A.Sireika: skatinti rinktinės boikotą yra nusikaltimas

Buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Sireika prieš 23 metus į tėvynę parvežė Europos čempionų taurę. Vienintelį tokį trofėjų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kol kas skambiausios XXI amžiaus pergalės architektas nelieka nuošalyje ir dabar – toli gražu ne pačioje geriausioje rinktinės situacijoje.

Pokalbis su buvusiu rinktinės vairininku sukosi apie dabartines aktualijas, tačiau neišvengiamai buvo paliestos jo patirtos situacijos trenerio karjeros metais.

„Treneriui yra nepaprastai svarbu rasti bendrą kalbą su žaidėjais, mokėti juos įtikinti ir įkvėpti. Pamenu, Europos čempionate Švedijoje prieš istorinį finalą su ispanais savo vyrams rūbinėje pasakiau: dabar kalbėsiu ne apie taktiką, o apie požiūrį. Ten, Lietuvoje, liko 3 mln. žmonių, kuriems dėl mūsų plyšta širdys. Ar mes, 12-ka vyrų, čia ir dabar galime padaryti taip, kad mūsų širdys plyštų aikštėje dėl tų 3 mln. žmonių? Rinktinės kapitonas Saulius Štombergas atsistojo, patapšnojo per petį ir išvedė komandą ant parketo. Visą kitą matėte patys…“, – pasakojo A. Sireika.

– Treneri, kaip vertinate situaciją, susiklosčiusią pasaulio čempionato atrankoje ir visą po to kilusį šurmulį?

– Labai paprastai. Aš esu laisvas žmogus, todėl neturiu niekam pataikauti. Nei asociacijai, nei rinktinei, nei žiniasklaidai. Sakau tai, ką galvoju. Mano matymu, dabartinėje situacijoje yra keli dedamieji – asmeninė atsakomybė – t.y. žaidėjai ir treneriai, bei organizacijos atsakomybė – vadovai. Kiekvienas iš jų, išanalizavęs savo sprendimus ir veiksmus, turbūt rastų atsakymus, kodėl susiklostė tokia situacija.

– Jūs pats ne vienerius metus sėdėjote karščiausioje šalies krepšinio kėdėje. Todėl galite įvertinti giliau – kiek šioje situacijoje yra trenerių kaltės?

– Man susidarė įspūdis, kad treneriams ir rinktinės vadovams trūko gilesnio požiūrio į rinktinės komplektaciją ir varžovų analizę. Gal aš ir klystu, bet man atrodo, kad į varžovus žiūrėjome šiek tiek iš aukšto. Esą mes esame grupės favoritai ir ramiai juos įveiksime. Jau pirmas skambutis su Islandija parodė, kad taip nėra. Į atranką reikia žiūrėti rimčiau. Po to tas Igno Sargiūno stebuklas su Didžiąja Britanija. Apie paskutines rungtynes Italijoje išvis nekalbu. Pasigedau kai kurių taktinių sprendimų, bet labiausiai – prisitaikymo prie mūsų NBA žaidėjų. Rimas žaidė taip, kaip jam įprasta. Aš esu labiau už improvizaciją. Matas Buzelis Čikagoje niekada nebuvo įspraustas į tokius europietiško krepšinio rėmus. Mano matymu, nereikėjo jo kišti į derinius, o suteikti daugiau laisvės aikštėje, sudaryti daugiau erdvės atakoje.

– Paminėjote ir žaidėjų bei asociacijos vadovų atsakomybę.

– Žaidėjų atsakomybės irgi niekas neatšaukė. Ne Kurtinaitis ir ne Balčiūnas nepataikė į krepšį. Ne jie neapsigynė. Nesuprantu, kodėl dėl pralaimėjimo Italijoje prasidėjo kaltinimai ir toks asociacijos puolimas. Asociacija padarė, ką galėjo – surinko stipriausius žaidėjus. Prisiminkite, kiek buvo netikinčių, kad šią vasarą rinktinei atstovaus Matas Buzelis ir Kasparas Jakučionis? Bet jie atvažiavo. Taip – komanda nepasiekė norimo rezultato. Kartais krepšinyje taip būna…

Dabar visiems reikia prisiimti atsakomybės dalį ir kartu eiti į priekį. Antraip, dar pora tokių rungtynių ir pasaulio čempionato mes nematysime. Eilinį kartą. Manau, kad treneriai, rinktinės vadovai ir asociacija turėtų labai nuoširdžiai pasikalbėti su kiekvienu žaidėju, išklausyti, kas buvo blogai, kas gerai, ir pasidaryti išvadas.

– Kaip vertinate buvusio rinktinės skauto Beno Matkevičiaus, kelių buvusių rinktinės žaidėjų raginimus krepšininkams boikotuoti rinktinę?

– Skatinti rinktinės boikotą yra nusikaltimas! Galite nekęsti rinktinės trenerių, asociacijos vadovų, bet negalite nekęsti Lietuvos. Krepšinis yra mūsų religija, mūsų tautos stuburas, kažkada lietuvių tautą stūmęs į priekį, padėjęs išsilaisvinti iš sovietų. O rinktinė yra svarbiausia Lietuvos komanda. Jei kažkas joje ar asociacijos veikloje yra negerai, užuot rėkavę viešai be argumentų, spręskite krepšinio bendruomenės viduje. Susitikite su rinktinės, asociacijos atstovais, suburkite specialistus ir kalbėkitės. Kaip vyrai tiesiai šviesiai išsakykite, ko jums trūksta, ar kuo padėti Lietuvos krepšiniui. Žinoma, jei jūsų tikslas yra išties išspręsti tas problemas.