėčių bent nereiks, vis nauda“, – juokavę yra Lavrinovičiai.